Tokijuje veikiančios penkios radijo bendrovės lapkričio 10 d. paskelbė pradėsiančios bendrus svarstymus dėl naujos kartos transliavimo infrastruktūros. Susitarime dalyvauja TBS Radio, Bunka Hoso, Nippon Broadcasting, TOKYO FM ir J-WAVE. Tai kol kas bendras projektavimo ketinimas, o ne jau sujungta ir veikianti transliavimo sistema.
Kokią sistemą planuoja penki radijo transliuotojai?
Radijo stotims reikalinga techninė „širdis“, užtikrinanti tikslų laidų ir reklamos išleidimą į eterį. Iki šiol kiekviena bendrovė kūrė savo specializuotą sistemą. Planuojamas modelis numato daugiau standartinių kompiuterių, programinės įrangos bei IP ryšio sprendimų, kuriuos dalį būtų galima naudoti bendrai.
Kaip bendras technologinis pagrindas gali mažinti išlaidas?
Tai ne naujo produkto pardavimo istorija, o bendrų sąnaudų mažinimo modelis. Dalijantis infrastruktūra potencialiai sumažėtų įrangos pirkimo, atnaujinimo, atsarginių komponentų ir techninės priežiūros dubliavimas. Kol kas skaičiai apie tikrą sutaupymą nepaskelbti.
Kokias rizikas kelia bendro naudojimo infrastruktūra?
Bendras techninis pagrindas sukuria naują sisteminę riziką: sutrikus vienai infrastruktūrai, gali nukentėti daugiau nei vienas transliuotojas. Būtini rezerviniai kanalai, kibernetinio saugumo taisyklės, aiškūs atsakomybės pasidalijimai ir sutartys dėl sistemos priežiūros.
Ar toks bendradarbiavimas tiktų Lietuvos transliuotojams?
Lietuvoje tokį modelį galėtų svarstyti mažesni regioniniai transliuotojai ar kitos turinio įmonės, naudojančios panašią techniką. Dalytis serverių ar atkūrimo infrastruktūra nėra tas pats, kas dalytis redakcine politika: nepriklausomas turinys ir reklamos sprendimai gali likti atskiri.
Jeigu penkios hipotetinės bendrovės kiekviena atskirai planuotų po 100 tūkst. eurų infrastruktūros atnaujinimą, bendra suma būtų 500 tūkst. eurų. Jeigu bendra sistema kainuotų 300 tūkst. ir jos valdymo sąnaudos neviršytų skirtumo, būtų galima svarstyti ekonominį efektą. Tai pavyzdys, ne Japonijos projekto sąmata.
Kaip atskirti bendrą infrastruktūrą nuo bendro turinio?
Penkių transliuotojų susitarimas neapima būtinybės kurti vienodas laidas, naudoti vieną prekės ženklą ar atsisakyti konkuruoti dėl reklamos. Bendradarbiavimo objektas – techninė transliavimo sistema. Panašų principą galima pastebėti bendrose duomenų centrų, atsiskaitymų ar siuntų infrastruktūros paslaugose: konkurentai dalijasi tuo, kas klientui nematoma, ir konkuruoja tuo, kas kuria skirtingą pasiūlymą. Vis dėlto tokios sąjungos dažnai sudėtingos dėl investicijų proporcijų. Jei vienas dalyvis turi didesnę auditoriją arba griežtesnius saugumo reikalavimus, vienodas išlaidų dalijimas gali būti neteisingas. Todėl numatoma techninė architektūra dar nereiškia, kad ekonominis susitarimas jau galutinai pasiektas.
Iliustracija: Will Francis / Unsplash.
Šaltiniai: www.tfm.co.jp; newsdig.tbs.co.jp.