Kinijos valdžios institucijos lapkričio 2–3 d. paskelbė priemones, skirtas sumažinti įtampą šalies akcijų rinkoje. Centrinis bankas rengia likvidumo apsikeitimo operaciją, kurioje dalyvauti pareiškė norą 31 finansų institucija, o numatyta maždaug 100 mlrd. juanių suma. Kartu aptariamos patrauklesnės akcijų supirkimo finansavimo sąlygos. Šią naujieną svarbu skaityti tiksliai: tai ne nemokama dovana visoms Kinijos bendrovėms ir ne pažadas, kad jų akcijos artimiausiu metu brangs.
Kaip veikia likvidumo apsikeitimo priemonė?
Skirtingai nuo tiesioginio dotacijų skyrimo, apsikeitimo priemonė leidžia tam tikroms finansų institucijoms įkeisti tinkamą turtą ir gauti likvidesnių priemonių. Jas galima panaudoti finansavimui ir investicijoms į akcijų rinką. Šiuo atveju Kinijos centrinis bankas paskelbė apie naują operacijos etapą ir 31 institucijos paraiškas. Tokia schema gali mažinti priverstinio pardavimo riziką ir pagerinti rinkos dalyvių galimybę valdyti pinigų poreikį. Tačiau priemonės taikymo sąlygos, įkeičiamo turto kokybė ir vėlesnė rinkos paklausa lemia faktinį poveikį. Negalima 100 mlrd. juanių sumos vadinti garantuotu nauju įplaukimu į kiekvieną biržoje listinguojamą įmonę.
Kodėl valdžia ėmėsi veiksmų?
Kinijos akcijų rinką paveikė didelių technologijų bendrovių kainų svyravimai, abejonės dėl DI investicijų vertės ir platesni ekonomikos iššūkiai. Rinkos stabilizavimas valdžiai svarbus ir dėl verslo pasitikėjimo bei finansavimo sąlygų. Jei kainos krinta staigiai, tam tikri investuotojai gali būti priversti parduoti turtą dėl skolinimosi apribojimų, o tai dar labiau didina spaudimą. Likvidumo priemonės siekia sušvelninti tokį grandininį procesą, bet jos nepakeičia bendrovių veiklos rezultatų. Investuotojai toliau vertins vartojimą, eksporto paklausą, NT sektorių ir įmonių pelningumą.
Kuo skiriasi rinkos parama ir verslo vertė?
Akcijų kainos gali trumpam pakilti vien dėl laukiamo pirkėjų suaktyvėjimo, net jei įmonės pajamos beveik nesikeičia. Ilgalaikę vertę labiau lemia pardavimai, pinigų srautai, konkurencinis pranašumas ir kapitalo paskirstymas. Todėl valstybės paskelbtas rinkos palaikymas investuotojui nėra pakankamas argumentas pirkti konkrečią akciją. Reikia tikrinti, ar bendrovė iš tiesų pigesnė pagal jos perspektyvas, ar tik atrodo pigi po kritimo. Taip pat svarbu, kiek investuotojas prisiima valiutos, reguliavimo ir geopolitinės rizikos, ypač investuodamas už savo šalies ribų.
Ar ši žinia aktuali Lietuvos verslui?
Lietuvos importuotojams Kinijos finansų rinkos pokyčiai nėra tiesioginis konkretaus produkto kainos nustatymo mechanizmas. Tačiau finansavimo sąlygos ir verslo pasitikėjimas gali veikti gamintojų investicijas, atsargas ir tiekimo grandinių stabilumą. Jei Kinijos įmonės turėtų mažiau galimybių skolintis, jų plėtra galėtų lėtėti; jei situacija stabilizuotųsi, jos galėtų aktyviau ieškoti užsakymų užsienyje. Visa tai tik galimi scenarijai. Lietuvos įmonė, perkanti prekes Kinijoje, turėtų vertinti savo tiekėjo finansinį patikimumą, apmokėjimo sąlygas ir atsarginių gamintojų prieinamumą, o ne remtis vien Šanchajaus biržos indeksu.
Kaip akcijų supirkimo programos veikia kainą?
Kai bendrovė supirkinėja savo akcijas, rinkoje gali atsirasti papildoma paklausa, o akcijų skaičius apyvartoje ilgainiui gali mažėti. Tačiau ekonominis poveikis priklauso nuo supirkimo kainos, finansavimo šaltinio ir bendrovės finansinės padėties. Jei akcijos perkamos brangiai skolintomis lėšomis, tai gali pabloginti įmonės balansą. Kinijos paskelbtos finansavimo priemonės skatina tokias operacijas, tačiau nepašalina poreikio vertinti kiekvienos bendrovės atskirai. Investuotojams ypač svarbu nesupainioti valdžios paskelbtų galimų finansavimo limitų su faktiškai įvykdytais ir ekonomiškai naudingais supirkimais. Pastarųjų poveikis paaiškės tik vėliau.
Kodėl investicijų terminas keičia rizikos vertinimą?
Trumpą laikotarpį akcijų kainas gali veikti likvidumo, politinių sprendimų ar rinkos nuotaikos pokyčiai. Ilgesniu laikotarpiu svarbesnė įmonės galimybė uždirbti ir išlaikyti konkurencingumą. Todėl tas pats Kinijos rinkos įvykis skirtingai atrodo dienos prekiautojui ir penkerių metų investavimo horizontą turinčiam žmogui. Pastarajam verta vertinti finansines ataskaitas, sektoriaus perspektyvas ir valiutos riziką, o ne bandyti prognozuoti vieną prekybos sesiją. Jei pinigų gali prireikti netrukus, jų investavimas į svyruojančią užsienio akcijų rinką sukuria papildomų likvidumo problemų. Valstybės paramos priemonės šios rizikos nepanaikina.
Kokius rodiklius verta sekti toliau?
Investuotojui naudinga stebėti ne vien vienos dienos kainų judėjimą, bet ir kelias savaites trunkančius rinkos pokyčius: prekybos apimtis, finansų institucijų dalyvavimą programoje, bendrovių pelnų prognozes ir valdžios sprendimų įgyvendinimą. Rinkos parama gali sumažinti trumpalaikį spaudimą, bet nebūtinai sukurti ilgalaikę augimo tendenciją. Taip pat svarbu suprasti, kokio laikotarpio kapitalui skirta investicija ir kiek nuostolio investuotojas galėtų toleruoti. Ypač rizikinga pirkti su skolintomis lėšomis vien tikintis, kad valdžios veiksmai sustabdys kritimą.
Ką tai reiškia skaitytojui?
Kinijos valdžia siekia stabilizuoti akcijų rinkos likvidumą, bet tai nėra grąžos garantija. Sprendimų vertę lems ne vien paskelbta suma, o tikras jų panaudojimas ir tolesni įmonių finansiniai rezultatai.
Šaltiniai: Caixin Global; MarketScreener.