Sekite naujienas

Verslas

Krašto apsaugai – laikinas bankų solidarumo įnašas

Paskelbta

-

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas parengė laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėto bankų pelno karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Iniciatyva siūloma terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą bankų ir kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamoms, daugiau kaip 50 proc. viršijančiam keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Siūlomu įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m.

„Stebint netradicinius bankų pelnų augimus – siūlome į netikėtą bankų rezultato prieaugio dalį nukreiptą laikinojo solidarumo įnašą skirti valstybės krašto apsaugos gynybos ir saugumo sustiprinimui. Siekiame, kad netikėtos pajamos viename sektoriuje būtų nukreiptos tiems tikslams, kurie taip pat laikinai ženkliai išaugo dėl geopolitinės situacijos – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams, užtikrinsiantiems Lietuvos pajėgumus priimti sąjungininkus, praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti naują infrastruktūrą. Laikino solidarumo įnašas leis sparčiau pasirengti sąjungininkų priėmimui, nei tai būtume galėję padaryti anksčiau“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Reklama:

Vasarinės padangos - Pirkitpadangas.lt

„Svarbu, kad solidarumo įnašas nukreiptas tik į netikėtą ir reikšmingą grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalį ir yra laikinas, nekeliantis neigiamų padarinių finansų sistemai, jos stabilumui, konkurencinei aplinkai ir nekuriantis netinkamų paskatų. Dabartinis Finansų ministerijos teikiamas solidarumo įnašo modelis atliepia šiuos aspektus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Prognozuojama, jog siūlomi laikino solidarumo įnašai įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos 510 mln. eurų. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie siekia 963 mln. eurų. Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.

Planuojama, jog laikino solidarumo įnašas bus taikomas tik toms įstaigoms, kuriose 2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos rezidentų indėlių ir kitų lėšų suma buvo ne mažesnė kaip 400 mln. eurų, t.y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių. Grynųjų palūkanų pajamų pertekliui nesant – įnašas netaikomas.

Projekte pažymima, jog laikinas solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dviejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, valstybės skirdamos beprecedentę paramą ėmėsi ekonomikos skatinimo ir amortizavimo priemonių. Tai ne tik didino likvidumo lygį finansų sistemoje, bet ir mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams. Tai Lietuvoje sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų. rusijai pradėjus karą Ukrainoje, reikšmingai sustiprėjus infliaciniams procesams, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas. Esamas perteklius riboja bankų paskatas didinti indėlių palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko centrinio banko sąskaitoje. Už šias lėšas ECB komerciniams bankams sumoka palūkanas. Dėl didžiulio ir neįprasto tokioje situacijoje likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomi netikėtais.

Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtame projekte pažymima, jog laikinojo solidarumo įnašo bazei skaičiuoti pasirenkamas 4 ankstesnių metų pajamų vidurkis, atsižvelgiant, jog tai yra pakankamas laikotarpis vienkartiniams veiksniams išlyginti, o slenkamuoju vidurkiu atsižvelgiama į kuo mažiau nutolusį laikotarpį ir todėl gali būti nustatyti tikslesni įnašo modelio parametrai tiek siekiant tinkamiausiai reaguoti į situaciją, tiek sudaryti erdvės tolesniam paskolų portfelio augimui, nesukelti neigiamos įtakos kredito įstaigų atsparumui bei finansiniam stabilumui. Nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui galioja Teisėkūros pagrindų įstatymo pusmečio įsigaliojimo taisyklės išimtis dėl susidariusių išskirtinių aplinkybių. Šios išimtinės aplinkybės buvo nustatytos dar 2022 m., kurias patvirtino Valstybės kontrolė. Laikino solidarumo įnašo lėšos yra numatytos konkrečiam tikslui – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams, nes pagal Konstitucinio Teismo doktriną, laikinu atskiru įstatymu, išimtiniais atvejais išlaidas galima numatyti tik konkrečiam, visuotinai svarbiam tikslui pasiekti per įstatymu nustatytą laikotarpį.

Lietuva nėra pirmoji šalis Europoje siūlanti laikinojo solidarumo mokestį – savo esme analogiškas reguliavimas taikomas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Čekijoje, įsivedusiose laikinąjį solidarumo įnašą kredito įstaigų nelauktoms pajamoms ar pelnui.

Naujienos

Nekilnojamas turtas16 val prieš

„Citus“ projektai: sparčiai besivystančioje sostinės vietoje – naujas, kokybiškas 78 butų projektas

Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanija „Citus“ jau pažįstamoje lokacijoje, Justiniškėse planuoja naują būsto projektą. Sidaronių gatvėje, netoli Pilaitės, Vakarinio...

Verslas24 val prieš

Išorinės reklamos gamintojai susirinks pirmoje jiems skirtoje konferencijoje Lietuvoje

Balandžio 18 d. Technopolio Nova verslo centre įvyks pirmoji tokio pobūdžio konferencija Lietuvoje, skirta išorinės reklamos gamintojams bei visiems, susijusiems...

Verslas2 d. prieš

Lietuviai su partneriais sukūrė unikalią išmaniąją bateriją, aprūpinančią verslą energija net atšiauriausiomis sąlygomis

Išmaniųjų elektros energijos baterijų rinkoje vis garsiau skamba lietuvių vardas. „Omnispower Europe” drauge su partneriais sukūrė unikalią bateriją, galinčią dirbi...

Verslas2 d. prieš

Nuo idėjos iki rinkos: pristatytos inovacijų ir technologijų plėtros finansavimo programos Baltijos šalims

Balandžio 16 d., Vilniuje vykusiame Europos inovacijų tarybos informaciniame renginyje baltijos šalims įmonių, startuolių bei mokslo ir tyrimų organizacijų atstovams...

Startuoliai3 d. prieš

Naujas pretendentas į startuolių sostinę? Iš Kauno – didelės ambicijos vystyti pažangią startuolių ekosistemą

Kaunas – startuoliams patrauklus miestas: toks siekis įvardytas praėjusią savaitę Kauno technologijos universitete (KTU) vykusiame „Išmanaus miesto“ hakatone. Jame, po...

Verslo Vikingai

Technologijos2 savaitės prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai4 savaitės prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas2 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |