Sekite naujienas

Startuoliai

Lietuvos startuolių ekosistema išlieka viena sparčiausiai augančių ir yra antra Vidurio ir Rytų Europoje, rodo „Dealroom“ duomenys

Paskelbta

-

Nors 2023-ieji vis dar pasižymėjo ekonomikos neapibrėžtumu ir įtempta geopolitine situacija, „Dealroom“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema su trimis vienaragiais stabiliai stiebiasi toliau ir yra viena lyderiaujančių Vidurio ir Rytų Europoje. Pernai Lietuvos startuoliai pritraukė solidžias investicijas, išlaikė veiklos sektorių dinamiką, taip pat rodė prisitaikymą prie rinkos poreikių.

Naujausia „Dealroom“ apžvalga rodo, kad, vertinant laikotarpį nuo 2018 m. iki 2023 m., Lietuvos startuolių ekosistemos vertė spurtavo kitų Europos regionų atžvilgiu – augo daugiau nei 7 kartus, nuo 1,9 iki 13,7 mlrd. eurų, ir šiandien sudaro trečdalį (31 proc.) bendros Baltijos šalių regiono vertės. Pagal 2023 m. pritrauktas rizikos kapitalo investicijas Lietuvos startuolių ekosistema kilo net keturiomis pozicijomis.

„Pagal rizikos kapitalo investicijas Lietuva šiuo metu yra antra Vidurio ir Rytų Europoje. Visi turėtume didžiuotis tokiu milžinišku pasiekimu. Mūsų startuolių bendruomenei noriu pasakyti: ministerija remia jūsų iniciatyvas. Toliau kartu puoselėsime ekosistemą, kurioje klestėtų inovatyvūs verslai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Investuotojų akiratyje – žaliosios ir dirbtinio intelekto technologijos

„Dealroom“ duomenimis, 2023 m. Lietuvoje įkurti ir įsikūrę startuoliai pritraukė 292,3 mln. eurų investicijų. Tai, perskaičiuotais duomenimis, apie 30 proc. mažiau nei 2022 m., kai startuolių ekosistema pritraukė 414,3 mln. eurų, bet viršija priešpandeminį lygį. „Dealroom“ analitikų teigimu, rizikos kapitalo investicijos Europoje mažėjo vidutiniškai 38 proc.

Rekordiniais 2021 m. Lietuvos startuolių ekosistemos investicijų iždą smarkiai koregavo įspūdingas 250 mln. eurų vertės „Vinted“ sandoris, o 2022 m. rezultatui įtakos turėjo gimę dar du vienaragiai – „Nord Security“ ir „Baltic Classifieds Group“.

„Pagal pritrauktas investicijas 2023-iaisiais Lietuvos startuolių ekosistema rodė savo veiklos dinamiškumą, pagrindiniai praėjusių metų vėliavnešiai – programinės įrangos, kibernetinio saugumo ir energetikos technologijų kūrėjai. „Dealroom“ duomenimis, nors pernai Jungtinė Karalystė, Švedija ir Vokietija pirmavo pagal bendrą klimatui draugiškų technologijų rizikos kapitalo investicijų dydį, Islandija, Lietuva ir Bulgarija fiksavo sparčiausią šių technologijų kapitalo augimą“, – sako Gintarė Narakienė, Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyriaus vadovė.


Prie to didžiąja dalimi prisidėjo Lietuvos pasaulinio saulės parkų projektavimo programinės įrangos kūrėjo, Lietuvos metų startuolio „PVcase“ pernai pritraukta 89 mln. eurų vertės investicija. Savo investicijų portfelius taip pat augino „Nord Security“ ir „Cast AI“, pritraukusios atitinkamai 89 mln. ir 51,6 mln. vertės investicijas. „Dealroom“ prognozuoja, kad vienaragio statusas ateityje gali tekti ne tik „PVcase“ ir „Cast AI“, bet ir tokiems Lietuvos startuoliams kaip „Argyle“, „CityBee“, „TransferGo“, „Kevin.“, „Venice Swap“ ir „ZenithChain“.

„Lietuvos startuolių ekosistemos sėkmę lemia keli veiksniai: stabili, technologiškai pažangi ir į poreikį orientuota veikla, leidžianti užsitarnauti tarptautinį pripažinimą, talentai ir bendradarbiavimu grindžiama verslo mąstysena, kurią palaiko Lietuvos valdžios institucijos, asociacijos ir akademinė bendruomenė. Gebėjimas veikti pasaulinėje rinkoje ir pritraukti investicijų iš įvairių užsienio investuotojų rodo Lietuvos startuolių ekosistemos gebėjimą veikti globaliai ir įtvirtinti konkurencingo lyderio pozicijas Europos regionuose“, – pažymi G. Narakienė.

Didžiausios investicijos tenka sostinės startuoliams

Vilnius yra Lietuvos startuolių ekosistemos epicentras, turintis 890 startuolių, iš kurių – žymūs Lietuvos finansinių (Fintech), informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir žaidimų (GameDev) kūrėjai. Sostinė pernai pritraukė 281 mln. eurų investicijų ir yra visų trijų Lietuvos vienaragių namai. 2023 m. sostinės ekosistemos vertė išaugo nuo 2019 m. turėtų 2,5 mlrd. iki 12,4 mlrd. eurų. Pagal vienaragių vertės ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį Lietuva Pasauliniame inovacijų indekse užima pirmą vietą ir prilygsta Estijos, Izraelio ir JAV startuolių ekosistemoms.

„Eksponentiškai augant startuolių ir technologijų ekosistemai, kartu auga ir talentų poreikis. Vilniaus pastangos jų pritraukti buvo pripažintos geriausia komunikacijos strategija ekonomikos plėtrai. Naujų talentų pritraukimas, augantis vienaragių skaičius ir aktyvus darbas su „Vilniaus „TechFusion“ ekosistema, jungiančia IRT, Fintech, GameDev, gyvybės mokslų ir lazerių technologijų įmones skatina inovacijas ir padeda formuoti Vilniaus kaip technologijų miesto įvaizdį“, – sako Dovilė Aleksandravičienė, Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė.

Anot jos, reikšmingų 2023 m. Vilniaus ir Lietuvos startuolių ekosistemos pokyčių sąraše – technologijų miestelio „Cyber City“ atidarymas. Į buvusią „Spartos“ gamyklos teritoriją su bendradarbiavimo erdvėmis, biurais, parduotuvėmis ir laisvalaikio erdvėmis „Cyber City“ įkūrėjas-verslo akceleratorius „Tesonet“ jau perkėlė tokius startuolius kaip „Nord Security“, „Surfshark“, „Oxylabs“, „CyberCare“, „Hostinger“ ir kt. Didelę pažangą padarė ir kitas svarbus ekosistemos projektas – iš senos Vilniaus „Lelijos“ siuvimo gamyklos pažangia technologijų erdve virstantis „Tech Zity“ siekia tapti didžiausiu „Tech Campus“ Europos Sąjungoje.

Siekdama dar labiau paspartinti Lietuvos verslo augimą aukštųjų technologijų sektoriuose, tokiuose kaip lazerinės technologijos, IRT ir gyvybės mokslai, Lietuva Silicio slėnyje įkūrė „InnoHub Lithuania“. Jis tarnaus kaip platforma Lietuvos technologijų lyderiams su JAV įmonėmis sujungti.

Įdarbina daugiau nei 18 tūkst. talentų

Lietuvos startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania” duomenimis, šalyje šiandien aktyviai veikiančiuose startuoliuose dirba per 18 tūkst. talentų. Per 5 metus startuoliuose dirbančių talentų skaičius augo daugiau nei 3 kartus (iki 18 tūkst.), o sumokėtų mokesčių suma didėjo daugiau nei 5 kartus (2023 m. III ketv. – 92,6 mln. eurų).

„Dealroom“ apžvalgą inicijavo Inovacijų agentūros padalinys „Startup Lithuania“, „Practica Capital“, „Triniti Jurex“, „Go Vilnius“.

Naujienos

Verslo Vikingai

Technologijos3 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas4 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai5 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai5 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |