Lietuvos gyventojai turimų vejos robotų skaičiumi lenkia latvius, bet nusileidžia estams

Nors Lietuvos gyventojai domisi technologinėmis naujovėmis ir noriai jas įsileidžia į savo gyvenimą, tačiau Estijos gyventojai tą daro gerokai aktyviau. Palyginus vejos robotų pardavimų duomenis trijose Baltijos šalyse paaiškėjo, kad Lietuvai trejetuke atitenka antroji vieta, o trečiojoje atsiduria Latvija, rodo bendrovės „Husqvarna“ atlikta duomenų analizė.

„Estijoje mūsų bendrovės gaminamus vejos robotus turi daugiau kaip 20 tūkst. namų ūkių, Latvijoje šis skaičius kone penkis kartus mažesnis ir viršija 4,5 tūkst. Lietuva užima vidurinę poziciją – neseniai mūsų vejos robotų pardavimai privatiems asmenims perkopė 10 tūkst. ribą. Vejos robotų populiarumas Lietuvoje ypač išaugo pastaraisiais metais, juos drąsiai perka ne vien individualių namų, bet ir mažesnių kotedžų ar didesnių užmiesčio sodybų savininkai“, – komentuoja bendrovės vejos technikos ekspertas Simas Bairašauskas.

Bendrovės skaičiavimais, 2021 m. „Husqvarna“ vejos robotų mūsų šalyje parduota 120 proc. daugiau nei 2020 m., o 2020 m. jų pardavimai buvo 77 proc. didesni nei 2019 m.

Lietuvoje perkamiausi jau ne vienerius metus išlieka 5–10 arų vejai prižiūrėti skirti vejos robotai, tačiau išpopuliarėjus kotedžams miestuose bei priemiesčiuose, kur gyventojai turi 1–3 arus žemės, vis dažniau įsigyjami ir mažesniems sklypams prižiūrėti sukurti vejos robotai.

Pagrindinis vejos robotų privalumas yra patogumas – tai atskleidė 2021 m. balandį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Beveik trečdalis (27 proc.) šalies gyventojų vejos robotus laiko patogiausiu pasirinkimu vejos priežiūrai.

„Viena priežastis – kad greitėjant gyvenimo tempui vis didesnę vertę įgauna galimybė laisvalaikį skirti ne būtiniems buities darbams, o sau, tad žmonės ieško, kas už juos galėtų atlikti rutininius aplinkos priežiūros darbus. Kita priežastis – didelė dalis vejos šeimininkų tiesiog pavargo nuo nuolatinio vejos pjovimo. Tai, kas pirmaisiais metais naujakuriams atrodė kaip pramoga ir net savotiškas sportas, vėliau tapo nuobodžiu, laiką „valgančiu“ darbu. Be to, vejos robotas išsprendžia ir kitą opią problemą – kur dėti nupjautą žolę. Vejos robotas veją pjauna dažnai ir po truputį, tad žolės viršūnėlės yra mulčiuojamos“, – vardina „Husqvarna“ atstovas.

Jo teigimu, bendrovei prieš daugiau nei 15 metų pradėjus siūlyti vejos robotus Lietuvos rinkai, gyventojai tokio pirkinio atsisakydavo dėl nepasitikėjimo naujove bei įvairių mitų. Buvo manoma, kad vejos robotai nenupjaus žolės taip pat nepriekaištingai kaip vejapjovės, neįveiks įkalnių, gyventojai netikėjo, kad vejos robotas sėkmingai susidoros su užduotimi, kai žolė drėgna po lietaus, taip pat bijojo, kad šie įrenginiai gali reikalauti daug priežiūros ar būtų trumpaamžiai.

„Iš tiesų vejos robotų gamintojų deklaruojamas jų tarnavimo laikas yra apie 10 metų, tačiau įrenginys „gyvena“ kur kas ilgiau. Lietuvoje yra ne vienas vejos robotas, sėkmingai dirbantis 12–13 metų. Jei vejos robotai ir keičiami kitais, tai dažniausiai įvyksta dėl technologinės jų pažangos: nuolat keičiasi technologijos, roboto komunikacijos su išmaniuoju telefonu galimybės, atsiranda nauji funkcionalumai, kadangi vejos robotų gamintojai nuolat investuoja į mokslinius tyrimus, leidžiančius vejos robotams tapti dar išmanesniais ir inovatyvesniais“, – kalba S. Bairašauskas.

Kaip vieną tokio inovatyvumo pavyzdį jis pateikia bendrovės „Husqvarna“ šiemet pristatytą virtualų vejos žemėlapio kūrimo ir redagavimo įrankį „Automower Intelligent Mapping“ (AIM), kuris leidžia vejos roboto darbą pritaikyti individualiems ir besikeičiantiems poreikiams.

Per mobiliąją programėlę pasiekiamame įrankyje suvedus įvairius parametrus galima suskirstyti veją atskiromis zonomis ir kiekvienai jų nustatyti skirtingą pjovimo dažnį bei aukštį. Taip vietas, kuriose žolė užauga greičiau, vejos robotas pjaus dažniau, o kur žolės augimas lėtesnis, pjaunama bus rečiau, atitinkamai gali būti reguliuojamas ir pjaunamos vejos aukštis. Be to, galima pažymėti zonas, kurias be papildomų fizinių barjerų robotas aplenkia ir jose vejos nepjauna.

S. Bairašauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vejos robotai šiandien pjauna vejas ne tik privačiuose kiemuose, bet ir viešosiose įvairių miestų erdvėse, dvarų teritorijose. Iš viso šalies žaliosiose zonose dirba apie 20 „Automower“ vejos robotų. Vejos robotų „įdarbinimas“ viešose vietose leidžia išspręsti benzininės vejos priežiūros technikos keliamo triukšmo problemą, be to, vejos robotai dirba nuolat, nepriklausomai nuo oro sąlygų, todėl veja visada yra reprezentatyvios išvaizdos – yra vienodo aukščio, tanki ir sveika.