Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
By
LukasUAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) 2022-aisiais pagal priemonę „Portfelinės garantijos lizingo sandoriams“ Lietuvos įmonėms suteikė garantijų už 8,375 mln., taip sudarydamos galimybę plėsti verslą tais atvejais, kai iškyla keblumų dėl išorinio finansavimo priemonių gavimo. Nuo priemonės pradžios 2017-aisiais, iki praėjusių metų pabaigos, pagal šią priemonę suteikta garantijų už 45,4 mln. eurų.
Pasinaudojo daugiau kaip 500 įmonių
Pasak INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vyresniosios projektų vadovės Sigitos Rutkauskaitės, viena didžiausių problemų plėtrą planuojančioms smulkiojo ir vidutinio (SVV) verslo įmonėms – bankų atsargumas suteikiant finansavimą.
„Išorinio – bankų ar kitų finansų įstaigų – finansavimo prireikia įmonėms, norinčioms įsigyti gamybos įrangą, technologines linijas, IT verslo valdymo sistemą ir t.t. Mūsų patirtis rodo, kad tai ypač sudėtinga užduotis regionuose veikiančioms SVV bendrovėms, nes vien tik šabloniškai įvertinus jų situaciją ir neatsižvelgus į kontekstą finansų įstaigoms gali pasirodyti rizikinga jas finansuoti”, – sako S. Rutkauskaitė.
2017 metais pradėta įgyvendinti finansinė priemonė „Portfelinės garantijos lizingo sandoriams“, skirta palengvinti finansavimo gavimą smulkiajam ir vidutiniam verslui.
„Nuo pat pradžių tai buvo itin populiari priemonė, o šiuo metu ją pasinaudojo daugiau kaip 500 įmonių. Kadangi kai kurios jų prašo finansavimo keliems lizingo sandoriams, pačių sutarčių pasirašyta kone dvigubai daugiau – 926“, – pasakoja S. Rutkauskaitė.
Didžiausia garantijos suma vienai įmonei – daugiau kaip 1 mln. eurų
Dažniausiai šia priemone naudojasi įmonės, užsiimančios statybų veikla bei žmonių sveikatos priežiūra. „Tai tokio tipo bendrovės, kurių veiklai reikia brangios technikos ar įrenginių, tačiau turimo bei įsigyjamo turto likvidacinė vertė yra nepakankama tam, kad būtų suteiktas finansavimas “, – teigia S. Rutkauskaitė.
Šiuo metu didžiausia vienos garantijos suma – kiek daugiau kaip 600 tūkst. eurų, o didžiausia bendra garantijų suma vienai įmonei – apie 1,2 mln. eurų. Vidutinė vieno lizingo sandorio suma 61,2 tūkst. eurų, o vidutinė garantijos suma – 49 tūkst. eurų.
Šiemet tikimasi, jog atsiras dar didesnis susidomėjimas portfelinių garantijų priemonėmis, nes JAV bei Europos centriniams bankams didinant palūkanų normas, įkandin auga ir skolinimosi kaštai verslui.
Garantija mažina palūkanų maržą
Goda Butkienė, Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento direktorė atkreipia dėmesį, jog tokios priemonės skirtos ne tik įmonėms gauti finansavimą, bet tuo pačiu ir gauti palankesnes finansavimo sąlygas.
„Portfelinės garantijos tikslas yra prisiimti dalį finansų įstaigos rizikos. Kaip žinia, bankuose rizika yra įvertinama palūkanų dydžiu, o mažėjant banko prisiimamai rizikai, mažėja ir palūkanų marža“ – pasakoja priemonę „Portfelinės garantijos lizingo sandoriams“ įgyvendinančio Šiaulių banko atstovė.
Pasak jos, visos finansinės priemonės yra skirtos didinti SVV prieinamumą prie finansavimo šaltinių. Dažniausiai ši portfelinė garantija naudojama tais atvejais, kai yra įsigyjama įranga ar speciali technika, kurios likvidumas yra žemesnis. Tokiu būdu portfelinė garantija sustiprina užstato poziciją ir dažnu atveju tai leidžia verslui gauti lizingą su mažesniu pradiniu įnašu.
Naudinga perkant dėvėtą įrangą
„Taip pat pastebime, kad ši portfelinė garantija yra itin tinkama mažesnėms įmonėms, kurios perka pigesnį naudotą turtą – šiuo atveju lizingo produktas yra itin tinkamas dėl paprasto ir greito proceso, kurio portfelinė garantija neapsunkina, o kaip tik leidžia finansų įstaigai priimti sprendimą daug greičiau dėl mažinamos prisiimamos rizikos“, – pastebėjimais dalinasi G. Butkienė.
Finansų ekspertės teigimu, portfelinės garantijos yra labai svarbus ir reikšmingas įrankis, kuriuo valstybė geba padidinti verslo prieinamumą prie savo veiklos finansavimo šaltinių. Šiuo metu nemažai Lietuvos finansų įstaigų jau įvaldė portfelinių garantijų instrumentą, suprato jo naudą ir naudoja savo skolinimo veikloje.
Portfelinė garantija yra tinkamiausia tuomet, kai klientai neturi pakankamai tinkamo užstato arba bankas jo investiciją vertina, kaip padidintos rizikos. Tuomet sprendimas dėl paskolos suteikimo, turint portfelinę garantiją, kaip antrinį dalies kredito grąžinimo šaltinį, gali būti pats tinkamiausias būdas finansuoti klientą, vietoj neigiamo atsakymo.
Garantija už iki 1,875 mln. eurų lizingo sandorį
INVEGOS administruojama priemonė „Portfelinės garantijos lizingo sandoriams“ skirta palengvinti finansavimo gavimą smulkiajam ir vidutiniam verslui, kai šis susiduria su finansų įstaigai nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema.
Didžiausia lizingo suma – 1 875 tūkst. eurų, o įmonių, vykdančių krovinių vežimo keliais veiklą, atveju – 937,5 tūkst. eurų. Finansavimas gali būti teikiamas ne ilgesniam nei 120 mėnesių laikotarpiui.
Lizingo sandorius su šia portfeline garantija, be jau minėto AB Šiaulių banko, finansuoja ir SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas.
Portfelinė garantija garantuoja 80 proc. lizingo sandorio sumos grąžinimą finansų įstaigai. Šis dydis taikomas kiekvienam į finansų įstaigos portfelį įtrauktam lizingo sandoriui, tačiau bendra INVEGOS išmokų suma negali viršyti didžiausios išmokų sumos, ribojamos viršutinės ribos norma, t. y. 20 proc.
Garantuotiems lizingo sandoriams finansų įstaigos taiko palankesnes finansavimo sąlygas, t. y. mažesnę pradinę įmoką (procentais nuo turto įsigijimo kainos) bei mažesnę palūkanų maržą nei rinkos sąlygomis teikiamiems lizingo sandoriams.
Portfeline garantija garantuojamais lizingo sandoriais gali būti finansuojamos investicijos į įrenginius, įrangą, technologines linijas bei žemės ir miškų ūkio techniką, kurios skirtos gamybos (prekių, medžiagų, energijos) paslaugoms teikti ir statybos veiklai vykdyti.
1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai: inovatyviems startuoliams auginti – 20 mln. eurų
„SME Bank“ ir „INVEGA“ susitarė dėl 83 mln. Eur paskolų smulkiam ir vidutiniam verslui
K. Grinaveckas. Smulkaus ir vidutinio verslo galvos skausmas – kur kreiptis, kai bankas nesuteikia paskolos verslui?
Medicinos bankas intensyvina smulkaus verslo finansavimą: tęsia sėkmingą bendradarbiavimą su INVEGA
Skelbiama INVEGOS valdybos narių atranka
MTEP veikla – smulkioms įmonėms be valstybės pagalbos per daug rizikinga
Viskas apie alternatyvų verslo finansavimą: pinigų rinkoje yra, verslui tereikia pasirinkti šaltinį
Jauno verslo paskolas „Startuok“ garantuos Europos garantijų fondas
Subsidijos individualiai dirbantiems verslininkams už nuomos ir su ja susijusias išlaidas
Tvarios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ užbaigė paskutinįjį – ketvirtąjį – gyvenamųjų namų projekto „Matau Vilnių“ etapą. Sostinės centre, šalia...
Ekspertai sutinka, kad 2023-ieji į technologijų istoriją įeis kaip lūžio metai, daugeliui atvėrę akis apie tikrąsias tinklų ir mašinų galimybes....
Lietuviškas startuolis „Inion Software” trečiąjį šių metų ketvirtį pardavimus padidino beveik 300 proc. Per devynis šių metų mėnesius bendrovės pardavimai...
Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 870 startuolių, kuriuose dirba 17,8 tūkst. talentų. Per tris pirmuosius metų ketvirčius tik šie startuoliai...
Atėjusi žiema atsineša ne tik minkštą sniegą ir Kalėdas, bet ir tamsą, kuri veikia nuotaiką bei darbingumą. Šviesos poveikis žmogaus...
Dirbti ir vystyti verslą saulėtoje Ispanijoje gali būti ne vieno lietuvio svajonė. Ją prieš šešerius metus įgyvendino Sonata Norkienė, šiuo...
Grožio pasaulyje dirbanti Deimantė Gelgutienė atlieka SPA ritualus veidui ir kūnui, konsultuoja kosmetologes ir SPA centrus. Trenerė savo veiklas derina...
„SME Finance“ įmonė šiuo metu didžiausia Baltijos šalyse nebankinio finansavimo technologijų platforma, suteikusi finansavimą už daugiau nei 1,5 mlrd. eurų,...
Domantui Dulkei dabar pats darbymetis. Pirkitpadangas.lt vadovas neslepia, kad jo verslas – labai sezoninis, o artėjant šaltajam metų sezonui ateina...
Už „Taupykite savo laiką“ šūkiu besivadovaujančios logistikos kompanijos „Onzė“ vairo – veikli moteris, mama, kuri nebijo rizikuoti, bandyti ir imti...