Apklausa: kas dešimtas šalies gyventojas skolinasi, kad apmokėtų komunalinių paslaugų sąskaitas

Energetinių išteklių brangimas praėjusiais metais lėmė ir komunalinių paslaugų kainų augimą. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šią žiemą išaugusių komunalinių sąskaitų apmokėjimą vertina kaip iššūkį, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Sausio pabaigoje vykdytos apklausos duomenimis, 44 proc. apklaustųjų, norėdami apmokėti sąskaitas už šildymą, vandenį ar elektrą bei kitas paslaugas, mažina kitas išlaidas ir mažiau atsideda taupymui. Kas dešimtas (11 proc.) pripažįsta, kad tam tenka naudoti santaupas arba skolintis.

„Nors pastaruosius metus daugiausia kalbama apie elektros energijos kainų šuolius, kainų kilimo neišvengė ir kitos komunalinės paslaugos, tarp kurių vandens ar dujų tiekimas, šildymas, daugiabučių namų administravimo paslaugos. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse kainos kilo sparčiau nei kitose, bet komunalinių paslaugų brangimą iš esmės pajuto didžioji šalies gyventojų dalis“, – komentuoja apklausą inicijavusio Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Remiantis valstybės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtais duomenimis, vien geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos kai kuriose savivaldybėse pastaruoju metu kilo 40-50 proc. Štai Šiaulių gyventojai šiuo metu už vandenį moka 18,2 proc., Vilniaus – 39,17 proc., o Kauno – net 47,5 proc. daugiau nei anksčiau.

„Nors tai sudaro vos po kelis papildomus eurus per mėnesį, bendras komunalinių paslaugų išlaidų krepšelis gyventojams padidėjo: elektros energijos ir dujų brangimas turėjo įtakos ir kitų paslaugų kainos augimui“, – pastebi J. Ivaška.

Daugėja kompensacijų gavėjų

Apklausos duomenimis, dėl augusių sąskaitų kitas išlaidas mažinti labiau linkę didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai. Tuo tarpu naudoti santaupas ar skolintis dažniau priversti žemesnio išsimokslinimo bei mažiausių pajamų atstovai.

„Komunalinių paslaugų kainų augimas labiausiai paliečia gaunančiuosius mažiausias pajamas, tarp kurių – ne tik pensininkai, bet ir bedarbiai, studentai ar prasčiau apmokamą darbą turintys asmenys. Neturintys santaupų yra priversti skolintis, kad galėtų užtikrinti elementarias paslaugas, o mažesnes pajamas turintiems gyventojams siūlomos įvairios komunalinių paslaugų kompensacijos darosi vis populiaresnės“, – sako J. Ivaška.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai, palyginti su 2021 m., į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas pretenduojančių gavėjų skaičius išaugo apie 53 proc. – 2022 m. vidutiniškai per mėnesį šias kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, t. y. 5,5 proc. visų šalies gyventojų.

Beveik trečdalis (27 proc.) apklaustųjų pastebėjo išlaidų augimą, tačiau taupyti jiems dar neprireikė. Tarp jų – aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų respondentai.

„Natūralu, kad didžiausias pajamas gaunantys šalies gyventojai yra mažiau jautrūs kylančioms komunalinių paslaugų kainoms. Vis dėlto, ir jie šiuo metu susiduria su finansiniais iššūkiais – augančiomis būsto paskolų palūkanomis, brangstančiomis kelionėmis, pramogomis bei kitomis paslaugomis. Iš principo, galimybės atsidėti bent dalį pajamų taupymui mažėja didžiajai daliai šalies gyventojų“, – teigia Medicinos banko atstovas.

Išaugusių komunalinių išlaidų nepajuto tik 12 proc. respondentų, 6 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės arba negalėjo atsakyti.