JAV bepiločių siuntų pristatymo bendrovė „Zipline“ lapkričio 5 dieną paskelbė pritraukusi 1,5 mlrd. JAV dolerių finansavimą. Po sandorio bendrovė vertinama 21,5 mlrd. dolerių. Investicija skirta gamybos pajėgumams, darbuotojų samdymui ir platesniam dronų pristatymo tinklui JAV. Ši istorija įdomi ne vien technologijų entuziastams: ji rodo, kaip logistikos verslas gali būti pertvarkomas nuo paskutinio kilometro.
Kodėl investuotojai skyrė tiek kapitalo?
Bendrovės pranešime nurodoma, kad finansavimo etapui vadovavo „Paradigm“, „WCM Investment Management“ ir „Layer Global“, dalyvavo ir „Uber“, „Tiger Global“, „J. P. Morgan“ bei kiti investuotojai. Bendrovė siekia mažinti priklausomybę nuo kelių transporto spūsčių ir tradicinių kurjerių darbo grafikų, ypač kai klientams reikia nedidelio užsakymo greitai. Dronai nėra universalus sprendimas kiekvienam kroviniui: svarbūs svorio, oro sąlygų, skrydžio nuotolio ir vietos reguliavimo apribojimai. Tačiau ten, kur užsakymų tankis didelis, o atstumai nedideli, technologija gali pasiūlyti kitokią vieno pristatymo sąnaudų struktūrą.
„Walmart“ planuoja šimtus naujų vietų
Oficialiame „Zipline“ pranešime skelbiama apie naują daugiametį susitarimą su „Walmart“, pagal kurį bendrovės sieks atidaryti 300 papildomų pristatymo vietų. Tai konkretus plėtros planas, tačiau jo nereikėtų painioti su jau veikiančiais 300 naujų punktų: jų sukūrimas yra ateities užduotis. „Reuters“ taip pat primena, kad Jungtinėse Valstijose skrydžių už tiesioginio matomumo ribų reguliavimas ilgą laiką apsunkino komercinių operacijų plėtrą. „Zipline“ pradėjo veiklą užsienio rinkose, kur kaupė praktinę patirtį. Naujas finansavimas leidžia spartinti gamybą, bet komercinis rezultatas vis tiek priklausys nuo leidimų, patikimumo ir pirkėjų įpročių.
Kokia verslo idėja slypi už technologijos?
Svarbiausias modelio elementas – ne pats dronas, o visa paslauga nuo užsakymo surinkimo iki saugaus pristatymo pirkėjui. Reikia mažų pakavimo procesų, automatizuoto užsakymų paskirstymo, patikimos techninės priežiūros ir skrydžių kontrolės. Tai atveria nišas papildomų paslaugų kūrėjams: užsakymų valdymo programinei įrangai, skrydžių saugos analitikai, logistikos integracijoms ir specializuotai įrangai. Tačiau daugelis šių galimybių reikalauja licencijų bei kapitalo, todėl idėjos negalima pateikti kaip lengvai pradedamo namų verslo be investicijų. Nedidelėms įmonėms realistiškesnė pradžia gali būti programinės įrangos ar integracijos paslaugos.
Ar toks modelis galėtų veikti Lietuvoje?
Lietuvos e. prekybai pristatymo greitis svarbus, bet šalies teritorija, gyventojų tankis, oras ir esamas paštomatų tinklas lemia kitokią ekonomiką nei JAV didmiesčiuose. Miestų centre gali būti sudėtinga užtikrinti skrydžių saugą, o kaimiškose vietovėse vienam reisui gali tekti per mažai užsakymų. Vis dėlto specialūs atvejai, pavyzdžiui, medicininės siuntos ar skubi logistika, gali būti perspektyvūs. Norint patikrinti idėją, reikėtų modeliuoti vieno pristatymo kainą, leidimų sąnaudas, avarinių situacijų planą ir alternatyvą esant blogam orui. Vertinant technologijas svarbu neskaičiuoti vien įrangos kainos.
Ką rodo „Zipline“ istorija?
Dronų pristatymas po truputį tampa industrine paslauga, kurioje susijungia programinė įranga, fizinė infrastruktūra, partnerystės su prekybininkais ir teisės aktai. 21,5 mlrd. dolerių įvertinimas atspindi investuotojų lūkesčius, bet nėra šiandien uždirbtas pelnas. Plėtros sėkmei svarbu, kiek realių pristatymų pavyks atlikti ir kokios bus jų sąnaudos. Lietuvos verslininkams tai pavyzdys, kodėl vertinga stebėti ne vien naują produktą, bet ir visą aplink jį besiformuojančią rinką.
Ką lems vieno pristatymo savikaina?
Dronų logistikoje vienas skrydis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprastas, bet faktinės sąnaudos apima daug daugiau nei elektrą ir baterijų keitimą. Reikia vertinti skraidyklės nusidėvėjimą, draudimą, skrydžių valdymą, aikštelių įrengimą, technikų darbą ir užsakymų paskirstymo sistemą. Dalis išlaidų yra pastovios, todėl mažas pristatymų skaičius gali padaryti vieną reisą neproporcingai brangų. Štai kodėl partnerystė su dideliu prekybininku svarbi: ji gali suteikti paklausos bazę, be kurios tinklas neatsipirktų. Kita vertus, įdiegus per daug stotelių dar neįsitikinus paklausa, investicijų rizika išauga. Finansuotojai stebės ne tik skrydžių skaičių, bet ir klientų lojalumą bei kiekvieno užsakymo maržą.
Kokia konkurencija laukia ateityje?
Naujoje rinkoje konkuruoja ne vien skirtingi dronų gamintojai. Dronų pristatymus lyginti reikia su paštomatais, tradiciniais kurjeriais, savarankišku prekių atsiėmimu ir kitomis automatizuotomis logistikos sistemomis. Pirkėjas renkasi patogumą, kainą ir patikimumą, todėl net techniškai pažangus sprendimas gali pralaimėti paprastesniam modeliui. Geriausi rinkos dalyviai turės sujungti technologiją su aiškia kliento nauda. Lietuvos smulkiajam verslui ši istorija ypač aktuali ieškant nišų, kur didieji operatoriai dar nepasiūlo greitos ar specializuotos paslaugos.
Šaltiniai: zipline.com; reuters.com.