Jungtinės Karalystės gėrimų prekės ženklas „MOJU“ lapkričio 3 d. pristatė du naujus mažo formato funkcinius gėrimus, kurių tikslas – praplėsti vartojimą už įprasto rytinio sulčių ritualo ribų. „Zingy Ginger Digestion“ ir „Sweet Cherry Night Time“ pasirodė „Tesco“ parduotuvėse. Tai įmonės bandymas didinti pardavimus sukuriant naujas produkto vartojimo progas.
Nauji produktai – dienai ir vakarui
„Zingy Ginger Digestion“ gaminamas su imbieru, ananasais, mėtomis ir skaidulų turinčiais ingredientais. „Sweet Cherry Night Time“ pozicionuojamas kaip vakaro gėrimas. Abu produktai pristatomi 420 ml buteliuose, kurių rekomenduojama mažmeninė kaina – 5,95 svaro sterlingų, skelbia „The Grocer“.
Produkto pavadinimas ar rinkodaros žinutė savaime neįrodo gydomojo ar konkretaus sveikatos poveikio. Tokius teiginius turi pagrįsti atitinkami moksliniai įrodymai ir leidžiamos maisto produktų ženklinimo taisyklės.
Verslo modelis – vienas gėrimas, daugiau progų pirkti
„MOJU“ pradėjo veiklą gamindama sultis nedidelėse nuomojamose patalpose, o vėliau išpopuliarino koncentruotų gėrimų „shot“ formatą. Mažas gėrimas gali būti suvokiamas kaip kasdienio įpročio dalis, bet plėtra priklauso nuo pakartotinių pirkimų, prekės ženklo žinomumo ir prekybos tinklų lentynų.
Pagal „The Grocer“ cituojamus NIQ mažmeninės prekybos duomenis, per 52 savaites iki rugsėjo pradžios prekės ženklo mažmeninių pardavimų vertė augo maždaug ketvirtadaliu ir priartėjo prie 38 mln. svarų. Tai mažmeninės rinkos pardavimo vertė, o ne bendrovės grynasis pelnas.
Kokias išlaidas turi įvertinti mažas gamintojas?
Maži buteliukai, šviežios žaliavos, šaldymo grandinė, logistika ir reklama gali gerokai padidinti vieneto sąnaudas. Nauji skoniai nebūtinai sukuria papildomą paklausą: jie gali tik pakeisti ankstesnių produktų pirkimus. Todėl svarbu matuoti bendrą kategorijos pardavimą ir vieno kliento pakartotinių pirkimų skaičių.
Lietuvos maisto gamintojams „MOJU“ pavyzdys rodo, kad plėtra nebūtinai prasideda nuo naujos produktų kategorijos – kartais užtenka pasiūlyti tą patį formatą kitai paros daliai ar vartojimo situacijai. Tačiau būtina atskirti rinkodaros pažadus nuo patvirtintų faktų ir tikrinti gaminio ekonominį pagrįstumą.
Šaltiniai: „The Grocer“; „MOJU“; NIQ.