Paskelbta
2 metai prieš-
Trečia pagal dydį Estijos statybos bendrovė „Mapri Ehitus“ įsigijo 72 proc. Lietuvos statybos bendrovės „Bauschmidt“ akcijų. Statybos bendrovė, iki šiol daugiausia užsiėmusi žemės ūkio statybomis, pakeitė pavadinimą į „Mapri Statyba“ ir šiuo metu plečia savo veiklą kitose statybos srityse.
„Mapri Ehitus“ valdybos pirmininkas Priit Jaagant, kalbėdamas apie grupės plėtrą Baltijos šalyse, sako, kad plėtra Lietuvoje buvo strateginis pasirinkimas. Nuo 2009 m. Estijoje veikianti bendrovė jau daugiau kaip 10 metų valdo Latvijos statybų įmonę „Mapri Buve“.
„Žengti žingsnį toliau į pietus buvo natūralus verslo pasirinkimas, vis dėlto, plėtrą į Lietuvą lėmė bent trys priežastys. Pirma, Lietuva yra didžiausią ekonomiką turinti Baltijos šalis, be kurios negalėjome apsieiti. Antra, keli mūsų nuolatiniai klientai norėjo išplėsti savo veiklos sritį Lietuvoje. Galiausiai, būdami didžiausia žemės ūkio statybos bendrovė Estijoje, į rinką įžengėme įsigiję bendrovės, kuri daugiausia užsiima žemės ūkio statybomis, akcijų paketą. Dabar savo patirtį galime pritaikyti ir Lietuvos rinkoje“, – komentuoja P. Jaagant.
Pasak „Mapri Statyba“ generalinio direktoriaus Nerijaus Tamašausko, abiejų bendrovių susijungimas prasidėjo nuo „ACE Logistics“ Kauno terminalo statybos.
„Iš pradžių planavome sudaryti konsorciumo sutartį, tačiau bendradarbiavimo planai peraugo į galimybę sujungti abi įmones, kad kartu didintume indėlį žemės ūkio ir generalinės rangos statybos srityse“, – sako N. Tamašauskas.
„Mapri Statybos“ vadovo teigimu, šalies statybų rinka auga, tad potencialo bendrovės augimui pakanka.
„Rinka auga dėl subsidijų žemės ūkiui, išaugusių energetikos projektų apimčių, senų daugiabučių namų renovacijos ir užsienio investicinių projektų. Konkurencija Lietuvoje yra labai didelė, todėl turime įdėti pastangų, kad užimtume rinkos dalį. Tikiu, kad su ilgamete „Mapri Ehitus“ statybos projektų valdymo patirtimi įnešime naujų vėjų į Lietuvos statybų rinką. Keliame sau tikslą tapti stipriausia statybos bendrove žemės ūkio rinkoje ir įsitvirtinti kitose statybos srityse“, – sako N. Tamašauskas.
Šiuo metu „Mapri Statyba“ vykdo „ACE Logistics“ Kauno terminalo, kelių robotizuotų galvijų fermų statybos darbus, ūkio paskirties pastatų rekonstrukcijos darbus. Taip pat šiuo metu deramasi dėl grūdų sandėlio statybos ir biojėgainių įrengimo darbų.
Estijos statybų bendrovės „Mapri Ehitus“ veiklą vysto statybos generalinės rangos ir projektų valdymo, žemės ūkio statybos ir betonavimo darbų srityse. 2023 m. „Mapri Ehitus“ konsoliduotų statybos darbų apimtis Estijoje ir Latvijoje siekė 161 mln. eurų, įmonėje dirba daugiau kaip 200 darbuotojų. Šiais metais „Mapri Ehitus“ baigė statyti „Eesti Energia“ biurų pastatą Tartu, dirba prie grūdų terminalo Centrinėje Estijoje statybos, daugiabučių namų Taline ir kt.
7 mln. eurų investicija: šalia Kauno kylantis logistikos terminalas stiprina regiono infrastruktūrą
„Mapri Statyba“ užbaigė įspūdingo „ACE Logistics“ terminalo konstrukcijų statybos darbus!
„ACE Logistics Group“ Lietuvoje investuoja 7 mln. eurų: Kaune iškils modernus logistikos terminalas
„ACE Logistics“ pradeda teikti krovinių vežimo paslaugas Lietuvoje
„ACE Logistics“: Lietuva plečia logistikos kelius į Afriką ir arabų šalis





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Vilniaus verslo centre „Hero“ pradėjo veikti dienos pietų restoranas „Lumo“, kuriame užsakymas ir atsiskaitymas vyksta telefonu, o lankytojai aptarnaujami prie...
ILTE investuoja 25 mln. Eur į Trijų jūrų infrastruktūros fondų fondą (3JI FoF) – tai pirmoji banko investicija iš savo...
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 m. valstybės biudžete gali trūkti apie 300 mln. eurų planuotų pelno mokesčio pajamų.
Šveicarija–Žeimiai ir Žeimiai–Šėta „Rail Baltica“ ruožuose nustatyta defektų. LTG reikalauja juos pašalinti, o „Fegda“ dalį problemų sieja su projektu.
VERT prognozuoja, kad 2026–2027 m. šildymo sezoną šiluma gali brangti 13–25 proc. Labiausiai kainos gali augti dujas naudojančiose savivaldybėse.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...