Autorių teisių reforma: europarlamentarai dar nepasirengę derėtis

Autorių teisių reforma: europarlamentarai dar nepasirengę derėtis

2018-07-05

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) atsisakė suteikti mandatą pradėti derybas su ES valstybėmis dėl autorių teisių reformos, kuria siekiama užtikrinti sąžiningą atlygį menininkams ir žurnalistams.

ES autorių teises skaitmeninėje erdvėje saugančios taisyklės galioja nuo 2001 m. ir nebeatitinka šiandienos skaitmeninio pasaulio realijų. Be to, dauguma ES teisės aktuose numatytų autorių teisių išimčių šiuo metu yra neprivalomos, o atskirų ES šalių įstatymai gerokai skiriasi.

Todėl ES siekia atnaujinti autorių teisių apsaugą internetinėje erdvėje ir užtikrinti, kad interneto platformų ir naujienų kaupiklių veikla neatimtų sąžiningo atlygio iš kūrėjų, ypač menininkų, muzikantų ir žurnalistų. Didžiausią kontraversiją sukėlė siūlymas apibrėžti, kokio dydžio teksto ar kitokio kūrinio dalį galima pateikti naujienų kaupiklio (agregatoriaus) tinklalapyje nemokant teisių turėtojui licencijos mokesčio.

Birželio 20 d. Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas pasiūlė šios srities teisės akto projekto pakeitimus, kurių pagrindu būtų deramasi su ES Taryba (valstybių atstovais) dėl galutinio teksto. Ketvirtadienį EP mandatui derėtis su Taryba šių pakeitimų pagrindu pritarė 278 EP nariai, nepritarė 318, o susilaikė 31. Tai reiškia, kad šio teisės akto projektas bus svarstomas rugsėjo 10–13 d. Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje. Joje taip pat galės būti balsuojama dėl naujų pakeitimų, o tada jų pagrindu bus iš naujo balsuojama dėl mandato derėtis su ES Taryba.

Po balsavimo EP pranešėjas Axel Voss (Europos liaudies partija, Vokietija) teigė: „Apgailestauju, kad dauguma EP narių nepalaikė pozicijos, kurią rėmė Teisės reikalų komitetas ir aš asmeniškai. Tačiau tai yra demokratinio proceso dalis. Rugsėjį grįšime prie šios temos ir bandysime atsižvelgti į piliečių rūpesčius, o kartu pritaikyti mūsų autorių teisių taisykles prie skaitmeninio amžiaus“.

EP tyrimų biuro apžvalga apie su skaitmenine rinka susijusias taisykles:
Copyright in the digital single market [EU Legislation in Progress]

Garso ir vaizdo medžiaga:
https://multimedia.europarl.europa.eu/en/search?q=copyright

Išsamesnė informacija apie EP komiteto poziciją:
http://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20180618IPR06024/copyright-meps-update-rules-for-the-digital-age

Atvykti į ES be vizos reikės išankstinio leidimo, nutarė EP

Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių piliečiai, kuriems atvykti į ES nebūtina viza, turės gauti išankstinį leidimą patekti į ES. Tokią tvarką ketvirtadienį patvirtino Europos Parlamentas (EP).

Nuo 2021 m. pradėsianti veikti naujoji ES kelionių leidimų sistema užtikrins išankstinę keleivių kontrolę ir užkirs kelią į ES patekti tiems, kurie gali kelti grėsmę saugumui, taip pat didinti neteisėtos migracijos ar epidemijos riziką.

Išankstinė patikra bus taikoma 60 valstybių piliečiams, kuriems nereikalingos ES vizos. Prieš kelionę į ES jie turės užpildyti elektroninį klausimyną ir jame pateikti savo asmens duomenis, pilietybę, kelionės dokumento duomenis, adresą, taip pat nurodyti ES šalį, kurioje pirmiausia ketina apsilankyti. Kartu bus būtina informuoti apie turėtą sunkų teistumą (pvz., dėl terorizmo, nužudymo, vaikų lytinio išnaudojimo, nelegalaus žmonių ar narkotikų gabenimo, išprievartavimo), lankymąsi karo ar konfliktų zonose, taip pat priverstinį išsiuntimą iš bet kurios šalies per paskutinius dešimt metų.

Dauguma besikreipiančiųjų leidimą gaus netrukus po paraiškos pateikimo, tačiau prireikus paraiška bus tikrinama atidžiau. Leidimas patekti į ES galios trejus metus. Jo išdavimas kainuos 7 eurus (paslauga bus nemokama vaikams iki 18 m. ir vyresniems nei 70 metų asmenims).

Naujajai tvarkai pritarė 494 EP nariai, nepritarė 115, o susilaikė 30. Jai įsigalioti dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas. Ją numatoma taikyti nuo 2021 m.

„Naujoji Europos kelionių sistema panaikins informacijos trūkumą apie tuos keleivius, kuriems nereikia vizų. Ji padidins ES piliečių saugumą ir sustiprins ES sienų apsaugos informacines sistemas“, – pažymėjo EP pranešėja Kinga Gál (Europos liaudies partija, Vengrija).

EP reportažas apie bevizes keliones į ES:
http://www.europarl.europa.eu/news/lt/headlines/security/20180628STO06868/bevizems-kelionems-i-es-reikes-leidimo

EP Tyrimų biuro apžvalga
http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2017/599298/EPRS_BRI%282017%29599298_EN.pdf

Europarlamentarai ragina sustabdyti ES finansinę paramą Moldovai

Moldovos teismo sprendimas panaikinti Kišiniovo mero rinkimų rezultatus yra šališkas ir prasilenkia su demokratiniais standartais bei žmonių valia, todėl ES turi sustabdyti finansinę paramą šiai šaliai, ketvirtadienį pareiškė Europos Parlamentas (EP).

Europarlamentarai reiškia rimtą susirūpinimą Moldovos Aukščiausiojo Teismo sprendimu panaikinti neseniai vykusių Kišiniovo mero rinkimų rezultatus. Jie atkreipia dėmesį, kad rinkimų rezultatus pripažino vietiniai ir tarptautiniai stebėtojai, nė vienas kandidatas jais nesuabejojo, o kandidatų bendravimas su rinkėjais rinkimų dieną socialiniuose tinkluose ir bendras raginimas balsuoti, kurį teismas traktuoja kaip pagrindinę priežastį panaikinti rezultatus, nebuvo kvestionuotas ankstesniuose rinkimuose.

„Rinkimų rezultatų panaikinimas yra ryškus ir susirūpinimą keliantis silpnėjančių Moldovos demokratinių standartų požymis, o […] politinė įtaka teismams ir rinkimų procesui prieštarauja Europos vertybėms, kurias Moldova įsipareigojo gerbti pasirašydama Asociacijos su ES sutartį“, – pažymima rezoliucijoje. Kartu europarlamentarai reiškia nerimą dėl ekonominės ir politinės galios koncentracijos siauros žmonių grupės rankose, žmogaus teisių ir teisės viršenybės nepaisymo, perdėto institucijų politizavimo, sisteminės korupcijos ir žiniasklaidos laisvės ribojimo Moldovoje.

EP nariai solidarizuojasi su tūkstančiais Kišiniovo gatvėse protestuojančių žmonių, kurie ragina gerbti rinkimų rezultatus ir žmonių valią. Jie ragina Moldovos valdžią reformuoti teismų sistemą ir paskirti naujus teisėjus, kad būtų užkirstas kelias tolesnei krizės eskalacijai.

Kartu europarlamentarai ragina Europos Komisiją nutraukti finansinės paramos Moldovai skyrimą. Jie siūlo svarstyti jos atnaujinimą tik po lapkritį numatytų Moldovos parlamento rinkimų, jei padėtis pagerėtų.

Rezoliucijai pritarė 343 EP narai, nepritarė 35, o susilaikė 160.