Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų už elektrą permoka, penktadalis nežino, kiek moka

Elektros kainoms pastaruoju metu nukritus žemiau valstybės kompensuojamų 28 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ribos, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar moka pagal didesnį tarifą, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kone kas ketvirtas gyventojas moka 28–30 ct/kWh tarifu, kas penktas – 30–40 ct/kWh, o kas dešimtas – net didesniu nei 40 ct/kWh tarifu.

Apklausos duomenimis, 53 proc. respondentų elektros tarifas, pagal kurį jie moka elektros sąskaitas, viršija 28 ct/kWh, tad jie visi naudojasi didesne ar mažesne valstybės kompensacija. Didžiausiu, arba daugiau nei 40 ct/kWh siekiančiu tarifu, moka 10 proc. apklaustųjų, 30­–40 ct/kWh tarifu – 20 proc., 28–30 ct/kWh tarifu – 23 proc.

Kad moka mažesniu nei 28 ct/kWh tarifu, nurodė penktadalis (19 proc.) gyventojų, dar 7 proc. žmonių teigimu, jiems įkainiai nuolatos kinta dėl pasirinkto su biržos kaina susieto plano.

„Apklausa atskleidė įdomią situaciją – nors nepriklausomi elektros tiekėjai jau daugiau nei mėnesį siūlo 25–27 ct/kWh tarifus, didesnė dalis šalies gyventojų vis dar moka daugiau ir, panašu, yra tuo patenkinti. Svarbų vaidmenį čia vaidina valstybės taikomos kompensacijos, sukuriančios iliuziją, kad už elektrą mokama ne tiek ir daug – 28 ct/kWh. Gyventojai pamiršta, kad skirtumą iš savo, o tai reiškia – kiekvieno mūsų, kišenės sumoka valstybė“, – sako apklausą inicijavusios energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ komercijos direktorė Neringa Petrauskienė.

Turinčių didesnį nei 28 ct/kWh tarifą, tačiau mokančių 28 ct/kWh, nes kitą dalį jiems kompensuoja valstybė, respondentų daugiausiai yra tarp 56 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų (beveik 58 proc.), turinčių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (po 53 proc.), gyvenančių kaimo vietovėse arba rajonų centruose, kituose miestuose (po 55 proc.).

„Permokančių už elektrą yra gerokai per daug. Vis dėlto pastebime, kad susidomėjimas mažesniais tarifais auga. Pradėję gyventojams siūlyti 25–26 ct/kWh tarifus, naujų sutarčių per dieną sudarome 4 kartus daugiau, gyventojų užklausų srautas išaugo iki 10 kartų, palyginti su metų pradžia. Todėl tikėtina, kad gyventojų „migracija“ mažesnių tarifų už elektros energiją link tęsiasi, nors ir ne taip sparčiai, kaip galėtų“, – teigia N. Petrauskienė

Mažiau nei 28 ct/kWh turimą tarifą dažniau nurodo 36–45 m. ir vyresni nei 56 m. amžiaus grupių atstovai (po 21 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (21 proc.), gyvenantys didžiuosiuose miestuose (20 proc.).

Daugiausiai turinčių su birža susietus elektros planus yra tarp 26–35 m. amžiaus (9 proc.), nebaigto vidurinio išsilavinimo (10,5 proc.), rajono centrų ar kitų miestų (8 proc.) gyventojų.

Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad kone penktadalis, arba 22 proc., apklausos dalyvių nežino, kokiu tarifu moka už elektrą. 13 proc. iš jų kaip nežinojimo priežastį nurodė tai, kad ne jie apmoka sąskaitas, 9 proc. teigė neatsimenantys.

Tarp nežinančių elektros tarifo daugiausiai yra vyrų, 18–25 m. amžiaus gyventojų ir nebaigto vidurinio išsilavinimo respondentų.

„Elektrum Lietuva“ atstovė primena, kad vartotojams vertėtų pasidomėti, ne tik kokiu tarifu jie moka už elektrą, bet ir galimybe pasikeisti turimą sutartį į palankesnę, taupant tiek savo, tiek valstybės pinigus. Norint pasikeisti elektros tiekėją, gyventojams tereikia sudaryti naują sutartį su pasirinktu kitu tiekėju, o į senąjį kreiptis nereikia. Senoji elektros tiekimo sutartis nutrūksta automatiškai, svarbu tik perskaityti jos nutraukimo sąlygas, mat jei jose numatyti papildomi mokesčiai ar buvo suteiktos nuolaidos, jas teks grąžinti – buvęs tiekėjas pats paskaičiuos ir pateiks sąskaitą apmokėjimui.

Šiuo metu bendrovės „Elektrum Lietuva“ pigiausias fiksuotos kainos planas nesiekia net 25 ct/kWh ir jam netaikomos jokios papildomos sąlygos. Todėl, jei ateityje kainos dar mažėtų ir gyventojai norėtų pasikeisti tarifą ar planą, tai galėtų padaryti be jokių apribojimų ar baudų.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko vasario 18–27 dienomis, joje dalyvavo 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.