Didžiųjų JAV technologijų bendrovių akcijos lapkričio 4 dieną smarkiai brango po kadencijos vidurio rinkimų. „Reuters“ duomenimis, prekybos metu „Amazon“ akcijos kilo apie 7,4 procento, „Apple“ – beveik 7 procentais, o „Meta“, „Alphabet“ ir „Microsoft“ taip pat demonstravo reikšmingą augimą. Skaičiuota, kad penkių įmonių bendra rinkos kapitalizacija per vieną dieną galėtų padidėti daugiau nei 750 mlrd. JAV dolerių. Tai prekybos metu apskaičiuotas galimas prieaugis, o ne savaime galutinis dienos rezultatas.
Kodėl investuotojai pakeitė nuotaiką?
Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės intensyviai investuoja į dirbtinio intelekto modelius, lustus, debesijos infrastruktūrą ir duomenų centrus. Tokie projektai gali atverti naujus pajamų šaltinius, tačiau pradžioje reikalauja milžiniškų kapitalo išlaidų. Investuotojai vis dažniau klausia, kada sparčiai didėjančios infrastruktūros sąnaudos virs išmatuojamu veiklos pelnu ir laisvais pinigų srautais.
Po lapkričio 3 dienos JAV rinkimų rinkos dalyviai ėmė vertinti scenarijų, kad vietiniai duomenų centrų projektų apribojimai ar papildomas reguliavimas galėtų sulėtinti naujų statybų tempą. Paradoksalu, tačiau kai kuriems didiesiems technologijų koncernams toks scenarijus trumpuoju laikotarpiu gali atrodyti palankus: mažiau skubių kapitalo išlaidų gali reikšti daugiau pinigų kitoms veikloms arba didesnį spaudimą efektyviai panaudoti jau turimą infrastruktūrą.
Tačiau tai tik viena rinkos interpretacija. Jeigu duomenų centrų pajėgumų nepakaktų augančiai DI paslaugų paklausai, plėtros apribojimai galėtų stabdyti ir pajamų augimą. Todėl vien akcijos kainos reakcija neparodo, kaip pasikeis ilgojo laikotarpio įmonės finansiniai rezultatai.
Ką rodo 750 mlrd. dolerių skaičius?
Rinkos kapitalizacija apskaičiuojama akcijos kainą padauginus iš išleistų akcijų skaičiaus. Kai didelių įmonių akcijos per trumpą laiką pabrangsta keliais procentais, jų bendra biržinė vertė gali pasikeisti šimtais milijardų dolerių. Tai nėra tokia pati suma, kuri būtų įplaukusi į bendrovių banko sąskaitas, ir ne automatiškai realizuotas visų investuotojų pelnas.
„Reuters“ nurodo, kad penkios bendrovės kartu šiais metais planuoja daugiau kaip 740 mlrd. JAV dolerių kapitalo investicijų, palyginti su maždaug 400 mlrd. ankstesniais metais. Tokie dydžiai parodo, kodėl duomenų centrų ir DI infrastruktūros politika tapo svarbia investuotojų tema.
Kodėl mažesni duomenų centrų operatoriai atpigo?
Tą pačią dieną dalis mažesnių, stipriai skolintu kapitalu augimą finansuojančių duomenų centrų bendrovių patyrė nuosmukį. „Reuters“ minėjo „Applied Digital“ ir „Iren“, kurių akcijos prekybos metu smuko maždaug 6–13 procentų. Jų verslo modeliams naujų objektų statyba ir galimybė greitai didinti pajėgumus gali būti ypač svarbi.
Skirtumą galima paaiškinti finansavimo struktūra. Didelis technologijų koncernas gali turėti kelias pelningas veiklos kryptis ir daugiau galimybių perskirstyti investicijas. Mažesnis duomenų centrų operatorius, kurio augimas priklauso nuo naujų statybų ir prieigos prie skolinimosi, reguliavimo pokyčiams gali būti jautresnis.
Ką tai reiškia Lietuvos investuotojams?
Lietuvos gyventojai per investicinius fondus, ETF ar tiesiogiai įsigytas akcijas taip pat gali turėti šių bendrovių vertybinių popierių. Vienos dienos kainų šuolis nėra pakankamas pagrindas sprendimui pirkti ar parduoti. Vertinant bendrovę svarbu žiūrėti į pajamas, pelno maržą, pinigų srautus, skolą, akcijos vertinimą ir DI investicijų grąžos prielaidas.
Taip pat svarbi valiutos rizika: JAV akcijų grąžą eurais gali pakeisti dolerio ir euro kurso svyravimai. Trumpalaikis kilimas gali būti susijęs su rinkos lūkesčiais, kurie vėliau nepasitvirtina. Todėl šios dienos naujiena labiausiai atskleidžia ne garantuotą investavimo galimybę, o tai, kaip greitai reguliavimo lūkesčiai gali pakeisti skirtingų technologijų sektoriaus bendrovių vertinimą.
Kodėl vienos dienos šuolis neatsako į pagrindinį klausimą?
Didžiosioms technologijų bendrovėms DI infrastruktūra yra ir galimybė, ir finansinis įsipareigojimas. Serveriai, žemės sklypai, pastatai ir elektros tiekimo sutartys reikalauja kapitalo šiandien, o naujų paslaugų pajamos gali augti palaipsniui. Todėl investuotojams verta stebėti kapitalo išlaidų santykį su veiklos pinigų srautais, taip pat tai, ar DI pasiūlymai pritraukia mokančių klientų ir gerina maržas.
Svarbi ir konkurencijos logika. Jei naujų pajėgumų mažėtų, didelę infrastruktūrą turintis operatorius kurį laiką galėtų įgyti pranašumą. Tačiau jo klientai gali susidurti su didesnėmis paslaugų kainomis arba mažesniu skaičiavimo išteklių prieinamumu. Tai reiškia, kad tas pats reguliavimo pokytis skirtingoms verslo grupėms gali būti ir naudingas, ir žalingas.
Europos verslui, perkančiam debesijos ar DI paslaugas iš JAV, aktualu stebėti ne vien akcijų indeksus. Svarbesni praktiniai rodikliai – tiekėjų paslaugų kainodara, įrangos tiekimo terminai, duomenų saugojimo regionai ir sutartiniai paslaugų lygio įsipareigojimai. JAV rinkos reakcija gali būti ankstyvas signalas, tačiau jos poveikis Lietuvos įmonių sąnaudoms dar turi pasitvirtinti.
Šaltiniai: Reuters – technologijų bendrovių akcijų reakcija; Reuters – JAV akcijų rinka.