Sekite naujienas

Uncategorized

Europos Parlamentas patvirtino poziciją dėl autorių teisių

Paskelbta

-

Europos Parlamentas patvirtino poziciją dėl autorių teisių
2018-09-12

Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) suderino savo poziciją dėl autorių teisių apsaugos reformos internetinėje erdvėje. Europarlamentarai patvirtino saugiklius smulkiajam verslui ir saviraiškos laisvei. Jie toliau derėsis su ES Taryba dėl galutinio dokumento.

Europos Parlamento pozicijai pritarė 438 EP nariai, nepritarė 226, o susilaikė 39.

Daugeliu EP parvirtintų pataisų siekiama užtikrinti, kad autoriai, muzikantai, atlikėjai ar žurnalistai gautų atlygį tiek iš jų kūriniais besidalinančių platformų, tokių kaip YouTube ar Facebook, tiek iš naujienų kaupiklių, pvz., Google News.

EP siūlo netaikyti šių reikalavimų smulkiajam verslui, internetinėms enciklopedijoms ir mokymui skirtiems nekomerciniams tinklalapiams. Savo ruožtu europarlamentarai siekia užtikrinti, kad derama dalis pajamų, kurias pagal naująsias taisykles iš skaitmeninių platformų bei kaupiklių gautų leidėjai, atitektų autoriams.

Kartu europarlamentarai siekia užkirsti kelią neproporcingam saviraiškos laisvės apribojimui: jie siūlo leisti be atlygio dalintis internetinėmis nuorodomis, prie kurių prirašomi tik keli žodžiai.

Europarlamentarai taip pat siekia įpareigoti interneto platformas bendradarbiauti su autorių teisių turėtojais ir nekurti tokių informacijos talpinimo algoritmų, kurie ribotų autorių teisių nepažeidžiančių kūrinių talpinimą. Turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai turėtų sukurti veiksmingą ir greitą skundų ir teisių gynimo mechanizmą, kuris leistų sugrąžinti nepagrįstai pašalintą turinį.

EP taip pat siekia suteikti autoriams galimybę reikalauti papildomo atlygio, kai iš pradžių sutartas atlygis už jų medžiagos naudojimą pasirodo esąs pernelyg mažas, palyginti su vėliau gautomis pajamomis arba nauda. Savo ruožtu atlikėjas turėtų galimybę atšaukti išskirtinių teisių į kūrinį perleidimą, jei kūrinys nenaudojamas ar jei su juo nuolat nepakankamai atsiskaitoma.

Po balsavimo EP pranešėjas Axel Voss (Europos liaudies partija, Vokietija) kalbėjo: „Džiaugiuosi, kad nepaisant masinės interneto milžinų lobizmo kampanijos turime daugumą Parlamente, kuri įsitikinusi, kad už kūrybą turi būti teisingai atlyginama. Turėjome daug karštų diskusijų, tačiau tikiu, kad Europos Parlamentas įsiklausė į kilusius nuogąstavimus. Naujosios prievolės nebus taikomos smulkiajam verslui.“

EP Tyrimų tarnybos informacija šia tema:
Copyright in the digital single market [EU Legislation in Progress]

Interviu su pranešėju A. Voss:
http://www.europarl.europa.eu/news/en/headlines/society/20180628STO06869

Garso ir vaizdo medžiaga šia tema:
https://multimedia.europarl.europa.eu/en/search?q=copyright

Europos Parlamentas ragina ES imtis veiksmų dėl Vengrijos

Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) kreipėsi į ES Tarybą prašydamas nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia pagrindines Sąjungos vertybes.

Tokiam sprendimui pritarė 448 EP nariai, nepritarė 197, o susilaikė 48. Priimti jį reikėjo dviejų trečdalių balsavusiųjų daugumos, neskaičiuojant susilaikiusiųjų.

Tai pirmasis kartas, kai Europos Parlamentas imasi iniciatyvos aktyvinti šiurkštaus pagrindinių ES vertybių, tokių kaip pagarba demokratijai, lygybei, teisės viršenybei ir žmogaus teisėms, pažeidimo prevencinį mechanizmą. Pernai gruodį Lenkijos atžvilgiu tokios iniciatyvos ėmėsi Europos Komisija.

Parlamentui susirūpinimą kelia daugelis Vengrijos politikos ir viešojo gyvenimo aspektų, pavyzdžiui, konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimas, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės trūkumas, korupcija, akademinės laisvės ribojimas, migrantų bei pabėgėlių teisės.

Remdamiesi ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi, europarlamentarai ragina ES valstybes nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia pagrindines Sąjungos vertybes. Nors Vengrija ir pasiruošusi aptarti savo veiksmų teisėtumą, iki šiol ji nesiėmė veiksmų padėčiai ištaisyti ir neišsklaidė kilusių abejonių, pažymi EP nariai. Jie primena, kad Vengrija savanoriškai nusprendė tapti ES nare, todėl šalies vyriausybė atsakinga už šiurkštaus pagrindinių Sąjungos vertybių pažeidimo pavojaus pašalinimą.

EP kreipimasis bus svarstomas ES Taryboje, kuri, išklausiusi Vengrijos paaiškinimų, spręs, ar pripažinti iškilusį pažeidimo pavojų. Tokį sprendimą turi paremti keturi penktadaliai ES valstybių. Tuo pačiu metu ES Taryba gali patekti šaliai rekomendacijas padėčiai ištaisyti. Vėliau Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentui pritarus, galėtų vienbalsiai nuspręsti, kad atitinkama šalis šiurkščiai ir nuolat pažeidžia ES pagrindines vertybes. Tai leistų pradėti šiai šaliai taikyti sankcijas, pavyzdžiui, suspenduoti jos balsavimo teisę ES Taryboje.

„Tą pačią dieną, kai diskutuojame apie Sąjungos ateitį, Europos Parlamentas siunčia svarbią žinią – giname visų europiečių, taip pat ir vengrų, teises bei Europos vertybes. ES valstybių vadovai turi prisiimti atsakomybę ir liautis būti teisės viršenybės griovimo Vengrijoje stebėtojais. Tai nepriimtina demokratiją, teisės viršenybę ir žmogaus teises puoselėjančioje Sąjungoje“, – pažymėjo EP pranešėja Judith Sargentini (Žalieji, Nyderlandai).

Informacinis grafikas apie ES vaidmenį užtikrinant teisės viršenybę valstybėje narėje:
http://www.europarl.europa.eu/news/lt/headlines/eu-affairs/20180222STO98434/teises-virsenybe-valstybeje-nareje-koks-es-vaidmuo-infografikas

EP vaizdo ir garso medžiaga apie padėtį Vengrijoje:
https://multimedia.europarl.europa.eu/en/rule-of-law-in-hungary_5702_pk

Europarlamentarai kritikuoja politiką „visų pirma – Amerika”

JAV sprendimas pasitraukti iš įvairių tarptautinių susitarimų ir pradėti prekybos karą kenkia ES ir JAV santykiams, tačiau ES neturi prarasti vilties juos puoselėti, trečiadienį pažymėjo Europos Parlamentas (EP). Jo nariai taip pat ragina ES ir JAV „teikti pirmenybę suderintiems veiksmams Rusijos atžvilgiu“.

ES ir JAV santykiai yra tarptautinio stabilumo užtikrinimo pagrindas, todėl EP apgailestauja, kad vienpusiška JAV administracijos politika „visų pirma – Amerika“ kenkia abiejų pusių interesams bei pasitikėjimui. „Vienašaliai veiksmai tik silpnina transatlantinę partnerystę”, – pažymima rezoliucijoje. Europarlamentarai susirūpinę, kad naujausi JAV sprendimai pasitraukti iš tarptautinių susitarimų ir forumų, taip pat įtampos diplomatijos ir prekybos srityse kurstymas gali pakenkti bendrų vertybių puoselėjimui.

Jie kritikuoja JAV prezidento D. Trumpo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, taip pat iš branduolinio susitarimo su Iranu, o šioje šalyje veikiančioms ES įmonėms taikyti sankcijas. Savo ruožtu europarlamentarai ragina JAV atšaukti „nesuprantamus“ importo muitus ES plienui ir aliuminiui, o visus kylančius prekybinius nesutarimus spręsti Pasaulio prekybos organizacijoje.

EP „laikosi nuomonės, kad D. Trumpo administracijos pareigūnų pareiškimai, kuriuose reiškiama panieka ES bei remiamos ksenofobiškos ir populistinės jėgos, siekiančios sunaikinti Europos projektą, yra priešiški ir nesuderinami su transatlantinės partnerystės dvasia“.

Parlamento nuomone, „reikia bendro transatlantinio atsako į Rusijos mėginimus daryti spaudimą ir įtaką Vakarų šalių visuomenių demokratiniams sprendimams, jas destabilizuoti ir pasinaudoti jų silpnybėmis“. Europarlamentarai ragina ES ir JAV „teikti pirmenybę suderintiems veiksmams Rusijos atžvilgiu, atitinkamais atvejais įtraukiant NATO“. Jie taip pat „primena apie akivaizdų pavojų mūsų demokratijai, kurį kelia melagingos naujienos, dezinformacija ir visų pirma piktybiškas Rusijos šaltinių kišimasis“.

Nepaisant šiuo metu įtemptų santykių, EP ragina juos toliau puoselėti, nes kitų didžiųjų pasaulio valstybių, tokių kaip Rusija ir Kinija, taikomos politinės ir ekonominės strategijos kelia pavojų ES ir JAV bendroms vertybėms, tarptautiniams įsipareigojimams ir transatlantinei partnerystei.

Rezoliucijoje siūloma stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą mažiau prieštaringose srityse,  tokiose kaip kova su terorizmu ar kibernetiniais nusikaltimais, energetika ar kultūra. EP primena siūlymą sukurti Transatlantinę politikos tarybą, skirtą konsultacijoms užsienio politikos ir saugumo klausimais, kuriai vadovautų ES diplomatijos vadovė ir JAV valstybės sekretorius.

Rezoliucijai pritarė 490 EP narių, nepritarė 148, o susilaikė 51.

Garso ir vaizdo medžiaga apie ES ir JAV santykius:
https://multimedia.europarl.europa.eu/en/eu-usa_7103_pk

ES raginama atsispirti Kinijos įtakai

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai ragina ES valstybes neleisti Kinijai perimti strateginės infrastruktūros Europoje ir reikalauti, kad ši šalis gerbtų žmogaus teises.

ES ir Kinijos santykiai turi remtis pagarba žmogaus teisėms, teisės viršenybe ir sąžininga konkurencija, pažymi europarlamentarai. Jie smerkia šioje šalyje vykdomą žmogaus teisių gynėjų, teisininkų, žurnalistų ir kitų visuomenės aktyvistų bauginimą, areštus ir baudžiamąjį persekiojimą. Jie taip pat kritikuoja Kinijos mėginimus apriboti užsienio žurnalistų patekimą į didelę dalį šalies teritorijos.

EP atkreipia dėmesį į Kinijos susidomėjimą investuoti į Europos strateginę infrastruktūrą, nes tai gali sutrukdyti laisvai prekybai ir suteikti pranašumą Kinijos įmonėms. Europarlamentarai primena, kad Kinija siekia užsitikrinti bankų ir energetikos sektoriaus bendrovių kontrolę, o tokios investicijos yra šios strategijos dalis. Todėl jie ragina Kiniją didinti savo investicijų skaidrumą, o ES valstybes bei kandidates – dalintis informacija su ES institucijomis apie minėtas investicijas bei pasinaudoti Europos kolektyvinės derybinės galios pranašumu derantis su Kinija.

Europarlamentarai taip pat atkreipia dėmesį, kad Kinija blokuoja aštuonias iš 25 populiariausių pasaulio interneto svetainių. Jie smerkia tokią praktiką ir masinį kibernetinės erdvės Kinijoje stebėjimą, taip pat ragina Pekiną priimti įstatymus, kurie užtikrintų asmenų privatumą.

EP rezoliucijai pritarė 530 EP narių, nepritarė 53, o susilaikė 55.

„Esminis ES ir Kinijos tvirtų santykių pagrindas turi būti abipusiškumas, kuris skatintų tarpusavio pasitikėjimą. Jis pageidautinas visose srityse: nuo patekimo į rinką iki spaudos laisvės“, – pažymėjo EP pranešėjas Bas Belder (Europos konservatoriai ir reformistai, Nyderlandai).

EU ir Kinija: ką sako tyrimų centrai?
http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2017/607257/EPRS_BRI(2017)607257_EN.pdf

Europos Parlamentas griežtina kovą su terorizmo finansavimu

Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas terorizmo finansavimo užkardymo taisykles, leisiančias sustiprinti kovą su pinigų plovimu ir sugriežtinti grynųjų pinigų srautų patikrą.

Tyrimai rodo, jog Europos Sąjungos „juodojoje rinkoje“ kasmet gaunama maždaug 110 mlrd. eurų pajamų, tai apytiksliai sudaro 1 proc. ES BVP. Dalis šių lėšų gali būti panaudota teroristinės veiklos finansavimui.

Atnaujintomis kovos su pinigų plovimu taisyklėmis panaikinami ES valstybių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo trukdžiai, ES mastu nustatomas bendras pinigų plovimo apibrėžimas, įtvirtinama minimali bausmė už pinigų plovimą (maksimali bausmė už šią nusikalstamą veiką negali būti mažesnė nei ketveri metai kalėjimo), taip pat užkertamas kelias už pinigų plovimą nuteistiems asmenims tapti valstybės tarnautojais ar dalyvauti viešuosiuose konkursuose.

Atnaujintoms taisyklėms pritarė 634 EP nariai, nepritarė 46, o susilaikė 24.

Trečiadienį taip pat priimtomis grynųjų pinigų kontrolės taisyklėmis išplečiama vežamų grynųjų pinigų sąvoka (jiems prilyginti ir čekiai, auksas ar išankstinio apmokėjimo kortelės), griežtinama jų pervežimo kontrolė (bus privalu registruoti grynųjų pinigų siuntas, net jei jos ir neviršija deklaruotinos didesnės nei 10 tūkst. eurų sumos), o ES valstybės įpareigojamos keistis informacija apie galimas nusikalstamas veiklas.

Šios taisyklės bus taikomos ir gryniesiems pinigams, kurie siunčiami paštu, krovininėmis ar kurjerinėmis siuntomis bei nelydimu bagažu. Atitinkamos ES valstybių institucijos galės sulaikyti siuntą ir pareikalauti deklaruoti lėšų kilmę.

Šioms taisyklėms pritarė 625 EP nariai, nepritarė 39, o susilaikė 34.

Naujosios priemonės jau suderintos su ES Taryba, todėl neliko kliūčių joms įsigalioti. ES valstybės turės nuo dvejų iki pustrečių metų pasiruošti jas įgyvendinti.

„Baudžiamąją atsakomybę už pinigų plovimą numatančios taisyklės kerta nusikaltėliams per skaudžiausią vietą – pinigus“, – pažymėjo EP pranešėjas Ignazio Corrao (Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcija, Italija).

„Atsižvelgėme į geriausią tarptautinę praktiką ir sustiprinome grynųjų pinigų srautų į ES ar iš jos patikrą“, – pridūrė kitas EP pranešėjas  Juan Fernando L￳pez Aguilar (Socialistai ir demokratai, Ispanija).

„Grynuosius pinigus sunku susekti ir lengva transportuoti, todėl jie tokie populiarūs tarp nusikaltėlių. Šiuo reglamentu sustiprinome kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo priemones, taip pat sudarėme sąlygas valstybių institucijoms greičiau keistis informacija“, – kalbėjo EP pranešėja Mady Delvaux (Socialistai ir demokratai, Liuksemburgas).

Skaitykite
Reklama
Reklama

Naujienos

Reklama

Sekite naujienas

Video naujienos

Ekspertai

Verslo idėjos