JAV lapkričio 3 dienos rinkimuose technologijų sektoriui svarbūs buvo ne vien Kongreso mandatai. Daugelyje miestų ir regionų rinkėjai sprendė klausimus dėl duomenų centrų statybų, o dalis vietos iniciatyvų, numatančių apribojimus arba laikinus moratoriumus, sulaukė palaikymo. Lapkričio 4 dieną apie tai pranešė „Axios“, „The Verge“ ir specializuotas leidinys „Data Center Dynamics“. Visos šalies mastu naujų duomenų centrų statyba nėra uždrausta.
Kas tiksliai pasikeitė po balsavimo?
Vietos bendruomenės įvairiose JAV jurisdikcijose balsavo dėl atskirų sprendimų: vienur siūlyta drausti ypač didelius objektus, kitur riboti jų energijos vartojimą ar reikalauti papildomo gyventojų pritarimo. „Data Center Dynamics“ nurodė, kad Ohajo valstijoje priimta ne viena konkrečių savivaldybių priemonė. Kai kur apribojimai siejami su duomenų centro elektros galia, kitur – su objekto plotu ar vandens naudojimu.
Tokie vietiniai sprendimai labai skiriasi teisine forma ir apimtimi. Vienos priemonės gali įsigalioti tiesiogiai, kitoms reikia papildomų administracinių procedūrų arba jų galutinis rezultatas dar tikslinamas. Todėl neteisinga visas priimtas iniciatyvas apibendrinti vienu nacionaliniu draudimu.
Kodėl duomenų centrai tapo politiniu klausimu?
Dirbtinio intelekto modeliams ir debesijos paslaugoms reikia didelių skaičiavimo pajėgumų. Tam statomi serverių kompleksai, kuriems būtinas nuolatinis elektros tiekimas, aušinimo sistemos, skaidulinis ryšys ir inžinerinė infrastruktūra. Kai kuriose vietovėse duomenų centrų plėtra vyksta greičiau nei elektros tinklų ir kitų paslaugų pajėgumų didinimas.
Vietos gyventojai kelia klausimus dėl elektros kainų, vandens vartojimo, triukšmo, žemės naudojimo ir savivaldybių suteikiamų lengvatų. Duomenų centrų vystytojai savo ruožtu pabrėžia investicijų, infrastruktūros atnaujinimo ir ekonominės veiklos naudą. Diskusija dažnai sukasi apie tai, kas turi sumokėti už naujus elektros tinklus ir kitus pajėgumus – pats investuotojas ar platesnė vartotojų bendruomenė.
Kodėl investuotojai stebi Teksasą?
Teksasas yra viena reikšmingiausių JAV naujos duomenų centrų infrastruktūros plėtros krypčių. „Axios“ analizėje minima, kad ši valstija gali sudaryti didelę dalį ateityje numatytų naujų pajėgumų. Nauji politiniai sprendimai arba leidimų išdavimo pokyčiai tokioje rinkoje galėtų paveikti tiek įrangos tiekėjus, tiek statybų rangovus ir duomenų centrų operatorius.
Vis dėlto prognozuojami pajėgumai neturėtų būti painiojami su jau pastatytais objektais. Dalis centrų jau statomi arba yra sudarę ilgalaikes elektros tiekimo sutartis, todėl skirtingų projektų jautrumas naujiems apribojimams bus nevienodas. Kol neaiški galutinė teisės aktų ir leidimų praktika, bet koks konkrečių vėlavimų mastas lieka vertinimas.
Ką tai reiškia dirbtinio intelekto rinkai?
Duomenų centrų ribojimas gali paveikti visą DI infrastruktūros grandinę: serverių ir lustų įrangą, statybų kompanijas, elektros tinklus, aušinimo technologijas ir duomenų centrų nuomotojus. Jei naujos statybos lėtėtų, esami pajėgumai galėtų tapti paklausesni, tačiau ilgainiui per maža skaičiavimo infrastruktūros pasiūla gali stabdyti technologinių paslaugų plėtrą.
Tai kuria skirtingas rizikas įmonėms. Dideli debesijos paslaugų tiekėjai gali perskirstyti projektus tarp regionų arba intensyviau naudoti turimus objektus. Mažesni vystytojai, kurie jau įsipareigojo skolintojams ir turi konkrečius statybos terminus, gali susidurti su didesne finansine įtampa, jeigu leidimai vėluotų.
Ar ši tendencija aktuali Lietuvai?
Lietuvoje taip pat plėtojamos duomenų centrų, debesijos ir elektros infrastruktūros paslaugos. JAV įvykiai nelemia automatinių pokyčių Lietuvos taisyklėse, tačiau parodo, ką verta įvertinti planuojant naujus objektus: elektros galią, rezervinį tiekimą, aušinimą, poveikį vietos bendruomenei ir skaidrią investicijų naudą.
Verslo galimybės gali atsirasti efektyvaus aušinimo, energijos valdymo, serverių priežiūros ir inžinerinių paslaugų srityse. Tačiau investicinis potencialas priklauso nuo realios klientų paklausos ir projektų ekonomikos. Pagrindinė pamoka – DI infrastruktūros plėtra priklauso ne vien nuo technologijų pažangos, bet ir nuo vietos bendruomenių pritarimo bei energetinių išteklių.
Ką turėtų įrodyti būsimi projektų vystytojai?
Vietos bendruomenėms svarbi ne vien žinia apie investicijų sumą. Jos nori žinoti, kiek energijos ir vandens reikės konkrečiam objektui, kokį triukšmą kels aušinimo įranga, kiek transporto judėjimo atsiras statybų laikotarpiu ir kas apmokės infrastruktūros plėtrą. Didesnis tokių duomenų viešumas gali sumažinti konfliktus, nors negarantuoja automatinio pritarimo projektui.
Duomenų centrų operatoriams dėl to svarbu anksti pradėti techninius ir viešuosius derinimus. Poveikio aplinkai vertinimas, prisijungimo prie elektros tinklų sąlygos ir galimybė panaudoti perteklinę šilumą gali tapti konkurenciniais veiksniais. Efektyvumo rodikliai gali padėti parodyti, kiek naudingų skaičiavimo paslaugų sukuriama naudojant tą patį energijos kiekį.
Lietuvos įmonėms, kurios tiektų įrangą ar projektavimo paslaugas tarptautiniams duomenų centrų projektams, verta stebėti klientų projektų stadijas ir faktinius leidimus. Pranešimas apie planuojamą kelių milijardų dolerių investiciją nėra tas pats, kas pasirašytas įrangos tiekimo užsakymas. Ši skirtis ypač svarbi, kai visas sektorius sparčiai auga, tačiau politinės ir infrastruktūrinės kliūtys lieka nevienodos skirtinguose regionuose.
Šaltiniai: Data Center Dynamics – vietinių balsavimų rezultatai; Axios – duomenų centrų ir rinkimų tema; The Verge – apribojimų apžvalga.