Vokietijos gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) spalį padidėjo iki 54,2 punkto, palyginti su 53,9 rugsėjį. Lapkričio 2 d. paskelbti S&P Global tyrimo duomenys rodo toliau augančią gamybos veiklą ir gerėjančius eksporto užsakymus. Lietuvos eksportuotojams šis pokytis svarbus dėl glaudžių tiekimo grandinių su Vokietijos pramone, tačiau vienas indeksas dar neleidžia prognozuoti konkrečių įmonių užsakymų.
Ką reiškia 54,2 punkto PMI?
PMI yra verslo apklausa, kuria vertinami gamybos, naujų užsakymų, užimtumo ir kitų veiklos rodiklių pokyčiai. 50 punktų riba paprastai atskiria plėtrą nuo mažėjimo. 54,2 punkto rodiklis leidžia kalbėti apie palankesnes sąlygas nei ankstesniais mėnesiais, bet ne apie 54,2 proc. gamybos šuolį. Procentais ir indeksų punktais negalima manipuliuoti taip, lyg jie būtų tas pats.
Reuters nurodo, kad Vokietijos gamyba augo dešimtą mėnesį iš eilės, nors tempo stiprėjimas nebuvo vienodas visose srityse. Eksporto paklausa iš Azijos, Šiaurės Amerikos ir dalies Europos didėjo, tačiau naujų užsakymų augimas sulėtėjo, palyginti su ankstesniais mėnesiais.
Kokioms Lietuvos įmonėms tai aktualiausia?
Vokietija svarbi kaip galutinė rinka ir kaip tarpinė grandis kitose eksporto vertės grandinėse. Metalo gaminių, plastiko komponentų, elektronikos, transporto dalių, pramoninių paslaugų ir pakuočių gamintojai gali gauti naudos, kai didesnėms Vokietijos įmonėms reikia daugiau tiekėjų. Tačiau potencialas priklauso nuo konkrečios pramonės šakos ir sudarytų sutarčių, o ne vien nuo makroekonominio indikatoriaus.
Tiekėjams verta stebėti klientų atsargų lygį, užsakymų terminus, kainų derybas ir transporto sąnaudas. Jei Vokietijos gamintojas kaupia žaliavas bijodamas tiekimo sutrikimų, tai gali sukelti laikiną užsakymų augimą, kuris nebūtinai išsilaikys visus metus.
Kodėl atsigavimas dar negarantuoja pelno?
PMI tyrimas kartu atskleidė didėjančias įvesties kainas ir ilgėjančius tiekimo terminus. Tai gali spausti gamintojų maržas net tada, kai užsakymų skaičius auga. Konkurencija taip pat riboja galimybę pakelti produkcijos kainas, todėl apyvartos didėjimas savaime nereiškia proporcingai didėjančio pelno.
Hipotetinis Lietuvos komponentų gamintojas, kurio pardavimai padidėtų 10 proc., tačiau medžiagų ir energijos sąnaudos pakiltų 12 proc., galėtų uždirbti mažiau, jei sutartyse nėra indeksavimo galimybės. Tokia situacija rodo, kodėl verta kalbėtis su užsakovais dėl ilgalaikių tiekimo sąlygų, o ne vertinti tik optimistinę paklausos perspektyvą.
Ką verta padaryti dabar?
Eksportą planuojančiai įmonei praktinis žingsnis būtų identifikuoti nišas, kuriose klientams svarbūs trumpesni pristatymo terminai, sertifikatai arba galimybė lanksčiai pagaminti mažesnes partijas. Pasiūlymus galima stiprinti realiais pajėgumų, kokybės ir pristatymo rodikliais. Tačiau į naują įrangą geriausia investuoti tada, kai yra daugiau nei vien makroekonominis signalas – pavyzdžiui, susitarimai su klientais ar patikimas užsakymų portfelis.
Tolesni rodikliai – Vokietijos pramonės užsakymų statistika, eksporto apimtys, darbo rinkos pokyčiai ir kiti PMI mėnesiai. Vokietijos atsigavimas galėtų tapti teigiama žinia Lietuvos eksportui, bet tikras rezultatas atsiskleis konkrečių gaminių paklausoje ir įmonių pelningume.
Praktiniai signalai eksportuojančiai įmonei
Jei Vokietijos gamybos sektoriaus aktyvumas gerėja, Lietuvos tiekėjas gali aktyviau domėtis naujais užsakovais, bet pasiūlymo vertė turi būti konkreti. Pavyzdžiui, mažoms ir vidutinėms serijoms skirtų detalių gamintojas gali konkuruoti greitesniais terminais, sertifikuota kokybe ir lankstumu, o ne vien mažiausia kaina. Verta parengti aiškų produktų katalogą, gamybos pajėgumų aprašymą ir pristatymo sąlygas. Vien tik kontaktų siuntimas be apčiuopiamos naudos retai sukuria užsakymų.
Pirmasis rodiklis po PMI paskelbimo galėtų būti konkrečių užklausų iš Vokietijos skaičius. Antrasis – pasirašytų sutarčių ir realių pristatymų santykis. Trečiasis – marža po transportavimo, energijos ir finansavimo. Jei auga tik užklausos, bet mažėja pardavimo pelningumas, naujų pajėgumų pirkimas būtų rizikingas. Tokiu atveju verta peržiūrėti produktų segmentus arba derėtis dėl kainos indeksavimo.
Investuotojams Vokietijos PMI gali padėti suprasti Europos pramonės nuotaiką, tačiau ekonomikos atsigavimas neatsispindi vienodai visų bendrovių pelne. Svarbu vertinti skirtumus tarp pramonės šakų ir konkrečių finansinių ataskaitų. Lietuvos verslui tai galimybė sustiprinti prekybos ryšius, bet ne signalas aklai didinti atsargas. Geriausia strategija – pasiruošti pardavimų augimui išlaikant atsargų, apyvartinių lėšų ir gamybos sąnaudų kontrolę.
Ką dar verta įvertinti?
Lietuvos eksportuotojui taip pat verta iš anksto suskaičiuoti apyvartinių lėšų poreikį. Jei didelis užsakovas nori didesnių gamybos apimčių, tačiau apmoka sąskaitas po ilgesnio laikotarpio, įmonė gali susidurti su finansavimo trūkumu net augant užsakymų vertei. Todėl plečiant prekybą svarbu aptarti avansų, atsiskaitymo terminų ir žaliavų pirkimo sąlygas. Vokietijos PMI pagerėjimas gali tapti naudingu signalu pardavimų komandai, bet finansų vadovas turi atskirai įvertinti, kiek kainuos šiuos užsakymus įvykdyti.
Šaltiniai: Reuters per Euronext; Reuters per Investing.com.