Kinijos oficialus gamybos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) spalį nukrito iki 49,3 punkto nuo 50,1 rugsėjį. Spalio 31 dieną paskelbtas rodiklis signalizuoja, kad gamybos sektoriuje bendras aktyvumas silpnėjo. Lietuvos importuotojams toks signalas gali būti naudingas derantis su tiekėjais, bet neturėtų būti suprantamas kaip garantija, kad prekės iš Kinijos staiga atpigs.
Ką iš tikrųjų matuoja PMI?
PMI yra įmonių vadovų apklausa apie gamybos sąlygas, užsakymus, atsargas, užimtumą ir pristatymo terminus. 50 punktų yra riba tarp bendro plėtimosi ir traukimosi signalo. Spalio rezultatas – 49,3 – rodo silpnesnę padėtį, tačiau tai nėra tiesioginis pranešimas, kad Kinijos gamyklų produkcijos kiekis sumažėjo lygiai 0,7 procento.
Oficialios statistikos duomenimis, stambių įmonių PMI išliko virš 50, o vidutinių ir mažųjų įmonių rodikliai buvo silpnesni. Tai reiškia, kad verslo padėtis labai nevienoda. Kai kurie technologiniai sektoriai gali augti net tuomet, kai platesnis gamybos indeksas rodo susitraukimą.
Ar importuotojai gali tikėtis mažesnių kainų?
Silpnesnė paklausa kai kuriems gamintojams didina paskatą ieškoti papildomų užsakymų, siūlyti nuolaidas ar lankstesnius pristatymo terminus. Lietuvos prekybininkas galėtų pasinaudoti tokia situacija rinkdamas kelis alternatyvius pasiūlymus. Tačiau konkreti prekių kaina priklauso nuo žaliavų, energijos, valiutų, transporto, muitų ir pasirinkto gamintojo padėties.
Ypač svarbu neskubėti sudaryti didelio užsakymo vien todėl, kad tiekėjas pasiūlo nuolaidą. Jei prekė Lietuvoje parduodama lėtai, sandėlio, finansavimo ir grąžinimo sąnaudos gali sunaikinti visą tariamą kainos pranašumą.
Kokie pavojai laukia Europos gamintojų?
Kinijos gamintojams aktyviau ieškant eksporto rinkų gali didėti kainų konkurencija Europoje. Vieniems verslams tai yra pigesnių komponentų galimybė, kitiems – spaudimas jų pačių produktų maržoms. Ypač jautrūs sektoriai, kuriuose produktai lengvai palyginami pagal kainą ir pirkėjas mažai vertina aptarnavimo skirtumą.
Kartu prekybos politika gali įvesti papildomų kliūčių. Muitai, antidempingo priemonės, produkto saugos taisyklės ir atsekamumas gali pakeisti galutinį importo modelį. Todėl ilgalaikio tiekimo strategija neturėtų būti grindžiama vieno mėnesio PMI rodikliu.
Kokius duomenis stebėti toliau?
Svarbus ne tik bendras PMI, bet ir naujų eksporto užsakymų komponentas, logistikos terminai, žaliavų kainos bei pagrindinių prekybos partnerių paklausa. Lietuvoje veikianti įmonė gali susikurti savo rodiklių lentelę: tiekėjo pasiūlymų kaina, transporto laikas, defektų dalis ir galutinis savikainos pokytis.
Jei po kelių mėnesių keli tiekėjai siūlo mažesnes kainas ir išlaiko kokybę, tai jau apčiuopiamas derybinis pranašumas. Vien statistinis šalies indeksas tokio rezultato nepatvirtina.
Kokį importo derybų eksperimentą gali atlikti įmonė?
Jeigu įmonė reguliariai perka prekes iš Kinijos, ji gali pasirinkti tris dažniausiai užsakomas pozicijas ir išsiųsti identiškas specifikacijas keliems patikrintiems tiekėjams. Prašant pasiūlymų būtina suvienodinti kokybės reikalavimus, kiekį, pristatymo sąlygas ir terminą. Tik tuomet galima suprasti, ar rinkoje iš tiesų atsirado daugiau derybinės galios. Papildoma nuolaida prie prastesnio produkto arba ilgesnio pristatymo nebūtinai turi ekonominės vertės.
Kitas svarbus klausimas – atsargos. Lėtesnės gamybos aplinkoje kai kurie tiekėjai gali siūlyti pigesnius didelius užsakymus. Tačiau mažai įmonei tai gali reikšti ilgesniam laikui įšaldytas apyvartines lėšas. Jei rinkos paklausa silpsta, sandėlyje likusios prekės gali tapti didesne problema už šiek tiek aukštesnę vieneto įsigijimo kainą. Todėl verta skaičiuoti atsargų apyvartumą ir finansavimo palūkanas.
Galiausiai tiekimo grandinės diversifikacija išlieka svarbi net tada, kai vienos šalies gamintojai atrodo itin konkurencingi. Priklausomybė nuo vieno tiekėjo ar vieno transporto maršruto didina riziką. Racionalus modelis gali būti ne visiškas gamybos perkėlimas, o alternatyva kritinėms prekėms ir nuosekliai tikrinama kokybė. Toks sprendimas leidžia pasinaudoti geresnėmis kainomis nepadidinant bendros veiklos pažeidžiamumo.
PMI rodiklis verslui naudingiausias kaip ankstyvo perspėjimo sistema. Jeigu jis kelis mėnesius iš eilės laikosi žemiau 50 ir kartu silpnėja naujų užsakymų duomenys, galima atidžiau tikrinti savo pardavimų prognozes. Tačiau vienas mėnuo nėra pakankamas pagrindas kardinaliai keisti tiekimo grandinę. Verta palyginti statistinį signalą su tuo, ką realiai siūlo konkretaus produkto tiekėjai. Kai kuriose srityse kainos gali mažėti, o kitose – išlikti aukštos dėl ribotų pajėgumų. Lietuviškai įmonei tai proga priimti pagrįstus, o ne emocinius pirkimo sprendimus ir neįšaldyti per didelio apyvartinio kapitalo. Sprendimus reikėtų pagrįsti faktiniais tiekėjų pasiūlymais, o ne vien bendro indekso pokyčiu.
Ką verta padaryti dabar:
- Palyginkite kelių gamintojų galutinę pristatytos prekės savikainą.
- Sutartyse numatykite kokybės, pristatymo ir valiutų rizikos sąlygas.
- Stebėkite naujus eksporto užsakymus, ne vien bendrą PMI.
Šaltiniai: Pirminis šaltinis. Iliustracija: TruckRun / Unsplash.