Connect with us

Verslas

Ilja Laurs: Startuoliai: galimybės ir iššūkiai. Lietuvos ekonomikos konferencija 2019

Published

on

Lietuvoje

Ekonomikos mokslininkams – Lietuvos banko premijos iki 10 tūkst. eurų

Published

on

Ekonomikos srities mokslininkai ir apsigynę disertacijas studentai gali pretenduoti gauti Lietuvos banko įsteigtas premijas, kurios siekia iki 10 tūkst. eurų. Viena iš svarbiausių sąlygų pretenduojantiesiems – jie turėtų būti kilę iš Lietuvos arba jų mokslinė veikla turi būti susijusi su Lietuvos mokslo institucija. Paraiškas mokslininkai gali teikti iki rugsėjo 30 d.

„Jurgučio premija Lietuvos bankas siekia paskatinti ekonomistus ne tik komentuoti nūdienos realijas, bet ir neužmiršti ekonominių procesų, nulemsiančių mūsų ilgalaikę ateitį. Kartais tokių įžvalgų poveikis iškart nėra aiškiai matomas, bet jų visuma padeda orientuoti šalies ekonominę politiką tinkama kryptimi“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietuvos banko įsteigta Vlado Jurgučio premija skiriama už reikšmingiausius per pastaruosius penkerius metus Lietuvos ekonomistų arba su Lietuvos mokslo institucijomis susijusių užsienio šalių ekonomistų mokslinės veiklos rezultatus – publikuotus mokslinius straipsnius, išleistas mokslo monografijas arba kitas knygas. Ji siekia 10 tūkst. eurų.

Premija už ekonomikos srities disertaciją skiriama už geriausias ekonomikos arba su ja susijusių sričių disertacijas, apgintas per paskutinius dvejus metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.. Jos dydis – 5 tūkst. eurų. Mokslininkai paraiškas gali teikti anglų arba lietuvių kalba, o visus dokumentus atsiųsti ir el. paštu ([email protected]).

Pateiktus mokslininkų darbus vertins komisija, kurią sudaro mokslininkai iš Lietuvos banko Tyrimų centro ir Lietuvos bei užsienio universitetų atstovai. Sprendimas dėl premijų, išnagrinėjus visų kandidatų pateiktus darbus, bus paskelbtas kitų metų sausio mėn.

Praėjusiais metais sulaukta keturių paraiškų dėl Vlado Jurgučio premijos už mokslinę veiklą – ji skirta Matthias Gerhard Weber ir Arthur Schram už darbą „The non-equivalence of labour market taxes: a real-effort experiment“ (Mokesčių darbo rinkoje nelygiavertiškumas: faktinių pastangų eksperimentas).

O premiją už geriausią ekonomikos srities disertaciją pernai iš septyniolika paraiškas pateikusių kandidatų komisija skyrė Adai Kovaliukaitei už darbą „The role of strategic beliefs in understanding strategic, pro-social and socially complementary behavior“ (Strateginių įsitikinimų vaidmuo tiriant strateginį, socialinį ir socialiai tinkamą elgesį).

https://www.lb.lt

Continue Reading

Ekspertai

Pasaulio ekonomika lėtina apsukas: ar jau laikas prisisegti saugos diržus?

Published

on

Laura Galdikienė

Pasaulio ekonomikos rodikliai ir toliau neskatina optimizmo. Išankstiniai rodikliai, tokie kaip pirkimo vadybininkų indeksas (PVI), signalizuoja apie ir toliau besitraukiančią pasaulio gamybos apimtį ir apie lėtėjantį pasaulio ekonomikos augimą. Pagal Vokietijos instituto Ifo apklausos rezultatus, pasaulio verslo ciklo kreivė užtikrintai keliauja žemyn. Tačiau kas slypi po šiuo ekonomikos augimo lėtėjimu ir ar vis dar galime tikėtis „minkšto“ nusileidimo be didesnės žalos ekonomikai? O gal laikas prisisegti saugos diržus ir ruoštis „kietajam“ nusileidimui?

Komentuoja Laura Galdikienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė

Didžiosios pasaulio ekonomikos mažina apsukas. Euro zonos ekonomikos metinis augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo iki 1,1 proc. ir augo lėčiausiai nuo 2013 m. PVI, ekonomikos lūkesčių bei apdirbamosios gamybos rodikliai signalizuoja, jog šių metų antrojo pusmečio pradžioje euro zonos ekonominių sunkumų nemažėjo. Ko gero, didžiausią susirūpinimą kelia buksuojanti Vokietijos ekonomika – antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šios euro zonos sunkiasvorės ekonomika net šiek tiek susitraukė. Nuogąstaujama, kad, jei panašios tendencijos išsilaikys ir toliau, šiemet šalies ekonomika gali neišvengti recesijos. Prie į eksportą ypač orientuotos Vokietijos ekonomikos skaudulių nemažai prisideda lėtėjantis Kinijos ūkio augimas, kuris šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias per pastaruosius 27 metus. Nors JAV šią vasarą mini ilgiausiai šalies istorijoje trunkantį ekonomikos plėtros laikotarpį, metinis BVP augimas antrąjį ketvirtį reikšmingai sulėtėjo, o investicijos smuko. O Jungtinės Karalystės ekonomika antrąjį ketvirtį neišvengė susitraukimo ir priartėjo prie techninės recesijos.

Pasaulio ekonomikos augimą neigiamai veikia prekybos ribojimai ir ekonominės politikos neapibrėžtumas. Nors prie tam tikrų ekonomikų augimo sulėtėjimo prisideda ir vienkartiniai veiksniai, pavyzdžiui, blėstantis fiskalinio skatinimo poveikis JAV ar automobilių pramonės problemos Vokietijoje, panašu, kad daugiausia žalos pasaulio ekonomikai daro intensyvėjantis prekybos konfliktas tarp JAV ir Kinijos bei užsitęsęs ekonominės politikos neapibrėžtumo laikotarpis. Ekonominės politikos neapibrėžtumo indeksas šiemet vėl pasiekė vieną aukščiausių reikšmių nuo šio rodiklio stebėjimo pradžios 1997 m. Šiemet JAV ir Kinijos prekybos karas toliau eskalavosi – gegužės mėn. JAV padidino nuo 10 iki 25 proc. muitų tarifus 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos, o pastaroji atsakė tarifais 60 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš JAV. Nuo rugsėjo 1 d. JAV yra numačiusi išplėsti tarifų taikymą daliai iš Kinijos importuojamų prekių. Prekybos ribojimai daro neigiamą įtaką tarptautinės prekybos raidai – RWI/ISL konteinerių pralaidumo indeksas signalizuoja apie stagnuojantį tarptautinės prekybos augimą. Be to, atsiranda ženklų, kad prekybos ribojimai bei užsitęsęs neapibrėžtumas ima neigiamai veikti ir verslo investicijas, o tai gali daryti neigiamą poveikį našumo ir ekonomikos augimui ir tolesnėje perspektyvoje.

Investuotojai niūriai vertina pasaulio ekonomikos perspektyvas ir ieško saugios užuovėjos. Baiminantis dėl pagrindinių pasaulio ekonomikų recesijos pastaruoju metu auga investicijos į saugiu laikomą turtą – tai iliustruoja kylanti aukso kaina, kuri jau siekia šešerių metų aukštumas, stiprėjantis JAV dolerio, Šveicarijos franko bei Japonijos jenos valiutų kursas bei mažėjantis vyriausybių obligacijų pajamingumas. Be to, nerimą kelia įvykusi JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo kreivės inversija – rugpjūčio viduryje pirmą kartą nuo 2007 m. 2 metų trukmės iždo popierių pajamingumas pakilo aukščiau 10 metų trukmės iždo popierių pajamingumo. Paprastai tokia situacija laikoma išankstiniu JAV recesijos ženklu. Iš tiesų, jei prekybos karuose nebus pasiektos paliaubos, jei juos dar papildys valiutų karai, „Brexitas“ be susitarimo ar ginkluoti konfliktai (pvz., Artimuosiuose Rytuose), smurto protrūkis Honkonge ar kiti rimti sukrėtimai, pasaulio ekonomika gali neišvengti didesnių sunkumų. Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį besivystančių šalių ne finansų sektoriaus skola išaugo nuo 114 iki 185 proc. BVP, be to, kai kuriose šalyse nemaža dalis šių įsipareigojimų yra užsienio valiuta. Pasak Anglijos centrinio banko, išsivysčiusiose ekonomikose, ypač JAV, pastaraisiais metais sparčiai augo aukštą skolos svertą turinčių įmonių paskolos (angl. leveraged loans). Buksuojantis ekonomikos augimas ir besivystančių ekonomikų valiutų nuvertėjimas galėtų pagilinti pernelyg įsiskolinusių įmonių bei valstybių problemas ir kelti grėsmę finansiniam stabilumui pasaulyje ir dar labiau pagilinti realiojo sektoriaus problemas. Didesnio sukrėtimo išorės sektoriuje ir finansų sistemoje atveju sunkumų galėtų atsirasti ir didžiųjų ekonomikų darbo rinkose bei paslaugų sektoriuose. Prastą situaciją galėtų dar labiau komplikuoti ribota erdvė vykdyti skatinamąją fiskalinę ir pinigų politiką, ribotos valstybių galimybės koordinuoti tarpusavio veiksmus dėl įtemptos geopolitinės situacijos.

Vis dėlto šioje sudėtingoje aplinkoje galima įžiūrėti ir šiokių tokių pragiedrulių, kurie leistų išvengti „kietojo“ ekonomikos nusileidimo. Teigiamai nuteikia tai, kad daugelyje didžiųjų ekonomikų darbo rinka, namų ūkių vartojimas, vartotojų lūkesčiai bei paslaugų sektorius ir toliau yra gana stiprūs ir vis dar stebėtinai atsparūs išorės sektoriaus problemoms. Be to, didžiųjų valstybių centriniai bankai iš anksto reaguoja į prastėjančias ekonomikos perspektyvas – JAV centrinis bankas liepos mėn. pirmą kartą nuo 2008 m. sumažino bazinę palūkanų normą. Kai kurie centriniai bankai taip pat demonstruoja pasiryžimą apsiginkluoti papildomomis priemonėmis, kurios galėtų būti skirtos kovoti su galimu ekonomikos nuosmukiu. Tačiau centrinių bankų pastangų sėkmė daugiausia priklausys nuo tolesnių politikų sprendimų. Pasaulio ekonomikai labiausiai pagelbėtų teigiami postūmiai mažinant su prekyba susijusią įtampą ir fiskalinės paskatos šalyse, kurios turi tam erdvės. Šiose srityse taip pat galimas šioks toks postūmis į priekį. JAV jau paskelbė atidedanti kai kurių planuotų muitų tarifų Kinijai taikymą, numatoma vėl grįžti prie derybų stalo. O Vokietijoje jau imama aktyviau diskutuoti apie galimybes atsisakyti subalansuoto biudžeto taisyklės, kitaip vadinamos „juoduoju nuliu“, ir paskatinti šalies ekonomikos augimą. Kinija taip pat imasi ekonomikos augimo skatinimo – mažinami mokesčiai bei privalomieji rezervai bankams, didinamos infrastruktūros išlaidos. Neseniai apie galimybę vėl mažinti mokesčius prabilo ir JAV prezidento administracija.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pasaulio ekonomikoje dominuoja neigiamos rizikos. Nors Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas šiemet sudarys 3,2 proc. ir kitąmet net paspartės iki 3,5 proc., metų pradžioje paskelbtas prognozių pasiskirstymas rodo, kad tikimybė, jog pasaulio BVP augs gerokai lėčiau, nei prognozuojama, yra išaugusi. Taigi, leidžiantis lėktuvui, daug kas gali nutikti, tad saugos diržus būtina segėti. Tai dar svarbiau tada, kai lėktuvą valdo rizikuoti mėgstantys pilotai.

Autorius:

Laura Galdikienė
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė

https://www.lb.lt

Continue Reading

Paslaugos

Nemokami darbo skelbimai ir kaip susirasti gerai apmokamą darbą?

Published

on

Ieškant darbo labai svarbu, kad jis būtų gerai apmokamas. Retas darbuotojas nori dirbti už mažą atlyginimą. Visi suprantame, kad gerai jeigu darbas mėgiamas, bet dar geriau kada ir atlyginimas geras ir darbas įdomus. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad uždirbant daugiau nei 5000 Eur per mėn. atlyginimo didėjimas nedaro labai didelės įtakos darbuotojo norui dirbti. Tokia pinigų suma pilnai patenkina didžiosios dalies piliečių poreikius, tad aišku, kad ne visi gauna tokias algas. Faktas tas, kad įmanoma net Lietuvoje gauti solidų atlyginimą, tik reikia būti savo srities specialistu. Taigi, o kokius darbus dažniausiai renkasi jaunimas? Statistika rodo, kad vis mažiau jaunų žmonių nori dirbti fizinį darbą. Visi ieško kažko lengvesnio, nori dirbti biure, administracijoje. Taip pat kita tendencija, kad mažėja darbuotojų, kurie nori siekti karjeros. Vidutiniškas darbuotojas nori vidutinio atlyginimo ir daug laisvo laiko. Tačiau natūralu, kad didėjant globalizacijos reiškiniui reikia, kad kompanijose dirbtų profesionalai, kurie nori tobulėti tam tikroje srityje.

Kur talpinami nemokami darbo skelbimai?

Tiek darbuotojams, tiek darbdaviams reikia protingai disponuoti įmonės lėšomis. Darbuotojų atranka reikalauja nemažų investicijų, tačiau gerai, kad Lietuvoje nemokami darbo skelbimai gali būti talpinami ne vienoje svetainėje. Kiekviename mieste galima rasti lokalias internetines svetaines, kur galima tiek rasti darbo pasiūlymų, tiek talpinti skelbimus. Rekomenduojame išbandyti: bodex.lt – daug darbo skelbimų Lietuvoje ir užsienyje.

Ar verta naudotis tokiomis svetainėmis?

Ieškant darbo svarbu jį rasti. Specialistai rekomenduoja išnaudoti visas galimybes. Darbdaviams reikia didelės auditorijos, kad kuo daugiau žmonių pamatytų jų darbo skelbimus, tuo tarpu darbuotojams, reikia rasti svetaines, kuriose talpinami kokybiški darbo skelbimai. Kiekvienam darbuotojui reikia suprasti, kad ne tik svarbu susirasti mėgiamą, gerai apmokamą darbą, bet dar svarbiau, kad radus tokį pasiūlymą tinkamai save pristatytumėte. Ruošdami straipsnį pasikalbėjome su atrankų specialistais, kurie pabrėžė, kad tikrai didelė dalis darbuotojų tiesiog nemokama tinkamai savęs pristatyti. Dažna situacija, kai net CV yra blogai padarytas. Tai nėra raketų mokslas, tačiau reikalinga atitinkama informacija. „Pasitaiko ir tokių atvejų, kad nėra kontaktų“ – juokiasi atrankų specialistė Rasa. „Prieš siųsdami CV parodykite jį draugams, tėvams ir paprašykite įvertinti. Jūs turite mažiau nei 20 sekundžių, kad sudomintumėte darbdavį,“ – dėsto specialistė.

Taigi, naudokitės nemokamų darbo skelbimų svetainėmis ir operatyviai susiraskite mėgiamą darbą.

Continue Reading

Trending

Copyright © 2017 Zox News Theme. Theme by MVP Themes, powered by WordPress.