Laimėtojai krizės akivaizdoje: kas turi didžiausius šansus sužibėti?

Ekonomistai iš viso pasaulio skambina pavojaus varpais vis garsiau ir be užuolankų sako: geri laikai baigėsi, ateina skolų stagfliacijos metas, kurio trukmę įvardinti sudėtinga, tačiau visi sutaria: lengva nebus. Kaip ir kiekvienoje krizėje būna smarkiai nudegusių, bet kiti išeina laimėtojais. Žinoma, kad tinkamas pasiruošimas gali sušvelninti krizės pasekmes.

Ekspertai dalinasi patarimais, kurie padės krizės metu jeigu ne suklestėti, tai bent jau išlipti sausiems iš balos.

„Legal Balance“ vadovo Mariaus Šlepečio teigimu, jau dabar skolų rinkoje pastebima įtempta situacija. Ir nors didžiausi sunkumai tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims prognozuojami metų pabaigoje, jau dabar gausėja klientų, kurie kreipiasi pagalbos, norėdami suvaldyti savo skolas.

„Pirmas dalykas, kuris pabrangs augant tarpbankinėms palūkanų normoms, – tai skolos. Jų aptarnavimas ne visiems gali būti pakeliamas. Augančios energijos išteklių kainos ir nedaug besikeičiančios pajamos taip pat komplikuos situaciją. Tačiau laiku priėmus tinkamus sprendimus, galima bent jau apsisaugoti nuo rimtų sunkumų“, – sako ekspertas.

Sumažėjus finansinių manevrų laisvei, verslams teks užsitikrinti gebėjimą atsiskaityti su savo kreditoriais. O tai savo ruožtu reiškia, jog reikės didesnį dėmesį skirti ir klientų finansinių įsipareigojimų vykdymui.

„Jei anksčiau trijų mėnesių mokėjimo atidėjimas už įvairias prekes galėjo būti priimtinas, tai laikas pradėti mąstyti apie atidėjimo laiko trumpinimą. Kreditorius gali taip netoleruoti mokėjimo atidėjimų, kaip pati įmonė, o tai gali privesti ir prie bankroto“, – įspėja kreditų valdymo ekspertas M. Šlepetis.

Sunkumai slėgs tuos pačius pečius

Ekonomistas Marius Dubnikovas pažymi, kad šiuo metu labiausiai kenčia ir kentės tie patys verslo sektoriai, kurie su sunkumais susidūrė ir pandemijos laikotarpiu. Anot jo, vienas tokių – pramogų sektorius, – kuris dar nespėjo pilnai atsigauti po karantino. O pramogų išsiilgę tautiečiai dabar sugrįžus galimybei keliauti, mieliau traukia į užsienį.

„Dabar pandemijos ir karo Ukrainoje fone pabrango energetiniai ištekliai. Sektoriai, kurie yra imlūs energetikai, pavyzdžiui, turizmas, apgyvendinimas, maitinimas – jie veikia energijos, kuri dabar yra brangi, pagrindu. Dėl to greičiausiai matysime ne vieną bankrotą arba veiklos susitraukimą. Aišku, mes neliksime be maitinimo vietų ar viešbučių, bet kai kurių įstaigų akcininkai, greičiausiai, pasikeis“, – dėsto ekonomistas.

„Creditinfo Lietuva“ duomenimis vien pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuoti 66 restoranų bankrotai, kai pernai per visus metus bankrutavo 53 restoranai. 2020 metais buvo fiksuotas 63 restoranų bankrotas.

Šiemet skaičiuojamas ir restoranų vidutinės skolos augimas. Dabar vidutinė skola siekia 2017 eurus, kai praėjusiais metais ji buvo 1661 euras.

Pandemijos pamokų nauda

Tačiau ne visi sektoriai turėtų jaustis pralaimėtojais. Ekonomistas M. Dubnikovas išskyrė tuos, kuriuos geopolitiniai ir energetiniai veiksniai turėtų paliesti mažiausiai.

„Sužibėti ekonominio susitraukimo metu yra sunku, bet mes turime kuo pasidžiaugti, pavyzdžiui – biotechnologijos pramonės rezultatais. Nereikia pamiršti ir mūsų ūkininkų. Grūdų kaina išlieka pakankamai aukšta, degalų kaina po truputį mažėja, todėl, panašu, kad kitais metais turėsime gražų derlių ir šis sektorius sėkmingai vystysis net aukštų energijos kainų fazėje“, – pažymi jis.

Kiekvienas protingas verslininkas, anot M. Dubnikovo ruošiasi sunkmečiui ir dabar yra palankus laikas procesų optimizavimui. Ekonomistas pažymi, kad energijos kainos yra tokios aukštos, jog pradeda atsipirkti procesų automatizavimas. Jei anksčiau, esant mažesnėms energijos kainoms to daryti neapsimokėjo, nes buvo galima deginti elektrą ar dujas, tai dabar, diegti technologijas, kurios leidžia taupyti laiką ir energiją – labiau apsimoka.

„Pandemija verslą taipogi išmokė dirbti nuotoliniu būdu. Dalis įmonių tai efektyviai tebenaudoja ir dabar. Šiuo atveju, tai irgi vienas iš sprendimo variantų. Vietoj darbo dideliame ofise, kurio aprūpinimui reikia daug energijos, siūlant darbą nuotoliu, iš darbuotojui jaukios aplinkos arba pajūrio, gali sutaupyti sąnaudas ir netgi padidinti motyvaciją“, – pastebi M. Dubnikovas.

Anot jo, tai yra pagrindiniai, kelis metus vykstantys virsmai. Ekonomistas mano, kad po pandemijos, karo, ekonominių iššūkių verslas bus pasiekęs aukštesnį kokybės lygmenį.