Paskelbta
7 metai prieš-
By
Raminta V.
Vos tik atšilus orams norisi kuo daugiau būti lauke, o vasaros metu, kada oro temperatūra pakyla dar daugiau, iš vis nesinori eiti į namus. Gerai, jeigu gyvename užmiestyje ir visą laisvą laiką galime praleisti gamtoje, tačiau, kokia galėtų būti išeitis, žmonėms, kurių gyvenamoji vieta yra miesto centras? Jiems galėtų pagelbėti sodos. Beveik visi didieji miestai pakraščiuose yra apsupti sodų, kuriuose žmonės kūrėsi bei leidžia laiką jau ne vienerius metus. Tai puikiai parodo, kad tai yra puiki išeiti žmonėms, kurie gyvena mieste, bet atšilus orams nori didžiąją laisvo laiko dalį praleisti lauke.

Pirmiausia, kaip ir statant įprastą namą, reikia apgalvoti jo vietą, į kurią pusę bus langai, į kurią durys. Aišku, tai daug priklauso nuo pačio sklypo, tačiau galima atkreipti dėmesį ir į saulę, kur ji bus tam tikru laiku. Kadangi tokiame namelyje daugiausiai laiko leisite vasaros metu, tad būtų smagu, jog vakare netektų sėdėti pavėsyje. Dydis labai priklauso nuo asmeninių poreikių, tačiau nereikia, kad sodo nameliai būtų dideli, tuomet jie užims didesnę sklypo dalį, o juk pagrindinė jų funkciją yra tik suteikti mums pastogę nakties metu bei trumpiems pabuvimams dieną. O jeigu planuojate šiame namelyje leisti laiką ir vėlyva rudenį ar ankstyvą pavasarį, vertėtų pagalvoti apie kažkokį šildymo įrenginį.
Tikriausiai, dauguma matę sodo namelius ir galėtų įvardinti bent jau vizualius jų skirtumus lyginant su įprastais nuosavais namais. Taigi, pirmiausiai į akis krenta mažesnis tokių namelių dydis. Ir taip yra ne šiaip sau, kadangi tokie nameliai skirti leisti laiką šiltuoju metu, tad logiška, kad name būsime minimaliai, o kuo daugiau laiko norėsis praleisti lauke, tad ir daug vietos viduje nereikia, pakanka, jog būtų kur pasigaminti bei permiegoti. Taip pat tokių namelių konstrukcija ir būna gerokai paprastesnė, kadangi nereikia geros izoliacijos, kuri žiemą išlaikytų šilumą, neretai tokie nameliai net neturi šildymo įrenginių. Kadangi vasarą pilnai galima apsieiti ir be jų, o žiemą tokiuose nameliuose tiesiog negyvenama.





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Telefone įdiegtos programėlės gali turėti prieigą prie jūsų buvimo vietos, mikrofono ar kameros net ir tuomet, kai apie anksčiau suteiktus...
„slicer.dev“ kūrėjas Daumantas Banys pritraukė 100 tūkst. eurų investiciją iš rizikos kapitalo fondų „FIRSTPICK“ ir „Lost Astronaut“.
Lietuvoje daugiau kaip 28 tūkst. bendrovių turi bent du akcininkus. Vieno akcininko sprendimas pradėti konkuruojančią veiklą gali tapti rimtu išbandymu...
Keltų bendrovė „Stena Line“ užsakė du naujus hibridinius „E-Flexer“ keltus. Po 1 500 keleivių talpinsiantys laivai 2030 m. turėtų pradėti...
Du tarptautiniai Vokietijos lyderiai – pasėlių savidraudos fondas Vereinigte Hagelversicherung (priklauso ir „VH Lietuva“) bei sodininkystės ir daržininkystės savidraudos fondas...
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...