Paskelbta
6 mėnesiai prieš-
By
LukasKasdieniame gyvenime kiekvienas priimame didesnės ar mažesnės svarbos finansinius sprendimus. Visgi, turėdama daug profesinės patirties didelėse įmonėse bei antrą dešimtmetį investuodama pati asmeniškai manau, kad būtent investavimas turi tapti trečiuoju žingsniu, tvarkant asmeninius pinigus: po išmokimo taupyti ir finansinės „pagalvės“ sukaupimo“.
Investicijos nuo studijų laikų
Investuoti pradėjau dar studijų metais ir žinau, kad trumpalaikių ar ilgalaikių finansinių tikslų pirmiausiai leidžia siekti paprastas principas: išleisti reikia mažiau nei gaunama pajamų.
Pirma, turimas santaupas siekiu padidinti jas investuojant. Antra, užsitikrinti, kad atsitikus nenumatytiems įvykiams galėsiu išlikti finansiškai nepriklausoma – tai yra vadinamoji „pagalvė“. Trečia – noriu turėti pakankamai turto ir pajamų senatvėje. Taip, apie senatvę pradėjau galvoti būdama 23-jų. Puikiai suprantu, kad valstybės mokama pensija nepatenkins mano poreikių, todėl pati turiu pasirūpinti savimi ir kaupti ateičiai.
Mano investavimo kelias prasidėjo nuo konservatyvios turto klasės – II pakopos pensijų fondų. Vėliau prisidėjo investicijos į III pensijų pakopą, investicijų portfelį papildo kartas nuo karto įsigyjamos obligacijos, akcijos, investicinių fondų vienetai.
Investicijų „gerumas“ priklauso ir nuo konteksto
Investavimas yra pinigų „įdarbinimas“, kuris pinigus paverčia kitu aktyvu: nekilnojamuoju turtu, akcijomis, obligacijomis ar kita turto klase, siekiant iš to uždirbti ar siekiant kitų tikslų – socialinių, mokslo ir panašių.
Labai svarbu suprasti, kad investavimas yra ilgalaikis procesas, kuriam būdingi svyravimai. Pavyzdžiui, 2008-2009 metų krizė neigiamai paveikė nekilnojamojo turto kainas. Jei nekilnojamas turtas buvo įgytas Vilniuje 2007 metais pike iki krizės, jo vertei atsistatyti prireikė apie 10 metų. Šiuo metu jis turėtų kainuoti daugiau nei kainavo 2007-aisiais.
Norint susitaupyti būsto įmokai verta investuoti į konservatyvesnes turto klases keletą metų. Tuo tarpu turint ilgalaikių tikslų verčiau rinktis rizikingesnes turto klases, nes ilguoju periodu rinkos svyravimai išsilygina.
Investicijos „gerumas“ taip pat priklauso nuo konteksto. Kai valstybė investavo į suskystintų dujų terminalą „Independence“ 2014 metais, tai atrodė brangu ir nebūtina. Tačiau, įvykus energetinei krizei, šis sprendimas tapo viena sėkmingiausių investicijų regione.
Kapitalo rinkos tiesiogiai susiję su valstybės gerove
Investuodami į vietos kapitalo rinkas investuotojai iš esmės finansuoja valstybės ar verslo poreikius, tokiu būdu įlieja pinigų į ekonomiką ir skatina jos vystymąsi. Kuo gyventojai yra finansiškai raštingesni, tuo jie daugiau investuoja, tokiu būdu yra kuriama triguba vertė: asmuo turi alternatyvių pajamų šaltinių, investuojami pinigai padeda verslui ir valstybei siekti savo tikslų.
Finansų institucijose yra apie 21 mlrd. eurų vertės gyventojų indėlių ir tai daugiau nei 2023 m. Lietuvos biudžetas, kurį sudaro 15,5 mlrd. eurų. Įsivaizduokime, kas būtų, jei bent dešimtadalis pinigų būtų investuojama į Lietuvoje veikiančius verslus ir kiek galėtų būti sukurta darbo vietų. Pirmojo mano investavimo pasirinkimo – II, kaip ir III pensijų pakopos dalyviai ne tik rūpinasi pajamomis senatvėje, tačiau tokiu būdu prisideda ir prie vietos kapitalo rinkų ir visos ekonomikos vystymosi.
Nesutikčiau su tuo, kad investavimo kaip instrumento neturėtų rinktis ar galėtų atsisakyti gaunantieji mažiausias pajamas.
Mėgstame lygintis su Estija. Net 52 proc. estų, kuriems buvo suteikta galimybė, pasitraukti iš II pensijų pakopos, pinigus išleido pirkiniams, t. y. nebūtiniems poreikiams. Ir nors 3/4 estų kol kas ir toliau liko pensijų kaupimo sistemoje, labai tikėtina, kad pinigus atsiėmė tie, kuriems kaip tik jų labiausiai reikėjo neatsiimti – jie iki galo nesuprato pasekmių. Visa tai atsiremia į finansinį raštingumą ir ar tikrai gerai išmanome, kaip galime siekti savo finansinių tikslų.
Patentavimas Europoje Europos patentas – tai Europos patentų organizacijos išduotas apsaugos dokumentas. Europos patentų sistema grindžiama Europos patentų tarnybos ir...
Lietuvoje nekalbama apie patogias sąlygas neįgaliesiems. Bet, jei nekalbama net apie patogų judėjimą, ar apskritai galima galvoti apie verslą? O...
Tiesiogiai vartotojams pardavinėjančioms ir elektronine komercija užsiimančioms įmonėms dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus tiekianti kompanija „Genus AI“ pranešė gavusi 6 mln....
Baltijos šalyse veikianti nekilnojamojo turto investicijų valdymo bendrovė „EfTEN Capital“ 2023 metais išrinkta geriausia nekilnojamojo turto investicijų valdytoja Vidurio ir...
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ sostinės Naujamiesčio rajone planuoja pradėti naujo gyvenamojo kvartalo statybas. Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas 4...
Kriptovaliutos, akcijų prekyba rinkoje, spekuliavimas, investavimas – vieniems šios temos atrodo nepažįstamos ir sunkiai perprantamos, o kiti sukaupia tiek žinių,...
Renginių organizatoriaus darbas atrodo nesibaigianti šventė. Tad norinčių dirbti šioje srityje turėtų netrūkti. „Iš dalies taip ir yra, – sutinka...
Neseniai įsikūrusios kampanijos LAVA SALES tikslas – pritraukti naujų klientų šaltų skambučių pagalba ir taip padėti verslui augti. Telemarketingo paslaugas...
Tikrai ne vieną kartą pačiam teko patirti ar iš draugų girdėti apie sukčiavimo atvejus, kuomet perkant prekes iš fizinių asmenų...
Taupymas, investavimas, akcijų biržos – terminai, kurių daugelis dar nepažįsta, o gal laiko tolima siekiamybe. Praktinius patarimus geresniam finansų valdymui...