Paskelbta
2 mėnesiai prieš-
Lietuvos gyventojai nepirktų padirbtų prekių ženklų, jei atpažintų, kad tai yra klastotė, atskleidė Valstybinio patentų biuro užsakymu atliktas socialinis eksperimentas viename sostinės prekybos centre. Vos 3 proc. eksperimento dalyvių įsigytų prekes net ir informuoti, kad tai yra padirbiniai.
Eksperimentas vyko Vilniaus prekybos centre „Ozas“, kur laikinai įrengtame prekybos paviljone žmonėms buvo siūloma įsigyti garsių prekių ženklų gaminių: kvepalų, papuošalų, avalynės, aksesuarų, padirbinių. Iš 101-o prie
stendo priėjusio parduotuvės lankytojo 17 susidomėjo siūlomomis prekėmis ir norėjo jų įsigyti, tačiau didžioji dalis apsigalvojo sužinoję, jog tai klastotės. Tuo tarpu klastočių faktas nesutrikdė vos 3-ų eksperimento dalyvių.
„Eksperimentu norėjome išsiaiškinti, ar žmonės sugeba atskirti klastotes nuo originalių prekių, ir ar sužinoję, kad prekė yra suklastota, atsisako ją pirkti. Rezultatai džiuginantys – 23, arba beveik ketvirtadalis eksperimento dalyvių patys suprato, kad jiems siūloma įsigyti klastočių, ir tik 3 žmonės vis tiek jas norėjo pirkti“, – komentuoja Lukas Valentukevičius, l. e. Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėjo pareigas.
Nemažai žmonių atkreipė dėmesį į tai, kad eksperimente naudotos klastotės savo išvaizda ir kokybe nedaug skiriasi nuo originalių prekių, tačiau daugeliui įtarimų sukėlė kur kas mažesnės nei įprasta tokių prekių kainos.
Pavyzdžiui, „Moschino“ kvepalus buvo siūloma įsigyti už 15 Eur, ir tai yra vidutiniškai 6 kartus mažiau nei perkant firminėje šio prekių ženklo parduotuvėje.
Paklausti, ką apskritai mano apie suklastotas prekes, eksperimento dalyviai sakė, kad vertina tai neigiamai, laiko vagyste ir nepateisina žmonių, kurie sąmoningai renkasi klastotes.
Eksperimente buvo naudojami įvežant į Lietuvą muitinės sulaikyti ir intelektinės teisės turėtojų klastotėmis pripažinti gaminiai. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė mano, kad sumažinti klastočių kiekius gali padėti mažėjanti žmonių tolerancija joms, o tam reikia nuolat kelti visuomenės sąmoningumą ir aiškinti apie klastočių žalą.
„Reikėtų kuo platesnio žinios skleidimo, kas yra klastotė, kodėl ir kam daro žalą intelektinės nuosavybės vagystės. Taip didėtų suvokimas, kad pirkdami klastotes iš esmės vagiame iš savęs – už klastotę nėra mokami mokesčiai, vadinasi, vienaip ar kitaip kenčia kiekvienas visuomenės pilietis“, – teigia L. Laurinaitytė-Grigienė.
Šis eksperimentas yra kampanijos #RinkisKasTikra dalis. Kampanija siekiama didinti visuomenės suvokimą apie klastočių daromą žalą sveikatai, gamtai, verslui bei ekonomikai, skatinti gyventojus nepirkti padirbinių ir rinktis vietinius kūrėjus, edukuoti visuomenę, kaip atpažinti klastotes.
Pasak L. Valentukevičiaus, suklastoti gaminiai ne tik reiškia nesumokėtus mokesčius, žalą verslui ir jo reputacijai bei prarandamas darbo vietas, bet ir gali būti nesaugūs, net kelti grėsmę žmonių gyvybei, nes nėra žinoma, kokiomis sąlygomis ir iš kokių medžiagų yra pagaminti.
„Negalima pamiršti ir to, kad už prekių ženklų padirbinėjimo stovi darbas kartais nepakeliamomis sąlygomis, suaugusiųjų ir ypač vaikų išnaudojimas trečiojo pasaulio šalyse, nusikalstamų grupuočių ir terorizmo finansavimas“, – sako pašnekovas.
Toks socialinis eksperimentas, kurio metu gyventojams siūloma įsigyti klastočių, siekiant sužinoti, kiek gajus visuomenės noras pirkti padirbtą prekę žinant, kad ji padirbta, Valstybinio patentų biuro atliekamas antrą kartą. 2020 m. vykdyto panašaus eksperimento metu iš maždaug 100 gatvėje pakalbintų žmonių tik vienas rimtai susidomėjo padirbtais kvepalais ir rankine, likusieji klastotėmis nesidomėjo, o viena praeivė net pamokė „pardavėjas“, kad prekiauti padirbtais prekių ženklais negražu.
2022 m. rugsėjo-spalio mėnesiais Valstybinio patentų biuro užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus neigiamai vertina 62 proc. šalies gyventojų, teigiamai – 8 proc., o šiuo klausimu neturi nuomonės 30 proc.
Lietuviai leidžiasi į saulės paieškas: su kelionių atstumais didėja ir pavojai
Medienos ir jos gaminių tiekimas rinkai: kaip tinkamai įvertinti rizikas?
Lietuvos banko žalumo strategijoje – pagrindinės darbų kryptys 2023–2025 m.
LAT priėmė nagrinėti precedento neturinčią bylą: kaip Lietuvoje keisis vaistų kainos?
Pieno ūkiai – ant išlikimo ribos: J. Olekas kreipėsi į Europos Komisiją
Užimtumo tarnyba įsteigė atrankų centrą aukštos kvalifikacijos darbuotojams
Žiemos laikotarpiu lietuvius vilioja kelionių agentūrų siūlymai pašildyti kaulus tolimuosiuose kraštuose. Jeigu Egiptas ir Turkija jau kurį laiką yra ranka...
Europos Sąjungos reglamentas, kuriuo nustatomos medieną ir jos gaminius rinkai tiekiančių subjektų pareigos, galioja jau daugiau nei dešimt metų, vis...
Lietuvos banko žalumo strategijoje įvardintos penkios pagrindinės centrinio banko žalumo darbų kryptys 2023–2025 m. Strategijoje numatyti žingsniai, padėsiantys didinti žalumą...
Įvertinęs pirmosios autonominės parduotuvės sėkmę, prekybos tinklas „Iki“, kartu su startuoliu „Pixevia“, atidarė antrąją autonominę parduotuvę Lietuvoje. „IKI Express 24/7“...
Prekių pristatymo startuolis „LastMile“ skelbia, kad nepaisant išaugusio užsakymų skaičiaus ir spūsčių gatvėse, pirkiniai šventiniu laikotarpiu klientams bus pristatomi kaip...
„Swedbank“, bendradarbiaudamas su finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centru „Rockit“, pristato Tvarių inovacijų programą. Šia programa siekiama ankstyvosios stadijos startuoliams...
Daugelis svajoja mesti nemėgstamą darbą ir sukurti sėkmingą verslą, kasdien mėgautis veikla, kuri teikia vidinį pasitenkinimą. Juvelyrikos studijos „Indivi“ įkūrėjai...
Augantis susidomėjimas kanapių produktais – užkandžiais, CBD aliejumi ir net vitaminais keturkojams paskatino du draugus, Ernest Milevskij ir Rytį Ragauską,...
Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis žmonių skuba ir ieško patogumo bene visose sferose. Ne išimtis ir maistas bei kasdienės prekės. Ne visi...
Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių, o ypač jaunų, susiduria su sudėtingais paskolų klausimais. Ne visi žmonės gali patys lengvai rasti...
Kur investuoti krizės metu? Pagrindinis aspektas, kad sunkmečiu žmonės taupo ir todėl dalis paslaugų ar ne pirmo būtinumo prekių tampa...
Verslo idėja – kuri nudžiugins tūkstančius vaikų. Uždarbis iš prieššventinio triukšmo gali būti puiki priemonė norint gauti tinkamą pradinį kapitalą...
Grybų verslas mūsų šalyje visada buvo laikomas vienu pelningiausių, bet kartu ir daug darbo reikalaujančių. Pievagrybiai yra populiari grybų rūšis,...
Pirmieji į galvą ateinantys garažo verslo variantai yra nuosavo automobilių serviso atidarymas arba garažo nuoma. Tiesiog autoservisas ar padangų montavimas...
Kylant energijos, prekių ir paslaugų kainoms viešojoje erdvėje daug kalbama apie artėjantį sunkmetį. Naujausios apklausos rodo, kad vasarą, nepaisant jau...