Užsitarnauti darbuotojų lojalumą bei jų neprarasti – tai iššūkis, kuris, tikėtina, anksčiau ar vėliau aplanko kiekvieną darbdavį. Tokiais atvejais įmonių vadovai susimąsto apie papildomą darbuotojų skatinimą bei motyvavimą. Iš tiesų priemonių, iš kurių darbdaviai gali rinktis yra nemažai. Dėl to dažnai darbdaviams tenka svarstyti – o kuri gi priemonė yra geresnė? Tad štai keletas vienų iš populiariausių priemonių bei jų pliusų ir minusų.
Įmokos į trečios pakopos pensijų fondus, investicinis gyvybės draudimas
Verta pažymėti tai, kad dar nuo 2019 metų pradžios, kai buvo priimta didžioji pensijų ir mokesčių reforma, patrauklus būdas įmonėms motyvuoti savo darbuotojus tapo dar patrauklesnis dėl pasikeitusių darbo santykių apmokestinimo ir gaunamos naudos.
Daugumoje atvejų, kai darbuotojui papildomai (o ne vietoje atlygio) yra mokamos įmokos į trečios pakopos pensijų fondus ar investicinį gyvybės draudimą darbdavio lėšomis, jos nėra apmokestinamos GPM bei „Sodros” mokesčiais.
Pavyzdžiui, jei darbdavys, nusprendžia darbuotoją motyvuoti papildomai, ir skiria 100 eurų per mėnesį biudžetą, yra du keliai. Pirmasis – išmokėti tai kaip darbo užmokesčio priedą, tada darbuotojas gaus „į rankas” tik maždaug 61 eurą. Antrasis – išmokėti kaip papildomą įmoką į pensijų fondą ar investicinį gyvybės draudimą ir tokiu atveju visi 100 eurų ten ir bus pervesti.
Tad jei žiūrėti iš darbuotojo perspektyvos, jis į savo trečios pakopos fondą arba į investicinį gyvybės draudimą gali gauti beveik 70 proc. didesnę įmoką, nei gautų „į rankas”.
Darbdaviui tokios įmokos yra naudingos ne tik dėl to, kad jis kuria savo kaip gero darbdavio įvaizdį bei tuo pačiu konkurencinį pranašumą, nes parodo, jog moka papildomai motyvuoti darbuotojus. Darbdaviui didelė nauda yra ir ta, kad tokios įmokos yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams iš apmokestinamųjų pajamų ir tokiu būdu mažinamas pelno mokestis.
Trečios pakopos pensijų fondai yra papildomas taupymas pensijai, kur pinigai investuojami į įvairias finansines priemones ir generuoja tam tikrą grąžą.
Tuo tarpu investicinis gyvybės draudimas yra du viename, kur prie investavimo į finansines priemones su tam tikra grąža, taip pat pridedamos gyvybės draudimo ir papildomos (traumų, neįgalumo, kritinių ligų) apsaugos.
Įmokos į trečią pakopą yra labiau motyvacinio tipo, kadangi tik pervedus įmoką į darbuotojo pensijų fondą, pinigai tampa darbuotojo nuosavybe. Tuo tarpu investicinio gyvybės draudimo poliso šeimininkas yra įmonė. Ką tai reiškia? Įmonė, turi teisę tiek apdraustąjį, tiek naudos gavėjus keisti.
Tad, pavyzdžiui, galima susitarti su darbuotoju, kad jam išdirbus 7 metus įmonėje, už lojalumą jam bus perleistas draudimo polisas ir jis taps šeimininku. Darbuotojas tokiu atveju žinos, kad už ištikimybę bus apdovanotas papildomai.
Tuo tarpu įmonė, jei darbuotojas tiek neišdirbtų ir išeitų kitur, tokią sutartį galėtų perleisti kitam darbuotojui. Trumpai tariant, trečia pakopa labiau skirta motyvuoti darbuotoją, bet nebūtinai skatina išdirbti tam tikrą laiką konkrečioje įmonėje. Tuo tarpu investicinis gyvybės draudimas – gali motyvuoti darbuotoją dirbti įmonėje tam tikrą laiką (5, 7, 10 ar daugiau metų).
Trečios pakopos sutartis turi būti išlaikoma ne mažiau 5 metus, o investicinio gyvybės draudimo sutartis ne mažiau 10 metų, ir darbuotojui nusiimant pinigus turi būti likę ne daugiau 5 metų iki pensijos (turi būti abi sąlygos), kad netektų grąžinti 15% GPM. Gyvybės draudime taip pat darbuotojas gali daryti papildomas įmokas pats ir susigrąžinti iki 20 proc. GPM nuo įmokų.
Kiekvienam darbdaviui labai svarbu įsidėmėti, kad tiek įmokos į trečios pakopos pensijų fondus, tiek į investicinį gyvybės draudimą, negali būti vietoje darbo užmokesčio (ar sumažinus darbo užmokestį).
Papildomas sveikatos draudimas
Darbdavys siūlydamas papildomą sveikatos draudimą, suteikia darbuotojams galimybę greičiau ir patogiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Dažnu atveju papildomas draudimas galioja tiek ambulatoriniam, tiek stacionariniam gydymui. Jis taip pat apima profilaktinius bei periodinius sveikatos patikrinimus. Svarbu paminėti, kad sveikatos draudimui taikomos mokestinės lengvatos.
Norintiems pasiūlyti savo darbuotojams papildomą sveikatos draudimą, reikėtų įsivertinti ir šios priemonės trūkumus. Vienas iš svarbiausių – išlaidos. Ši priemonė gali būti itin brangi didelėms bendrovėms. Taip pat daugelis darbuotojų turi skirtingus sveikatos poreikius dėl to bendrovės pasirinktas sveikatos draudimas gali būti ne visiems tinkamas.
Apibendrinant, trečia pakopa, investicinis gyvybės draudimas ir papildomas sveikatos draudimas yra reikšmingai skatinamas valstybės, būtent todėl yra patrauklios priemonės darbuotojų motyvavimui, lojalumui ar papildomam skatinimui. Tačiau kiekviena iš šių priemonių turi tiek pliusų, tiek minusų. Darbdaviui prieš renkantis, reikėtų gerai įsivertinti, kuri priemonė tinka geriausia.
Edvardas Judžentis, „iFuture INVESTMENTS” pardavimų grupės vadovas
