Savaitės startuolio sėkmės istorija – „Uber“

Vienas sėkmingiausių startuolių visame pasaulyje „Uber“ prasidėjo nuo vienos paprastos idėjos, kuri turėjo išspręsti taksi iškvietimo paslaugos problemą. Technologijų įmonė, kurios verslo modelis yra paremtas dalijimosi ekonomika, šiandien palengvina žmonių keliones vos keliais telefono paspaudimais. Taigi, kaip ir kada gimė šis startuolis ir su kokiais iššūkiais bendrovės kūrimo pradžioje susidūrė jos įkūrėjai?

Vieną šaltą žiemos vakarą Paryžiuje  pavargę ir sušalę vyrai, vardu Travis Kalanick ir Garrett Camp po kasmetinės technologijų konferencijos „LeWeb“, negalėjo prisikviesti taksi mašinos. Jie suprato, jog XXI amžiuje, esant tokioms išsivysčiusioms technologijoms, taksi servisas vis dar labai neefektyvus ir lėtas. Verslo mąstymą turintys ir IT sektoriuje dirbantys amerikiečiai, kurie neseniai pardavė savo sėkmingus startuolius („Red Swoosh“ ir „StumbleUpon“) suvokė, jog šią problemą galima paversti didele verslo galimybe. Tą vakarą jiems gimė „Uber“ idėja. 

Po konferencijos verslininkai pasuko savais keliais. Tačiau G. Camp‘as grįžęs į namus San Franciske, negaišo laiko veltui ir iškart nusipirko domeną, pavadinimu UberCab.com. 2009 metų viduryje Camp‘as kartu su savo draugais Oscaru Salazaru ir Conradu Whelanu sukūrė pirmąjį „UberCab“ programėlės prototipą. Neužilgo prie vyrų prisijungė ir jo senas bičiulis Travis Kalanick‘as. 

Garret‘as pats finansavo 250 000 dolerių pradinį kapitalą į „UberCap“ plėtrą, tad jau 2010 metais „Uber“ pradėjo veiklą. Tų pačių metų liepos 5 dieną bendrovės pirmoji mašina buvo išbandyta San Franciske, o po poros mėnesių „UberCab“ paslauga pirmą kartą vos su trimis mašinomis startavo  Niujorke. 2010 m. gegužės mėnesį „UberCab“ buvo oficialiai pristatytas San Franciske. Tiesa, tuo pačiu metu prasidėjo problemos su miesto valdžia: korumpuotame versle didžiulės konkurencijos sąlygomis niekam nereikėjo, kad rinkoje atsirastų nauji žaidėjai. Tačiau Travis’as Kalanick’as sugebėjo įrodyti, kad jo kompanija nėra taksi firma: jie neturi automobilių. O vienintelė firma, su kuria „UberCab“ bendradarbiavo, turėjo visus reikiamus leidimus.

2010 metų spalį startuolis pritraukė pirmąsias dideles investicijas – jos siekė 1,25 mln. dolerių. Šiuos pinigus suteikė fondas, pavadinimu „First Round Capital“. Iš pradžių programėlė leido žmonėms išsikviesti ir važinėtis tik juodais prabangiais automobiliais, kurių kaina buvo 1,5 karto didesnė už įprastas taksi mašinas. Kadangi vis daugiau žmonių buvo nepatenkinti didelėmis „UberCab“ kelionės kainomis, 2012 m. liepos mėn. bendrovė pristatė „UberX“ – pigesnę parinktį, leidžiančią vairuotojams naudoti ne tik prabangias transporto priemones, tačiau ir asmeninius automobilius, atsižvelgiant į tų mašinų tinkamą draudimą, registraciją ir kitus transporto priemonės standartus.

Beje, 2011 metais bendrovėje įvyko keli svarbūs pokyčiai: dėl pasipiktinusių taksi operatorių skundų startuolio įkūrėjai buvo priversti pakeisti pavadinimą iš „UberCab“ į tiesiog „Uber“. Taip pat gruodžio mėnesį „Uber“ įžengė į tarptautinę rinką tame pačiame mieste, kuriame ir gimė jo idėja – Paryžiuje. Prireikė net dviejų metų, kol kompanija pasiekė užsienį, tačiau patyrusių įkūrėjų sunkaus darbo dėka, šis proveržis įvyko, ir jis buvo lemtingas.

2011 metais buvo baigtas 32 milijonų JAV dolerių B serijos finansavimo etapas, kuriam vadovavo „Menlo Ventures“, „Amazon“ generalinis direktorius Jeffas Bezosas ir Goldman Sachs.

2013 metų pradžioje „Uber“ paslauga jau veikė 35 miestuose, o „USA Today“ paskelbė startuolį metų technologijų įmone. „Uber“ kaip virusas tiesiog valandomis plėtėsi į naujus miestus. Didelės sėkmės paskatinti, įkūrėjai nusprendė teikti ne tik važiavimo, tačiau ir maisto pristatymo paslaugą. Taigi, 2014 m. rugpjūčio mėn., „Uber“ pristatė „Uber Eats“.

„UberX“ biudžetinio varianto dėka, prasidėjo dar spartesnė visos kompanijos plėtra. Per metus paslauga pradėta naudoti 210 naujų rinkų – įmonė išsiplėtė nuo 29 iki 53 šalių.

Šiandien Amerikos tarptautinė transporto bendrovė teikia paslaugas daugiau nei 900 didmiesčių visame pasaulyje. Startuolio servisas, beje, apima ne tik taksi iškvietimo paslaugą, tačiau ir maisto („Uber Eats“ ir „Postmates“) ir siuntų pristatymą, krovinių gabenimą, elektrinių dviračių ir motorinių paspirtukų nuomą, bendradarbiaujant su „Lime“ įmone bei keltų transportą, bendradarbiaujant su vietiniais operatoriais. 

Antrąjį 2021 m. ketvirtį paskaičiuota, jog „Uber“ paslaugomis kas mėnesį naudojasi apie 101 mln. aktyvių vartotojų visame pasaulyje. 

Kodėl „Uber“ buvo toks sėkmingas startuolis? 

„Uber“ įkūrėjai pasiūlė sprendimą, kuris taksi iškvietimo procesą gerokai supaprastino ir pagreitino. Žmonėms nebereikėjo ilgai stovėti gatvėje ir laukti kol taksi mašina atsilaisvins ir atvažiuos. Net ir vidury nakties skubiai prireikus automobilio, naudojantis „Uber“ programėle, įmanoma vos keliais  išmaniojo telefono ekrano spustelėjimais išsikviesti automobilį.

„Uber“ paprasta naudotis, o paprastumas visada patraukia žmonių dėmesį. Be to, startuolį lydi sėkmė, kai jis sprendžia realias žmonių problemas greitai ir lengvai. „Uber“ įkūrėjai, pasitelkdami šiuolaikines technologijas, pirmieji pasiūlė sprendimą, kuris pakeitė žmonių naudojimasi taksi paslaugomis. 

Taigi, pradedantieji verslai gali pasimokyti iš kitų sėkmingų startuolių vieno dalyko – nereikia „išradinėti dviračio“. Užtenka pagerinti esamas paslaugas ar produktus ir juos pristatyti visuomenei, taip užtikrinant lengvesnį ir patogesnį jų gyvenimo būdą.