VISUOMENINĖ ORGANIZACIJA ŽVĖRYNO BENDRUOMENĖ

VISUOMENINĖ ORGANIZACIJA ŽVĖRYNO BENDRUOMENĖ

VISUOMENINĖ ORGANIZACIJA ŽVĖRYNO BENDRUOMENĖ
Vykinto g. 5, LT-08115, Vilnius  Tel. 8-5 2731490, mob. 861490030 el.paštas: [email protected]                       Organizacijos kodas 125792091, Ats.sąsk.:317300010073598151, AB „SWEDBANK“
 
 
Lietuvos Respublikos prezidentei                                                                      2012-03-01
Daliai Grybauskaitei ( žiniai )                                                                             Vilnius
 
Lietuvos Respublikos
Ministrui Pirmininkui
Andriui Kubiliui
 
Lietuvos Respublikos                                                                 
Energetikos ministrui
Arvydui Sekmokui
 
DĖL  VYRIAUSYBĖS NUTARIMO DĖL ŠILUMOS PUNKTŲ AR JŲ ĮRENGINIŲ, PRIKLAUSANČIŲ ŠILUMOS TIEKĖJAMS AR TRETIESIEMS ASMENIMS, IŠPIRKIMO IR (AR) PERLEIDIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
 
                      Atsiliepdami į   LR energetikos ministerijos atsakymą (2012-02-14 Nr (17.3-16)3-468) į mūsų teiktas pastabas dėl ministerijos rengto Vyriausybės nutarimo projekto bei susipažinę su pakoreguotu projekto tekstu, esame priversti konstatuoti, kad toks atsakymas mūsų netenkina. Patvirtinus minimą projektą bus pažeistos vartotojų teisės.
                      Pateikiame pastabas dėl Lietuvos Respublikos Energetikos internetiniame puslapyje patalpintos informacijos apie Vyriausybės ketinimą patvirtinti Šilumos punktų ar jų įrenginių, priklausančių šilumos tiekėjams ar tretiesiems asmenims, išpirkimo ir (ar ) perleidimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas, Projektas ), kurio  I dalies 1 punkte nurodoma, kad išpirkti šilumos punktus iš šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų turėtų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai, kuriems bendrąja daline nuosavybės teise nepriklauso bendrai naudojami šilumos punktai. Mes manome, kad šis Vyriausybei teikiamas Projektas, net ir su pataisomis, yra iš esmės neteisėtas, nes paneigia gyventojų nuosavybės teisę į jų daugiabučio namo bendro naudojimo įrangą. Tai prieštarauja Civilinio kodekso bei Šilumos ūkio įstatymo reikalavimams. Jei minėtas aprašas bus patvirtintas, nedelsiant kreipsimės per mūsų išrinktus Seimo narius, į Vyriausiąjį administracinį teismą, kad toks neteisėtas aprašas būtų panaikintas. Taip jau padarėme su jūsų ministerijos patvirtintomis Šilumos vartojimo taisyklėmis ir Kainų kontrolės komisijos šilumos skirstymo metodikomis.
                      Jūsų atsakyme klaidingai nurodoma, kad šilumos punktų nuosavybės teisę gyventojai įgijo tik įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pataisoms 2011 m. lapkričio 1 d., todėl ši norma negalioja atgal. Tai yra klaidingas teisės aktų suvokimas ir esminis gyventojų nuosavybės teisių pažeidimas, nes gyventojams visada priklausė šilumos punktai, kaip jų nekilnojamojo turto neatskiriama dalis. Tai nurodoma Civilinio kodekso 4.82 straipsnyje. Šiam CK straipsniui daugelį metų prieštaravo Šilumos ūkio įstatymas, numatęs, kad šilumos punktai gali priklausyti tretiesiems asmenims, kurie nėra namo bendraturčiai. Tačiau Civilinis kodeksas turi viršenybę kitų įstatymų atžvilgiu, todėl galiojo CK normos, o ne minėtos kolizinės Šilumos ūkio įstatymo normos. Šią įstatymų koliziją pašalino nauja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 37 p. redakcija, kurioje numatyta, kad šilumos yra prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir
karšto vandens sistemos įrenginys, šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus.
                      Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Todėl jūsų atsakymas iš esmės prieštarauja CK 4.82 str. ir Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 37 p., o taip pat Lietuvos Konstitucijai, nes paneigia namų bendraturčių nuosavybės teisę į bendro naudojimo įrangą ir faktiškai reikalauja, kad gyventojai išsipirktų tai, kas yra jų nuosavybė pagal įstatymą. Jūsų siūlomas aprašas reikalauja, kad šilumos punkto savininkai (gyventojai) išsipirktų šilumos punktus iš šilumininkų (trečiųjų asmenų), kurie pagal CK 4.82 str. niekada nebuvo šių šilumos punktų savininkais ir negalėjo jais būti, todėl niekada nebuvo įgiję jokių turtinių teisių į nekilnojamojo turto bendro naudojimo objektus, nes CK normos visada turėjo viršenybė kitų įstatymų atžvilgiu.
                      Kaip jau rašėme, manome, kad Apraše galėtų būti kalbama tik apie šilumos tiekėjų faktinių išlaidų, skirtų namo bendraturčiams priklausančių šilumos punktų atnaujinimo darbams (modernizavimui), kompensavimo tvarką. Tuo atveju, šilumos tiekėjai turėtų pateikti įrodymus, kad jų atliktas šilumos punkto atnaujinimo darbai buvo būtini, užtikrinant statinio privalomuosius priežiūros reikalavimus. Antraip už šilumos punkto remonto darbus mokėti turėtų tik bendraturčiai, kurie davė sutikimą raštu (CK 4.77 str. mutatis mutandis). Jei sutikimo nedavė nei vienas bendraturtis, visa materialinė atsakomybė už pasekmes tenka šilumos tiekėjui.  Jei Šilumos tiekėjai demontavo gyventojų šilumos punktuose turėtą apskaitos, valdymo įrangą, tuomet šilumos tiekėjai demontuotą įrangą turėtų grąžinti atgal arba pateikti abiejų pusių pasirašytus dokumentus dėl išmontuotos įrangos sąmatinės vertės. Atkreipiant dėmesį į Aprašo II dalies 7 punktą, pažymėtina, kad jei gyventojams nereikalinga nuotolinio valdymo įranga, šilumos tiekėjai ją turėtų demontuoti. Tačiau, daugeliu atveju tai yra neįmanoma, nes ši nuotolinio valdymo įranga yra integruota į „Rubisafe” sistemą, todėl šilumos tiekėjai turėtų demontuoti visus savo „Rubisafe” ir grąžinti atgal gyventojų turėtą įrangą.
                      Pažymėtina, kad apskaitos prietaisus pagal LR Šilumos ūkio įstatymą, Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 1507 šilumos tiekėjai įrengia ir prižiūri savo lėšomis. Taip pat pažymėtina, kad visos šilumos tiekėjų investicijos į gyventojams priklausančių šilumos punktų atnaujinimą (modernizavimą) yra įtrauktos į šilumos kainą, todėl tokių šilumos tiekėjų investicijų išpirkimas reikštų nepagristą šilumos tiekėjų praturtėjimą, kurį draudžia Civilinis kodeksas, nes šilumos tiekėjas gautų apmokėjimą už tą pačią paslaugą du kartus – per šilumos kainos tarifą ir per šilumos punktų išpirkimą arba kompensavimą už šilumos tiekėjo atliktus šilumos punkto modernizavimo darbus.
                      Šilumos punktas yra neatskiriama pastato dalis, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise visada priklausė namo bendraturčiams pagal CK 4.82 str. Tai papildomai patvirtina ir su CK pagaliau suderintas Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 37 p. (šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Tačiau Šilumos ūkio įstatymo 20 str. nustato, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Tai prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 37 d., pagal kurią šilumos punktas yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims.
                      Be to, Šilumos ūkio įstatymo 20 str. nustato, kad daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Tai prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 37 d., pagal kurią šilumos punktas yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims. Dar daugiau Šilumos ūkio įstatymo 24 str. nustato, kad jeigu daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldo, bendroji nuosavybės teisė gali būti įgyjama Civilinio kodekso nustatyta daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai tvarka išsiperkant renovuotų šilumos punktų įrenginius iš trečiųjų asmenų pagal įrenginių likutinę vertę (1 p.) arba įsigyjant (įsirengiant) šilumos punkto įrenginius finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu (2 p.). Pažymėtina, kad tai prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 37 d., pagal kurią šilumos punktas yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims. Todėl teisė į šilumos punktą gali būti įgyjama
tik kartu su buto arba patalpų įsigijimu, o ne kitais pagrindais, nes šilumos punktas yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims.
                      Pateikiame mūsų parengtas šio projekto pataisas (tekste paryškinta ir pabraukta). Siūlome Energetikos ministerijai prieš rengiant tokius kontraversiškus projektus išklausyti visuomenės nuomonę, surengiant apskrito stalo diskusiją.
                      Vertindami pateiktą projektą ir remdamiesi išdėstytu, prašome, kad  (1) minėtas Aprašas kaip prieštaraujantis Civilinio kodekso 4.82 str. ir Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 37 d. bei iš esmės pažeidžiantis vartotojų teises, nebūtų tvirtinimas. Taip pat prašome imtis visų priemonių, kad (2) būtų užkirstas kelias šilumos tiekėjui galimai praturtėti be pagrindo ir (arba) užvaldyti svetimą turtą, priklausantį gyventojams.
                      Prašome, kad (3) Energetikos ministerija neteiktų Aprašo Vyriausybei ir  (4) skubiai svarstytų galimybę šilumos ūkį perimti valstybės žinion.
                      Be to, prašome (5) skubos tvarka teikti Lietuvos Respublikos Seimui Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame minėtos įstatymo nuostatos (daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai)) atitiktų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų reikalavimus.
Priedas : pataisos projektui 7 lapai
 
Pagarbiai,
                      valdybos pirmininkė                                     Danutė Jokubėnienė

                                          
 
 (parengė Paulius Markevičius, el.p. [email protected]  tel. 868729093