Nors pasaulinė pandemija jau nebekelia papildomų rūpesčių verslo sektoriuje, tačiau atsiradusios alternatyvos įprastam darbui ofise nelinkusios trauktis. Nuotolinis darbas vis dar užima svarbią kasdieninėje rutinoje, tačiau ar ilgai?
Darbo iš namų Europoje populiarumas auga
Per COVID-19 krizę didelė dalis dirbančių žmonių susidūrė su darbo modelių pokyčiais, įskaitant ir darbą iš namų. Remiantis Eurostat duomenimis, 2019 m. maždaug 1 iš 20 (5,5 proc.) dirbančių 20-64 metų amžiaus žmonių ES paprastai dirbo iš namų. COVID-19 krizės poveikis buvo akivaizdus, nes 2020 m. ši dalis išaugo daugiau nei dvigubai – iki 12,3 % (+6,8 procentinio punkto; p. p.). 2021 m. dar labiau padidėjo paprastai namuose dirbančių žmonių dalis, nes – 13,5 % (+1,2 procentinio punkto).
Privalumai – akivaizdūs
Per trejus metus nuo pasaulinės pandemijos pradžios išryškėjo itin aiškūs darbo iš namų privalumai. Vienas iš jų – lankstumas. Darbuotojai gali lankstesniu būdu tvarkyti savo darbo laiką ir derinti jį su savo asmeniniu gyvenimu. Taip yra sutaupomas ne tik laikas, bet ir pinigai. Darbuotojai nepraleidžia laiko keliaudami į darbo vietą, taip pat sutaupo pinigų, susijusių su transportu, parkavimu ir valgiais, kurie būna reikalingi, jei dirbama biure. Sumažėja ir streso lygis, patiriamas kelionės į darbą metu, kuris gali kilti dėl transporto spūsčių ar klimato sąlygų.
Tyrimai rodo, jog dirbant iš namų padidėja ir darbo našumas. Daugelis žmonių jaučiasi patogiau dirbdami savo namuose ir mažiau trikdomi, todėl jie gali būti daug efektyvesni. Net ir įprastu nedarbingumo atveju, kuomet asmuo negalėtų atvykti į tiesioginę darbo vietą dėl sveikatos ar šeimos reikalų, nuotolinis darbas suteikia galimybę išlaikyti efektyvųmą. Tai sumažina ir darbdavių nuostolius, kurie yra susiję su nedarbingumu.
Berods svarbiausias nuotolinio darbo privalumas – geografinis lankstumas. Darbuotojai gali dirbti bet kurioje vietoje, nesvarbu, kur jie gyvena, o tai reiškia, kad darbdaviai gali lengviau samdyti ir išlaikyti talentus iš viso pasaulio. Toks lankstumas taip pat atneša ir mažesnes išlaidas, kadangi gali sumažėti biurių nuomos išlaidų, nes dalis arba visi darbuotojai gali dirbti iš namų.
Galimos rizikos
Tačiau, norint įžengti į tokį darbo modelį atsiranda ir tam tikros rizikos. Pereiti į pilnai nuotolinį darbą vadovai turi prisitaikyti prie naujų iššūkių – sulėtėja procesai, darbuotojai nėra įpratę dirbti, kuomet nėra prižiūrimi aukštesnes pareigas užimantiems asmenims. Be kita ko, organizacijos dažnai nebūna pakankamai pasiruošusios darbo iš namų organizavimui. Darbuotojai nėra pakankamai supažindinti su technologijomis, reikalingomis užtikrinti sklandų darbo procesą, kuris užtikrintų, jog darbuotojai atliktų darbą laiku ir kokybiškai.
Išvengti šių galimų rizikų įtaką padeda kassavaitiniai darbuotojų susitikimai, kurių metų yra apžvelgiami savaitės darbai ir konkretūs tikslai, kuriuos yra privalu pasiekti. Taip pat, sklandžiam darbui užtikrinti gali padėti ir skaitmeniniai įrankiai, skirti projektų valdymui, tokie kaip “Microsoft Teams”, “Jira” ar “Asana”. Darbas taip pat gali būti organizuojamas ir hibridiniu modeliu – kuomet dalis darbų, kuriems reikalingas gyvas bendravimas, yra atliekami biure, kita – namuose.
Technologijų įtaka darbui iš namų
Su sparčiai vystančiomis technologijomis ir interneto prieinamumu, vis daugiau žmonių gali dirbti iš namų ar bet kurioje kitoje vietoje, kur yra interneto ryšys.
Viena iš naujausių technologijų – debesijos (angl. Cloud) technologijos, kurios leidžia pasiekti savo darbo dokumentus ir programas bet kurioje vietoje, kurioje yra interneto ryšys. Kuomet reikia prieiti prie svarbių failų, bet nesate biure ar neturite savo kompiuterio su savimi, „cloud” technologijos yra išeitis.
Taip pat pastebima didelė pažanga internetinės komunikacijos srityje. Vaizdo konferencijos, internetiniai pokalbiai, virtualūs projekto valdymo įrankiai leidžia darbuotojams efektyviai bendrauti tarpusavyje bei su klientais, nepriklausomai nuo to, kur jie yra. Lietuvoje labiausiai populiarumo sulaukusios vaizdo konferencijų aplikacijos – „Zoom” ir „Microsoft Teams”, kurios yra pritaikytos ir kitų nuotoliniam darbui skirtų programų valdymui.
Viena iš jų – lietuvių pandemijos metu įkurtas virtualus pokalbių asistentas „isLucid”, leidžiantis efektyviau valdyti užduotis susitikimų metu ir po jų.
Nuotolinis darbas 2023 metais išliks
Nepaisant to, jog pasaulinė pandemija jau nebeatrodo agresyvi, darbas iš namų yra linkęs išlikti ir ateinančiais metais. Atsižvelgiant į naujausių technologijų vystymąsi ir žmonių išreikštą norą dirbti lanksčiai, yra manoma, jog nuotolinis darbas ir toliau sparčiai vystysis darbovietėse. Organizacijoms, kurioms nėra būtini gyvi kasdieniai susitikimai, turėtų atsižvelgti į esančius darbo iš namų privalumus bei kaip tai gali padėti pasiekti geresnių rezultatų.
