Paskelbta
1 metai prieš-
Pernai suvieniję jėgas prieš maisto švaistymą, automatinių degalinių tinklas bei dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamintoja „Neste“ ir labdaros organizacija „Maisto bankas“ nuo iššvaistymo išsaugojo ir sunkiai besiverčiantiems žmonėms pristatė per 700 tūkst. maisto porcijų. Per metus ši partnerystė leido sutaupyti daugiau nei tūkstantį tonų CO2 emisijų. Palyginimui, vidutinis automobilis per metus išskiria apie 5 tonas šių emisijų.
„Maisto banko“ savanoriai kasmet nuvažiuoja tūkstančius kilometrų, surinkinėdami ir išvežiodami neparduotą, tačiau vartojimui dar tinkamą, maistą. Siekdami ne tik kovoti su maisto švaistymu, padėti maisto stokojantiems žmonėms, bet ir sumažinti transportavimo išskiriamas emisijas, dalis „Maisto banko“ autobusiukų Vilniuje ir Klaipėdoje pernai naudojo iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų pagamintą „Neste MY Renewable Diesel™” dyzeliną.
Ši partnerystė per 2021 m. Klaipėdoje ir Vilniuje leido išgelbėti daugiau nei 350 tonų maisto bei gyventojams išdalinti 704 tūkst. maisto porcijų. Skaičiuojama, kad per metus sutaupyta beveik 1030 tonų CO2 iš maisto atliekų ir degalų susidarančių emisijų Lietuvoje.
„Neste Lietuva“ generalinis direktorius Markus Lindkvist teigia, kad siekiant efektyviai spręsti klimato kaitą sukeliančias problemas, ateityje tokių partnerysčių svarba tik augs.
„Džiaugiamės, jog vis daugiau kompanijų visame pasaulyje tampa sąmoningesnėmis ir stengiasi sumažinti savo išskiriamas emisijas. Tačiau norint pasiekti proveržio kovoje su klimato kaita, ypač svarbus vaidmuo tenka partnerystėms, kai įmonės padeda viena kitai, tarpusavyje dalijasi savo sukurtais tvariais sprendimais“, – sako jis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, vidutiniškai per metus kiekvienas lietuvis išmeta po 60 kg maisto, dar tinkamo vartojimui. Europos Sąjungoje maisto atliekos kasmet sudaro apie 88 mln. tonų. Patekęs į sąvartynus maistas išskiria metano dujas, kurios sukelia šiltnamio efektą. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimais, dėl maisto atliekų kasmet susidaro apie 8 proc. visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio.
„Savanorių dėka praėjusiais metais iš viso išgelbėjome per 6000 tonų maisto ir taip aplinkai sutaupėme 17 530 tonų CO2 emisijų. Savo veikloje siekiame ne tik išgelbėti ir stokojantiems išdalinti kuo daugiau maisto, bet ir užtikrinti, kad mūsų procesai būtų kuo mažiau žalingi aplinkai. Todėl labai džiaugiamės, kad partnerystė su „Neste“ mūsų veiklą paverčia tvaresne“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Per 20 veiklos metų „Maisto bankas“ surinko ir nepasiturintiems maitinti perdavė dešimtis tūkstančių tonų maisto. Vien 2021 m. buvo išdalinta daugiau nei 9 tūkst. tonų maisto, iš kurių per 6 tūkst. tonų sudarė nuo išmetimo išgelbėtas geras maistas.
Bendrovė „Neste“ jau 16 metų iš eilės patenka į „Corporate Knights“ tvariausių pasaulio įmonių šimtuką, o 2021 m. vartotojų buvo pripažinta tvariausiu prekės ženklu degalų kategorijoje Lietuvoje. Įmonė vysto įvairius aplinkai draugiškus sprendimus, galinčius ženkliai sumažinti ŠESD emisijas. Vienas iš jų – iš atsinaujinančių degalų sukurtas dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“, kuris, lyginant su įprastu dyzelinu, gali sumažinti ŠESD emisijas iki 90 proc*.
* Gyvenimo ciklo emisijų ir emisijų mažinimo skaičiavimo metodika atitinka Europos Sąjungos atsinaujinančios energijos direktyvą (2018/2001/ES).
Lietuvos didžiausiame pavasario bėgime – dėmesys tvarumui
Naujovė vairuotojams: Suomijoje sukurti grojaraščiai, mažinantys širdies pulsą ir važiavimo greitį
Darbuotojų įvairovė – kokią naudą tai neša įmonėms?
Telšiuose atidaryta pirmoji „Neste“ automatinė degalinė
„Neste“ planuoja pradėti žaliojo vandenilio gamybą
Vilniuje atidaryta dar viena kiosko tipo autonominė „Iki“ parduotuvė: dirbs visą parą, taip pat ir per Velykas
Išankstiniais nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, gegužę Vilniuje susitarta dėl 252 naujų butų ir...
Didžiausia Baltijos šalyse mėsos perdirbimo įmonių grupė „BIOVELA Group“ praėjusiais metais ir toliau augino pardavimo pajamas, kurios didėjo 36 proc....
Vis daugiau vartotojų už prekes ar paslaugas atsiskaito naudodamiesi skaitmeninėmis piniginėmis, tokiomis, kaip „Google Pay“ ar „Apple Pay“. Mantas Užupis,...
Baltijos šalyse surengtas pirmasis teisines technologijas (angl. legal tech) kuriančių startuolių akceleratorius „Baltic legal tech sandbox“, kuriame dalyvavo 8 startuoliai...
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje veikiantys startuoliai sumokėjo 82 mln. eurų mokesčių – 40 proc. daugiau nei prieš metus ir...
Lietuvos RegTech startuolis AMLYZE, kuriantis FinTech, neobankams ir kriptovaliutų įmonėms skirtus pinigų plovimo prevencijos sprendimus, sėkmingai užbaigė 1 mln. eurų...
NUMAI – pirmasis nepriklausomas „Nuomokis ir pirk“ paslaugos teikėjas Europos sąjungoje. Suteikdami žmonėms galimybę greičiau įsikelti į savo namus, per...
“Youtube” platformoje benaršantiems, Aivaro Milašausko pavardė tikrai girdėta. „Mano gyvenimas sukasi aplink įvairias naujas patirtis. O tas patirtis susirinkti ir...
„Leafood“ – nauja, įdomu ir dar nepatirta. Įmonės vizija – aprūpinti vartotojus maistingiausiais ir sveikiausiais lapiniais žalumynais, kad būtų užtikrinta...
„Town Projects“ – nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo ir įgyvendinimo paslaugas teikianti įmonė, sėkmingai atstovaujanti klientų interesus, bendraujant su tiekėjais,...
Suprasdami visą “OpenAI” kalbos modelio “ChatGPT” potencialą, daugelis naudotojų jau pradėjo plėsti savo klientų aptarnavimo paslaugas arba kurti naujus verslus...
Prieš pandemiją buvo prognozuojama, kad mobiliųjų programėlių kūrimas iki 2023 m. atneš 935 mlrd. dolerių pajamų. Pandemija pagreitina šį procesą...
Prekyba vaikiškais drabužiais yra viena iš paklausiausių mažmeninės prekybos sričių. Norint prekiauti šiuo asortimentu, nereikia licencijos, o sandėliavimui nereikia jokių...
Plaukų šalinimas lazeriu – vis labiau populiarėjanti grožio verslo sritis. Šiuo metu tai viena patikimiausių ir pelningiausių sričių. Štai kodėl:...
Norėdami atidaryti batų ar drabužių parduotuvę, daugelis žmonių klaidingai mano, kad jiems reikia išsinuomoti prekybos vietą, samdyti darbuotojus ir nusipirkti...