Ignalinos AE: geofiziniai tyrimai reprezentatyviose vietose padės optimaliai tirti potencialias GA vietas

Trijose Lietuvos vietovėse užbaigti geofiziniai tyrimai, atlikti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) užsakymu. Tai – vienas iš giluminio atliekyno (GA) projekto etapų, kuriame surinkta informacija padės sudaryti tolimesnių kompleksinių tyrimų programą išrinkti atliekyno vietą.

IAE l.e.p generalinio direktoriaus Audriaus Kamieno teigimu, reprezentatyviose vietose atlikti geofiziniai tyrimai yra svarbūs planuojant ir įgyvendinant tolimesnį GA įrengimo procesą.

„Buvo surinkti duomenys apie giluminiam atliekynui potencialiai tinkamas Lietuvos gelmių formacijas. Remiantis surinktais duomenimis bus planuojami tolimesni tyrimai bei darbai, kurie padės identifikuoti potencialias vietas, tinkamas giluminio atliekyno įrengimui. Džiaugiamės, kad padedami tarptautinių organizacijų ir vietos specialistų užtikrintai judame link tvaraus radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo“, – sako A. Kamienas.

Geofizinius seisminius tyrimus atliko UAB „Geobaltic“. Jiems buvo parinktos trys teritorijos Kazlų Rūdos, Alytaus ir Švenčionių savivaldybėse. Šiose savivaldybėse aptinkamos GA įrengimui tinkamų geologinių formacijų – apatinio kambro Baltijos serijos molio, kristalinio pamato ir apatinio triaso molio – slūgsojimo sąlygos.

Remiantis anksčiau atliktų tyrimų bei šiame darbe atliktų lauko darbų duomenimis, buvo sudaryti skirtingų geologinių sluoksnių paviršių struktūriniai žemėlapiai, išskirtos geologinės struktūros, pateikti vietovės geologiniai pjūviai. Nustatyta, kad tyrimų plotai pasižymi vientisa geologine struktūra, plotuose tektoninių lūžių nėra. Reprezentatyviose vietose surinkti ir apibendrinti rezultatai leis parinkti optimalią tolimesnių tyrimų metodologiją ir programą.

GA bus žemės gelmėse kelių šimtų metrų gylyje įrengtas inžinerinis statinys, skirtas IAE eksploatacijos metu susidariusioms ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms izoliuoti. Jame žmonių ir aplinkos saugą užtikrins natūralūs gamtiniai ir inžineriniai barjerai. Vyriausybės patvirtintoje 2021–2030 m. branduolinių objektų ir radioaktyvių atliekų tvarkymo plėtros programoje numatyta, kad Lietuvoje ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinose saugyklose, o jų eksploatavimo laikui pasibaigus, galutinai apdorotos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti perkeliamos į giluminį atliekyną. Planuojama, kad jis bus pastatytas ir pradėtas naudoti 2068 m.

Panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos susidarė IAE eksploatavimo metu 1983–2009 m. Taip pat jos tebesusidaro ir tęsiant elektrinės eksploatavimo nutraukimą, kurio pabaiga numatyta 2038 m.

Vadovaudamasi pasaulio branduolinės energetikos bendruomene, kitų šalių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo pavyzdžiais bei TATENA rekomendacijomis, Lietuva teisės aktuose įtvirtino, kad vienintelis tvarus panaudoto branduolinio kuro ir didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų galutinis sutvarkymo būdas – jų dėjimas į giluminį atliekyną.

Pažymėtina, kad GA projekto eigą palankiai įvertino liepą Lietuvoje specialiąją ARTEMIS misiją vykdę TATENA ekspertai. Po dešimties dienų misijos konstatuota, kad GA projektas vykdomas laikantis aplinkos ir visuomenės saugumo reikalavimų. Sulaukus detalių misijos rezultatų, planuojama tikslinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, siekiant aiškiau apibrėžti GA įrengimo procesą, taip pat didinti visuomenės įsitraukimą į GA įrengimo projektą, stiprinti projekto suinteresuotų šalių kompetencijas bei gebėjimus, reikalingus efektyviam projekto įgyvendinimui bei valdymui.