Artėjant šildymo sezonui, šilumos tiekėjai prognozuoja 15–20 proc. kainų šuolį, kurio nekompensuos net ir šiltesnė žiema. Pagrindinė priežastis – per metus 50–60 proc. pabrangęs biokuras, užtikrinantis apie 80 proc. Lietuvos centralizuotos šilumos poreikio. Vis dėlto galutines gyventojų sąskaitas lems ne tik kuro kainos, bet ir pastatų energinis efektyvumas.
Reklama
Už tą pačią šilumą sąskaitos gali skirtis daugiau nei dvigubai
Skirtumas tarp energiškai efektyvių ir neefektyvių pastatų jau dabar matomas gyventojų sąskaitose. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, 2025–2026 m. šildymo sezoną senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose vidutinė šildymo kaina siekė apie 2,18 Eur/m², o energiškai efektyviuose pastatuose – vos 0,91 Eur/m².
Tai reiškia, kad praėjusį šildymo sezoną 60 kv. m buto gyventojas renovuotame name už šildymą per mėnesį vidutiniškai mokėjo apie 76 Eur mažiau nei gyvenantis nerenovuotame name.
Mažinti šį atotrūkį galima modernizuojant senus daugiabučius – vienas iš būdų tai padaryti yra skydinė renovacija, kai pastato fasadas atnaujinamas iš anksto gamykloje pagamintais skydais.
„Kuo brangesnė šiluma, tuo daugiau lėšų sutaupo modernizuotų daugiabučių namų gyventojai. Kokybiškai renovuotame daugiabutyje už šildymą mokama iki 2,5 karto mažiau, palyginti su senos statybos nerenovuotu daugiabučiu“, – sako LŠTA vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas.
Pasak jo, galutinį mokėjimą lemia ne vien šilumos kaina, bet ir per ataskaitinį mėnesį suvartotas šilumos kiekis.
„Jei šilumos kilovatvalandės kainos brangimą pagrinde lemia kuro išteklių brangimas ir iš kitų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina, tai šilumos poreikį šildymui lemia klimatas ir pastato energetinė būklė bei vidaus šildymo sistemų priežiūros kokybė“, – teigia M. Paulauskas.
LŠTA vertinimu, skirtumas gali būti dar didesnis, jei lyginami patys prasčiausi ir kokybiškai modernizuoti pastatai.
„Lyginant pačios prasčiausios kokybės daugiabutį ir kokybiškai modernizuotą ar naują daugiabutį, išlaidos šildymui gali skirtis ir daugiau kaip tris kartus“, – sako M. Paulauskas.
Šilumos kainos jau dabar gerokai didesnės nei prieš metus
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekia 8,07 ct/kWh be PVM – beveik 27,5 proc. daugiau nei prieš metus, kai ji siekė 6,33 ct/kWh. Tuo pat metu vien per rugpjūtį biokuro kaina padidėjo 5,4 proc.
LEA nurodo, kad biokuro kainų augimą lėmė ir praėjusios žiemos išaugęs jo suvartojimas bei sumažėjusios atsargos. Dėl to šilumos tiekėjai vasarą aktyviai pirko kurą naujam sezonui, o išaugusi paklausa papildomai kėlė kainas.
Prie šilumos kainų augimo prisideda ir tai, kad nuo šių metų pradžios centralizuotam šildymui nebetaikoma anksčiau galiojusi 9 proc. PVM lengvata – taikomas standartinis 21 proc. tarifas.
67 proc. gyvenamųjų pastatų Lietuvoje – neefektyvūs
APVA duomenimis, 67 proc. visų šalies gyvenamųjų pastatų priklauso D arba žemesnei energinio naudingumo klasei. Iš 359 2025 m. renovuotų daugiabučių 220 pasiekė B, o trys – A energinio naudingumo klasę.
„VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius atkreipia dėmesį, kad energijos sutaupymą lemia visas sprendinių kompleksas – sienų šiluminės savybės, pastato sandarumas, langai, stogas, šildymo ir vėdinimo sistemos bei pastato eksploatacija.
„Energinė klasė yra svarbus pastato rodiklis, tačiau ji nėra konkrečios mėnesio sąskaitos pažadas. Du vienodos klasės butai gali turėti skirtingas sąskaitas dėl vietos pastate, temperatūros ir vartojimo režimo. Vis dėlto energiškai efektyvesniam pastatui palyginamomis sąlygomis neabejotinai reikia mažiau šilumos“, – teigia J. Bortkevičius.
Mažesnės sąskaitos – ne vienintelis renovacijos privalumas
Skydinės renovacijos sistemų kūrėjų teigimu, augančios sąskaitos neabejotinai sugrąžina renovaciją į gyventojų darbotvarkę. „Energijos kainos svyruoja, o pastato energijos poreikį galima mažinti ilgalaikiais techniniais sprendiniais“, – teigia J. Bortkevičius.