Paskelbta
2 mėnesiai prieš-
By
LukasTikslą tapti pirmuoju žaliu kontinentu pasaulyje užsibrėžusios Europos šalys elektromobilių įkrovimo klausimu juda skirtingu greičiu. Jei Skandinavijos valstybės laikomos pirmūnėmis ir lyderėmis, kitų pasiekimai šioje srityje yra kuklesni. Lietuvos ekspertai perspėja: pasitempti reikės, o mūsų šaliai – ypač.
Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ e. mobilumo plėtros vadovas Erikas Nemeikšis sako, kad Lietuva sparčiai augina žaliosios elektros gamybos pajėgumus, tačiau įkrovimo infrastruktūros plėtra kol kas paremta iš esmės beveik tik privataus verslo iniciatyvomis.
„Verslas pradeda aktyviai ruoštis tam, kad galėtų patenkinti prognozuojamus rinkos poreikius. Džiugu, kad vis aktyviau į tai įsitraukia ir sprendimų priėmėjai, nes Lietuvai reikia konsoliduoti jėgas šiuo klausimu. Iššūkių kils visai Europai, nes, labai panašu, spartos prireiks ir strateginiame, ir taktiniame lygmenyse“, – sako jis.
Tarptautinė konsultavimo įmonė „McKinsey Company“ 2022 metų pabaigoje paskelbė, kad pačiu konservatyviausiu scenarijumi 27-ioms Europos Sąjungos (ES) narėms iki 2030 m. reikėtų padidinti dabartinių 340 tūkst. įkrovimo stotelių skaičių iki maždaug 3,4 mln. Kompanijos analitikų vertinimu, būtent tiek stotelių reikės elektromobilių parkui aptarnauti.
Į šį skaičių įeina 2,9 mln. viešųjų įkrovimo įrenginių, skirtų lengviesiems automobiliams, 0,4 mln. lengvųjų komercinių transporto priemonių ir 0,1 mln. sunkvežimių ir autobusų. Vis dėlto, čia neįvertinta apie 29 mln. privačių įkrovimo stotelių, kurias turės įrengti namų savininkai, daugiabučių namų valdytojai ir automobilių stovėjimo aikštelių operatoriai.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, iki 2026 m. Lietuvoje ketinama įrengti daugiau nei 53 tūkst. privačių elektromobilių įkrovimo prieigų, jų finansavimui numatyta 45 mln. eurų europinių investicijų ir šalies biudžeto lėšų.
„McKinsey“ vertinimu, ES mastu konservatyviam elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros scenarijui įgyvendinti gali prireikti daugiau kaip 41 mlrd. eurų.
E. Nemeikšio teigimu, šalia poliarinio rato gyvenantys norvegai paneigė elektromobilių neatsparumo žemai temperatūrai mitą ir tapo pavyzdžiu, kaip sparčiai Šiaurės šalis gali pereiti prie netaršaus, klimatui palankaus elektra varomo transporto ir naudotis juo visus metus.
„Nors dar prieš dešimt metų Norvegijoje elektromobilių pardavimai sudarė vos apie 1 proc., skaičiuojama, kad 64,5 proc. visų 2021 metais Norvegijoje įsigytų naujų automobilių buvo varomi elektra, o pernai rugsėjį šis rodiklis pasiekė 77,5 proc. Neįmanoma nepastebėti, kad Norvegijos sostinė Oslas išsiskiria ir viešojo transporto sistemos kokybe. Konsultacijų įmonės „Oliver Wyman“ tyrime, skirtame įvairių šalių viešojo transporto prieinamumui bei laikui įvertinti, pernai Oslui teko 67 proc. vertinimas bei šešta reitingo vieta“, – pastebi E. Nemeikšis.
Pasak jo, aplinkai netaršaus transporto infrastruktūros diegimas neatsiejamas ne tik nuo pačių elektromobilių populiarėjimo ir vidaus degimo variklių atsisakymo, bet ir nuo tokių judėjimo sprendimų, kaip viešojo transporto sistemos patogumas ir komfortas.
Eksperto teigimu, viešasis transportas turėtų būti laikomas ir vienu iš būsimos įkrovimo sistemos klientų, tačiau kartu ir postūmis visuomenei keisti savo įpročius bei rinktis aplinkai maksimaliai draugiškus judėjimo būdus.
Pasak E. Nemeikšio, Azijoje nuosavus automobilius stengiamasi išstumti iš eismo, sudarant labai nepalankias jų naudojimo sąlygas, o Šiaurės Europoje skatinama persėsti į elektromobilį.
„McKinsey Company“ duomenimis, ES pirmauja pasaulyje pagal elektromobilių diegimą: jos šalys narės pagamina daugiau nei ketvirtadalį pasaulio elektromobilių, o 2021 metais jie sudarė apie 20 proc. visų naujų automobilių pardavimų. „Regitros“ duomenimis, šiemet iki kovo 1 dienos Lietuvoje buvo įregistruota 1,65 mln. lengvųjų automobilių, iš jų tik 0,47 proc., arba daugiau kaip 7,8 tūkst. – varomi elektra.
Gera ir bloga žinia verslui: dabar elektros ir dujų kainos palankios, ateities sandoriai rodo jų augimą
Anglimi ir durpėmis besišildančių vilniečių nuo birželio laukia pokyčiai: kaip išvengti baudų?
„Elektrum Lietuva“: pasirinkę nepriklausomą tiekimą, visuomeninio tiekimo klientai už elektrą mokėtų mažiau
Ragina nedelsti ir teikti paraiškas kompensacijoms už saulės elektrines: dėl pasikeitusių sąlygų gali kilti trikdžių
Lietuvos elektromobilių įkrovimo tinklas pildosi naujais taškais: „Elektrum Lietuva“ pradeda viešo įkrovimo stotelių įrengimo darbus
Planuojantiems įsirengti elektromobilio įkrovimo stotelę pataria įsivertinti 3 svarbiausius aspektus
Išankstiniais nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, gegužę Vilniuje susitarta dėl 252 naujų butų ir...
Didžiausia Baltijos šalyse mėsos perdirbimo įmonių grupė „BIOVELA Group“ praėjusiais metais ir toliau augino pardavimo pajamas, kurios didėjo 36 proc....
Vis daugiau vartotojų už prekes ar paslaugas atsiskaito naudodamiesi skaitmeninėmis piniginėmis, tokiomis, kaip „Google Pay“ ar „Apple Pay“. Mantas Užupis,...
Baltijos šalyse surengtas pirmasis teisines technologijas (angl. legal tech) kuriančių startuolių akceleratorius „Baltic legal tech sandbox“, kuriame dalyvavo 8 startuoliai...
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje veikiantys startuoliai sumokėjo 82 mln. eurų mokesčių – 40 proc. daugiau nei prieš metus ir...
Lietuvos RegTech startuolis AMLYZE, kuriantis FinTech, neobankams ir kriptovaliutų įmonėms skirtus pinigų plovimo prevencijos sprendimus, sėkmingai užbaigė 1 mln. eurų...
NUMAI – pirmasis nepriklausomas „Nuomokis ir pirk“ paslaugos teikėjas Europos sąjungoje. Suteikdami žmonėms galimybę greičiau įsikelti į savo namus, per...
“Youtube” platformoje benaršantiems, Aivaro Milašausko pavardė tikrai girdėta. „Mano gyvenimas sukasi aplink įvairias naujas patirtis. O tas patirtis susirinkti ir...
„Leafood“ – nauja, įdomu ir dar nepatirta. Įmonės vizija – aprūpinti vartotojus maistingiausiais ir sveikiausiais lapiniais žalumynais, kad būtų užtikrinta...
„Town Projects“ – nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo ir įgyvendinimo paslaugas teikianti įmonė, sėkmingai atstovaujanti klientų interesus, bendraujant su tiekėjais,...
Suprasdami visą “OpenAI” kalbos modelio “ChatGPT” potencialą, daugelis naudotojų jau pradėjo plėsti savo klientų aptarnavimo paslaugas arba kurti naujus verslus...
Prieš pandemiją buvo prognozuojama, kad mobiliųjų programėlių kūrimas iki 2023 m. atneš 935 mlrd. dolerių pajamų. Pandemija pagreitina šį procesą...
Prekyba vaikiškais drabužiais yra viena iš paklausiausių mažmeninės prekybos sričių. Norint prekiauti šiuo asortimentu, nereikia licencijos, o sandėliavimui nereikia jokių...
Plaukų šalinimas lazeriu – vis labiau populiarėjanti grožio verslo sritis. Šiuo metu tai viena patikimiausių ir pelningiausių sričių. Štai kodėl:...
Norėdami atidaryti batų ar drabužių parduotuvę, daugelis žmonių klaidingai mano, kad jiems reikia išsinuomoti prekybos vietą, samdyti darbuotojus ir nusipirkti...