Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
By
LukasKaip ir kiekvienais metais kovo mėnesį minima Pasaulinė pinigų savaitė, kurios metu akcentuojama būtinybė ugdyti savo asmeninių finansų valdymo sugebėjimus, tampa dar viena puikia proga pažvelgti į savo finansinį raštingumą. Šioje srityse, kaip rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ tyrimas, vis dar gerokai atsiliekame nuo Europos vidurkio, nemažai pasistengti reikia ir žinias perduodant savo vaikams.
Pokyčių siekia kas antras
Finansinis raštingumas – nemaža problema tarp visų gyventojų grupių, rodo naujausios „Intrum“ užsakymu atliktos Europos vartotojų mokėjimo ataskaitos, kurios metu visame žemyne pernai apklausta 24 tūkst. žmonių, duomenys. Net trys iš dešimties Lietuvos gyventojų (28 proc.) teigia neturintys pakankamo finansinio išsilavinimo kasdienių finansų tvarkymui, jiems dažnai prireikia išorinės pagalbos, jos itin dažnai ieškoma internete (50 proc.). Kitose Baltijos šalyse ir likusioje Europoje padėtis – kur kas geresnė: su finansų valdymo problema susiduria vienas iš penkių (apie 19 proc.) respondentų.
Šie rezultatai turi tiesioginį ryšį su efektyviu finansų valdymu, kas ypač svarbu vyraujant didžiulei infliacijai. Tyrimo duomenimis, maždaug du iš trijų (65 proc.) respondentų, turintys prastą finansinį išsilavinimą, jaučiasi gyvenantys blogiau nei prieš metus (42 proc. gerą finansinį išsilavinimą turinčių asmenų). Negana to, net 44 proc. prasčiau finansus mokančių valdyti asmenų mano, kad bent kartą per ateinančius metus negalės apmokėti komunalinių paslaugų sąskaitų (tokių vartotojų tarp turinčių gerą finansinį išsilavinimą – 28 proc.).
„Matome, kad gerą finansinį išsilavinimą turintys asmenys yra kur kas geriau pasiruošę įveikti sudėtingesnius finansinius laikus. Tad šį gebėjimą suprasti, kaip veikia pinigai, priimti pagrįstus finansinius sprendimus ir nesiskolinti neapdairiai, patariama ugdyti kiekvienam. Džiugu, kad postūmis yra – infliacija ir augančios palūkanų normos motyvavo net pusę šalies gyventojų (49 proc., Europos vidurkis – 53 proc.) pagerinti savo finansines žinias. Visgi, pažanga dar netolygi, nes daugiau nei pusė respondentų negalėjo teisingai atsakyti į klausimą apie infliacijos įtaką gaunamoms sąskaitoms“, – teigia „Intrum“ generalinė direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Pradėti nuo ko mažesnio amžiaus
Pašnekovė pabrėžia, kad finansinį raštingumą reikėtų ugdyti nuo kuo jaunesnio amžiaus – tai turėtų būti taip natūralu, kaip mokymasis užsirišti batų raištelius. Finansiniu ugdymu visų pirma turėtų pasirūpinti tėvai, ypač kai savo kasdieniniame gyvenime ir patys gali pritaikyti nemažai taisyklių. Kaip rodo Europos vartotojų mokėjimo ataskaitos duomenys, čia padėtis visai nebloga – beveik du trečdaliai (65 proc.) vaikus iki 18 metų auginančių tėvų Lietuvoje (63 proc. Europoje) padeda savo atžaloms įgyti pagrindinius finansų valdymo principus.
„Tarp dažniausių patarimų – gauti gerai apmokamą darbą (56 proc. Lietuvoje, 50 proc. Europoje) ir neprisiimti nereikalingų paskolų (60 proc. Lietuvoje ir 65 proc. Europoje). Dar ikimokyklinukus galima įtraukti į apsipirkinėjimą, duoti grynųjų pinigų, kad jie geriau suvoktų pirkinių vertę, supažindinti su taupymu, pavyzdžiui, nupirkti peršviečiamą taupyklę, kad jie galėtų stebėti augančias pinigų sumas“, – pataria finansų ekspertė.
Investavimo pagrindai – dar paauglystėje
Mokant vaikus finansinio raštingumo, itin gerai veikia tėvų pavyzdys, tad kalbant su vaikais rekomenduojama pasidžiaugti pozityviais finansiniais rezultatais, parodyti, kaip taupyti. I. Valeika pataria tėvams parodyti taupymo vertę pasiūlant vaikams kelias savaites atsisakyti pinigų ledams ar kitiems malonumams ir taip sutaupant didesnio pirkinio įsigijimui. Visa tai gali būti naudinga ir patiems tėvams norint geriau įsivertinti ar net pakeisti savo vartojimo įpročius.
Vėluojančių mokėjimų kaina – dėl skolų administravimo Lietuvos įmonės kasmet praranda 1,1 mlrd. eurų
Infliacija blogina lietuvių galimybes apmokėti sąskaitas: 35 proc. gyventojų mano šiemet praleisiantys bent vieną mokėjimą
Prastos žinios kovo 8-ąją: praraja tarp lyčių finansinės nelygybės – vis didesnė
Tvarios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ užbaigė paskutinįjį – ketvirtąjį – gyvenamųjų namų projekto „Matau Vilnių“ etapą. Sostinės centre, šalia...
Ekspertai sutinka, kad 2023-ieji į technologijų istoriją įeis kaip lūžio metai, daugeliui atvėrę akis apie tikrąsias tinklų ir mašinų galimybes....
Lietuviškas startuolis „Inion Software” trečiąjį šių metų ketvirtį pardavimus padidino beveik 300 proc. Per devynis šių metų mėnesius bendrovės pardavimai...
Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 870 startuolių, kuriuose dirba 17,8 tūkst. talentų. Per tris pirmuosius metų ketvirčius tik šie startuoliai...
Atėjusi žiema atsineša ne tik minkštą sniegą ir Kalėdas, bet ir tamsą, kuri veikia nuotaiką bei darbingumą. Šviesos poveikis žmogaus...
Dirbti ir vystyti verslą saulėtoje Ispanijoje gali būti ne vieno lietuvio svajonė. Ją prieš šešerius metus įgyvendino Sonata Norkienė, šiuo...
Grožio pasaulyje dirbanti Deimantė Gelgutienė atlieka SPA ritualus veidui ir kūnui, konsultuoja kosmetologes ir SPA centrus. Trenerė savo veiklas derina...
„SME Finance“ įmonė šiuo metu didžiausia Baltijos šalyse nebankinio finansavimo technologijų platforma, suteikusi finansavimą už daugiau nei 1,5 mlrd. eurų,...
Domantui Dulkei dabar pats darbymetis. Pirkitpadangas.lt vadovas neslepia, kad jo verslas – labai sezoninis, o artėjant šaltajam metų sezonui ateina...
Už „Taupykite savo laiką“ šūkiu besivadovaujančios logistikos kompanijos „Onzė“ vairo – veikli moteris, mama, kuri nebijo rizikuoti, bandyti ir imti...