Sekite naujienas

Verslas

LBChain technologinės platformos prototipuose jau bandomi šeši skirtingi finansiniai produktai

Paskelbta

-

Lietuvos banko blokų grandinės technologija pagrįstos LBChain platformos prototipuose jos kūrėjai kartu su Lietuvos, Belgijos ir Suomijos FinTech įmonėmis bando šešis skirtingus finansinius produktus.   

„Šiuo metu LBChain projekte – karštymetis. Tikrindamos kuriamų LBChain platformų universalumą, galimybes bei patikimumą, FinTech įmonės bando inovatyvius ir savo pobūdžiu visiškai skirtingus produktus. Tai naudinga abiem pusėms ir leidžia geriau įvertinti siūlomų sprendimų pranašumus ir trūkumus“, – sako Lietuvos banko LBChain projekto vadovas Andrius Adamonis.

LBChain technologinius sprendimus siūlo trys per pirmąjį projekto etapą atrinktos įmonės – IBM Polska Sp. z.o.o., „Tieto Lietuva“, UAB, ir UAB „Deloitte verslo konsultacijos“, bendradarbiaudama su „Deloitte EMEA Blockchain Lab.“. Joms talkina šį pavasarį atrinktos šešios (iš 21) FinTech įmonės: Astronautika, UAB (prekės ženklas – „Businero“), „Ondato“, UAB, UAB „Seven Seas Europe“, UAB „Sistemų integracijos sprendimai“ (Lietuva), „Sofitto“ NV (Belgija) ir „FA Solutions“ Oy (Suomija). Jos padeda kurti ir bando LBChain platformos prototipus, taip pat ir savo produktus.

Kiekvienas LBChain kūrėjas dirba su dviem FinTech įmonėmis: UAB „Deloitte“ kartu su „Ondato“ UAB bando „Pažink savo klientą“ sprendimą, skirtą pinigų plovimo prevencijai, o su UAB „Seven Seas Europe“ – tarptautinių mokėjimų sprendimus. IBM bendradarbiauja su „Businero“, kuriančia sutelktinio finansavimo platformą, ir su UAB „Sistemų integracijos sprendimais“, bandančia automatinį faktoringo procesų valdymą. „Tieto Lietuva“, UAB, pasiūlytoje technologinėje platformoje „Sofitto“ NV tobulina mokėjimo žetonų, mobiliuosius kasos terminalo ir mokėjimo kortelių sprendimus, o „FA Solutions“ Oy – akcijų, neįtrauktų į biržos prekybos sąrašus, pirkimo–pardavimo platformą.

Lietuvos banko kuriamas LBChain projektas jau įpusėjo. Numatoma, kad platformos prototipai ir FinTech įmonių produktai bus pristatyti rugsėjo mėn. Tada baigsis antrasis projekto etapas, po kurio iš trijų bus atrinkti du LBChain platformos-paslaugos sprendimai. Trečiame etapas Lietuvos bankas pakvies įmones tolesniems LBChain bandymams, po kurio pasirinks vieną, labiausiai pasiteisinusį variantą.

LBChain yra blokų grandinės technologija pagrįsta technologinė platforma, jungianti reguliacines ir technologijų konsultacijas bei suteikianti FinTech įmonėms bandomąją aplinką. Ji kuriama siekiant padėti Lietuvos ir tarptautinėms finansų bei FinTech įmonėms ir startuoliams įgyti naujų žinių, atlikti tyrimus, išbandyti ir pritaikyti blokų grandinės technologija pagrįstas paslaugas, siūlyti pažangias inovacijas vartotojams. LBChain ypatinga tuo, kad yra pirmoji tokio tipo platforma, kuriama finansų rinkos reguliuotojo (Lietuvos banko). Numatoma, kad ji pradės veikti 2020 m. kovo mėn.

LBChain kūrimo projektą Lietuvos bankas įgyvendina per inovatyvų ikiprekybinio pirkimo konkursą.

https://www.lb.lt

Verslas

UAB „PanPay Europe“ – beveik 17 tūkst. Eur bauda už netinkamai laikytas klientų lėšas

Paskelbta

-

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustatė, kad elektroninių pinigų įstaiga UAB „PanPay Europe“ klientų pinigus laikė ne kredito įstaigoje ir už tai skyrė piniginę baudą. 

Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą, bendrovė, pasirinkusi klientų lėšų atskyrimo ir apsaugos būdą, privalo klientų lėšas laikyti Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių kredito įstaigose (bankuose, kredito unijose), centriniuose bankuose ar investuoti į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą. Tačiau UAB „PanPay Europe“ didelę dalį klientų lėšų laikė kitose ES šalyse registruotose elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigose ir taip pažeidė įstatymo reikalavimus. Už tai Lietuvos bankas skyrė įstaigai 16 800 Eur baudą. UAB „PanPay Europe“ teisės aktų reikalavimų jau laikosi, klientų pinigus pervesdama į įstatyme nurodytas įstaigas.

Priežiūros tarnyba taip pat nustatė, kad bendrovė Lietuvos bankui teikė neteisingą informaciją apie klientų lėšų likučius kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, buvusius 2018 m. trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių pabaigoje bei 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje. UAB „PanPay Europe“ netikslumus ištaisė birželio pabaigoje pateiktoje priežiūrai skirtoje ataskaitoje.

https://www.lb.lt

Skaitykite

Lietuvoje

Ekonomikos mokslininkams – Lietuvos banko premijos iki 10 tūkst. eurų

Paskelbta

-

Ekonomikos srities mokslininkai ir apsigynę disertacijas studentai gali pretenduoti gauti Lietuvos banko įsteigtas premijas, kurios siekia iki 10 tūkst. eurų. Viena iš svarbiausių sąlygų pretenduojantiesiems – jie turėtų būti kilę iš Lietuvos arba jų mokslinė veikla turi būti susijusi su Lietuvos mokslo institucija. Paraiškas mokslininkai gali teikti iki rugsėjo 30 d.

„Jurgučio premija Lietuvos bankas siekia paskatinti ekonomistus ne tik komentuoti nūdienos realijas, bet ir neužmiršti ekonominių procesų, nulemsiančių mūsų ilgalaikę ateitį. Kartais tokių įžvalgų poveikis iškart nėra aiškiai matomas, bet jų visuma padeda orientuoti šalies ekonominę politiką tinkama kryptimi“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietuvos banko įsteigta Vlado Jurgučio premija skiriama už reikšmingiausius per pastaruosius penkerius metus Lietuvos ekonomistų arba su Lietuvos mokslo institucijomis susijusių užsienio šalių ekonomistų mokslinės veiklos rezultatus – publikuotus mokslinius straipsnius, išleistas mokslo monografijas arba kitas knygas. Ji siekia 10 tūkst. eurų.

Premija už ekonomikos srities disertaciją skiriama už geriausias ekonomikos arba su ja susijusių sričių disertacijas, apgintas per paskutinius dvejus metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.. Jos dydis – 5 tūkst. eurų. Mokslininkai paraiškas gali teikti anglų arba lietuvių kalba, o visus dokumentus atsiųsti ir el. paštu ([email protected]).

Pateiktus mokslininkų darbus vertins komisija, kurią sudaro mokslininkai iš Lietuvos banko Tyrimų centro ir Lietuvos bei užsienio universitetų atstovai. Sprendimas dėl premijų, išnagrinėjus visų kandidatų pateiktus darbus, bus paskelbtas kitų metų sausio mėn.

Praėjusiais metais sulaukta keturių paraiškų dėl Vlado Jurgučio premijos už mokslinę veiklą – ji skirta Matthias Gerhard Weber ir Arthur Schram už darbą „The non-equivalence of labour market taxes: a real-effort experiment“ (Mokesčių darbo rinkoje nelygiavertiškumas: faktinių pastangų eksperimentas).

O premiją už geriausią ekonomikos srities disertaciją pernai iš septyniolika paraiškas pateikusių kandidatų komisija skyrė Adai Kovaliukaitei už darbą „The role of strategic beliefs in understanding strategic, pro-social and socially complementary behavior“ (Strateginių įsitikinimų vaidmuo tiriant strateginį, socialinį ir socialiai tinkamą elgesį).

https://www.lb.lt

Skaitykite

Ekspertai

Pasaulio ekonomika lėtina apsukas: ar jau laikas prisisegti saugos diržus?

Paskelbta

-

Laura Galdikienė

Pasaulio ekonomikos rodikliai ir toliau neskatina optimizmo. Išankstiniai rodikliai, tokie kaip pirkimo vadybininkų indeksas (PVI), signalizuoja apie ir toliau besitraukiančią pasaulio gamybos apimtį ir apie lėtėjantį pasaulio ekonomikos augimą. Pagal Vokietijos instituto Ifo apklausos rezultatus, pasaulio verslo ciklo kreivė užtikrintai keliauja žemyn. Tačiau kas slypi po šiuo ekonomikos augimo lėtėjimu ir ar vis dar galime tikėtis „minkšto“ nusileidimo be didesnės žalos ekonomikai? O gal laikas prisisegti saugos diržus ir ruoštis „kietajam“ nusileidimui?

Komentuoja Laura Galdikienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė

Didžiosios pasaulio ekonomikos mažina apsukas. Euro zonos ekonomikos metinis augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo iki 1,1 proc. ir augo lėčiausiai nuo 2013 m. PVI, ekonomikos lūkesčių bei apdirbamosios gamybos rodikliai signalizuoja, jog šių metų antrojo pusmečio pradžioje euro zonos ekonominių sunkumų nemažėjo.

Ko gero, didžiausią susirūpinimą kelia buksuojanti Vokietijos ekonomika – antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šios euro zonos sunkiasvorės ekonomika net šiek tiek susitraukė. Nuogąstaujama, kad, jei panašios tendencijos išsilaikys ir toliau, šiemet šalies ekonomika gali neišvengti recesijos. Prie į eksportą ypač orientuotos Vokietijos ekonomikos skaudulių nemažai prisideda lėtėjantis Kinijos ūkio augimas, kuris šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias per pastaruosius 27 metus. Nors JAV šią vasarą mini ilgiausiai šalies istorijoje trunkantį ekonomikos plėtros laikotarpį, metinis BVP augimas antrąjį ketvirtį reikšmingai sulėtėjo, o investicijos smuko. O Jungtinės Karalystės ekonomika antrąjį ketvirtį neišvengė susitraukimo ir priartėjo prie techninės recesijos.

Pasaulio ekonomikos augimą neigiamai veikia prekybos ribojimai ir ekonominės politikos neapibrėžtumas. Nors prie tam tikrų ekonomikų augimo sulėtėjimo prisideda ir vienkartiniai veiksniai, pavyzdžiui, blėstantis fiskalinio skatinimo poveikis JAV ar automobilių pramonės problemos Vokietijoje, panašu, kad daugiausia žalos pasaulio ekonomikai daro intensyvėjantis prekybos konfliktas tarp JAV ir Kinijos bei užsitęsęs ekonominės politikos neapibrėžtumo laikotarpis. Ekonominės politikos neapibrėžtumo indeksas šiemet vėl pasiekė vieną aukščiausių reikšmių nuo šio rodiklio stebėjimo pradžios 1997 m. Šiemet JAV ir Kinijos prekybos karas toliau eskalavosi – gegužės mėn. JAV padidino nuo 10 iki 25 proc. muitų tarifus 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos, o pastaroji atsakė tarifais 60 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš JAV. Nuo rugsėjo 1 d. JAV yra numačiusi išplėsti tarifų taikymą daliai iš Kinijos importuojamų prekių.

Prekybos ribojimai daro neigiamą įtaką tarptautinės prekybos raidai – RWI/ISL konteinerių pralaidumo indeksas signalizuoja apie stagnuojantį tarptautinės prekybos augimą. Be to, atsiranda ženklų, kad prekybos ribojimai bei užsitęsęs neapibrėžtumas ima neigiamai veikti ir verslo investicijas, o tai gali daryti neigiamą poveikį našumo ir ekonomikos augimui ir tolesnėje perspektyvoje.

Investuotojai niūriai vertina pasaulio ekonomikos perspektyvas ir ieško saugios užuovėjos.

Baiminantis dėl pagrindinių pasaulio ekonomikų recesijos pastaruoju metu auga investicijos į saugiu laikomą turtą – tai iliustruoja kylanti aukso kaina, kuri jau siekia šešerių metų aukštumas, stiprėjantis JAV dolerio, Šveicarijos franko bei Japonijos jenos valiutų kursas bei mažėjantis vyriausybių obligacijų pajamingumas. Be to, nerimą kelia įvykusi JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo kreivės inversija – rugpjūčio viduryje pirmą kartą nuo 2007 m. 2 metų trukmės iždo popierių pajamingumas pakilo aukščiau 10 metų trukmės iždo popierių pajamingumo.

Paprastai tokia situacija laikoma išankstiniu JAV recesijos ženklu. Iš tiesų, jei prekybos karuose nebus pasiektos paliaubos, jei juos dar papildys valiutų karai, „Brexitas“ be susitarimo ar ginkluoti konfliktai (pvz., Artimuosiuose Rytuose), smurto protrūkis Honkonge ar kiti rimti sukrėtimai, pasaulio ekonomika gali neišvengti didesnių sunkumų. Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį besivystančių šalių ne finansų sektoriaus skola išaugo nuo 114 iki 185 proc. BVP, be to, kai kuriose šalyse nemaža dalis šių įsipareigojimų yra užsienio valiuta. Pasak Anglijos centrinio banko, išsivysčiusiose ekonomikose, ypač JAV, pastaraisiais metais sparčiai augo aukštą skolos svertą turinčių įmonių paskolos (angl. leveraged loans).

Buksuojantis ekonomikos augimas ir besivystančių ekonomikų valiutų nuvertėjimas galėtų pagilinti pernelyg įsiskolinusių įmonių bei valstybių problemas ir kelti grėsmę finansiniam stabilumui pasaulyje ir dar labiau pagilinti realiojo sektoriaus problemas. Didesnio sukrėtimo išorės sektoriuje ir finansų sistemoje atveju sunkumų galėtų atsirasti ir didžiųjų ekonomikų darbo rinkose bei paslaugų sektoriuose. Prastą situaciją galėtų dar labiau komplikuoti ribota erdvė vykdyti skatinamąją fiskalinę ir pinigų politiką, ribotos valstybių galimybės koordinuoti tarpusavio veiksmus dėl įtemptos geopolitinės situacijos.

Vis dėlto šioje sudėtingoje aplinkoje galima įžiūrėti ir šiokių tokių pragiedrulių, kurie leistų išvengti „kietojo“ ekonomikos nusileidimo. Teigiamai nuteikia tai, kad daugelyje didžiųjų ekonomikų darbo rinka, namų ūkių vartojimas, vartotojų lūkesčiai bei paslaugų sektorius ir toliau yra gana stiprūs ir vis dar stebėtinai atsparūs išorės sektoriaus problemoms. Be to, didžiųjų valstybių centriniai bankai iš anksto reaguoja į prastėjančias ekonomikos perspektyvas – JAV centrinis bankas liepos mėn. pirmą kartą nuo 2008 m. sumažino bazinę palūkanų normą. Kai kurie centriniai bankai taip pat demonstruoja pasiryžimą apsiginkluoti papildomomis priemonėmis, kurios galėtų būti skirtos kovoti su galimu ekonomikos nuosmukiu. Tačiau centrinių bankų pastangų sėkmė daugiausia priklausys nuo tolesnių politikų sprendimų.

Pasaulio ekonomikai labiausiai pagelbėtų teigiami postūmiai mažinant su prekyba susijusią įtampą ir fiskalinės paskatos šalyse, kurios turi tam erdvės.

Šiose srityse taip pat galimas šioks toks postūmis į priekį. JAV jau paskelbė atidedanti kai kurių planuotų muitų tarifų Kinijai taikymą, numatoma vėl grįžti prie derybų stalo. O Vokietijoje jau imama aktyviau diskutuoti apie galimybes atsisakyti subalansuoto biudžeto taisyklės, kitaip vadinamos „juoduoju nuliu“, ir paskatinti šalies ekonomikos augimą. Kinija taip pat imasi ekonomikos augimo skatinimo – mažinami mokesčiai bei privalomieji rezervai bankams, didinamos infrastruktūros išlaidos. Neseniai apie galimybę vėl mažinti mokesčius prabilo ir JAV prezidento administracija.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pasaulio ekonomikoje dominuoja neigiamos rizikos. Nors Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas šiemet sudarys 3,2 proc. ir kitąmet net paspartės iki 3,5 proc., metų pradžioje paskelbtas prognozių pasiskirstymas rodo, kad tikimybė, jog pasaulio BVP augs gerokai lėčiau, nei prognozuojama, yra išaugusi. Taigi, leidžiantis lėktuvui, daug kas gali nutikti, tad saugos diržus būtina segėti. Tai dar svarbiau tada, kai lėktuvą valdo rizikuoti mėgstantys pilotai.

Autorius:
Laura Galdikienė
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė

https://www.lb.lt

Skaitykite

Verslas

Gyventojai mano, kad būsto kainos ir toliau augs

Paskelbta

-

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas

 

Būsto kainoms šalyje stabiliai kylant aukštyn, gyventojų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų pokyčių beveik nepakito. SEB banko užsakymu birželio pabaigoje atlikta apklausa atskleidė, kad 53 proc. apklaustųjų prognozuoja, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, o 26 proc. nesitiki pokyčių, o likę 10 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, buvo 42 proc., arba 5 proc. punktais didesnis negu prieš metus ir 1 proc. punktu mažesnis negu pirmo ketvirčio pabaigoje. Rekordiškai didžiausias skirtumas, siekęs 50 proc., buvo 2014 metų pavasarį ir 2017 metų vasarą.

 

Vilniaus regione gyventojų, kurie tikisi būsto brangimo per artimiausius vienus metus, birželio pabaigoje buvo 59 proc., arba 5 proc. punktais daugiau negu pernai. Manančių, kad būstas pigs, dalis kaip ir anksčiau liko beveik 10 procentų. Kaune laukiančių būsto brangimo birželio pabaigoje buvo 51 proc., arba taip pat 5 proc. punktais daugiau negu prieš metus. Tiesa, nustebino apklausos Klaipėdoje rezultatai – ten tik trečdalis apklaustųjų galvoja, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, kai prieš metus taip manė net 51 procentas. Sudėtinga paaiškinti, kodėl per metus taip pasikeitė Klaipėdos krašto gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų, nes vidutinė būsto kaina Klaipėdoje šiemet taip pat augo, nors ir lėtesniu tempu negu Vilniuje ar Kaune.

 

Įprastai gyventojai galimą būsto kainos pokytį per artimiausią laikotarpį vertina pagal tai, kaip kito būsto kainos rinkoje pastaruoju metu ir kokia yra šalies bei jų pačių ekonominė padėtis. Lietuvoje vidutinė būsto kaina šiemet vis dar didėja, o ekonomika pirmą pusmetį augo stebėtinai greitu 4 proc. tempu. Todėl nenuostabu, kad dauguma gyventojų toliau galvoja, kad būstas artimiausiu metu brangs, o dažnesni perspėjimai viešojoje erdvėje apie būsimą ekonomikos augimo sulėtėjimą tokiems lūkesčiams kol kas įtakos neturi.

 

Būsto paklausa sostinėje didėjo ir dėl sparčiai augančio gyventojų skaičiaus

 

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, birželį vidutinė buto kaina Vilniuje buvo 5,1 proc., Kaune 5,5 proc., o Klaipėdoje 3,9 proc. didesnė negu prieš metus. Panašiu tempu augo ir senos, ir naujos statybos būsto kaina. Toks kainų pokytis vis dar yra lėtesnis už vidutinių dirbančio asmens pajamų ar bankų būsto paskolų portfelio pokytį, tad kol kas nerimo nekelia. Tiesa, būsto kaina sparčiau auga mažesniuose miestuose, kur naujo būsto pasiūla yra labai nedidelė, todėl būsto įperkamumo rodikliai didėja ne visoje Lietuvoje.

 

Po labai aktyvios metų pradžios pirminėje sostinės butų rinkoje, kai per mėnesį buvo parduodama ir rezervuojama apie 500 butų per mėnesį, birželį ir liepą vidutinis sandorių skaičius sumažėjo iki šiek tiek mažiau negu iki 400. Galima bandyti aiškinti, kad sandorių vasarą įprastai sudaroma mažiau, ypač kai karšta, tačiau tikėtina, kad antrą pusmetį nebepavyks pakartoti įspūdingo pirmo pusmečio rezultato. Per metus išaugusi naujo būsto paklausa sostinėje suviliojo būsto vystymo bendroves pasiūlyti pirkėjams dar daugiau naujų gyvenamojo būsto projektų, todėl nenuostabu, kad, bendrovės „Inreal“ duomenimis, neparduotų butų skaičius pagal statomų ir jau pastatytų būstų projektus šoktelėjo iki 5,4 tūkst. ir buvo 12 proc. didesnis negu prieš metus. Jeigu pasiteisins lūkesčiai, kad naujų butų paklausa Vilniuje antrą pusmetį bus mažesnė negu pirmą, būsto kainų augimas gali sulėtėti.

 

Būsto paklausa sostinėje išliko aukšta ir dėl gyventojų skaičiaus didėjimo. Statistikos departamento duomenimis, liepos pradžioje Vilniaus mieste gyveno 557 tūkst. gyventojų, arba beveik 8 tūkst. daugiau negu prieš metus. Svarbu ir tai, kad per metus padidėjo gyventojų skaičius Kauno ir Klaipėdos regionuose (miesto ir rajono savivaldybių gyventojų skaičius), o tai daro teigiamą įtaką būsto paklausai ir šiuose regionuose. Gyventojų skaičiaus augimą labiausiai lėmė pagerėję gyventojų tarptautinės migracijos duomenys – pirmą pusmetį į Lietuvą atvyko arba sugrįžo gyventi 4,4 tūkst. gyventojų daugiau, negu išvyko iš mūsų šalies. Kita vertus, ir toliau vidinė migracija buvo palankesnė didiesiems trims miestams, o tokiuose miestuose kaip Panevėžys, Alytus ar Mažeikiai, gyventojų skaičius toliau mažėjo.

 

Antrą pusmetį gyventojų nuotaikos išliks gana panašios

 

Nors ir lėtesniu tempu, gyventojų pajamos antrą pusmetį didės, todėl didelių pokyčių būsto rinkoje dar neturėtų būti. Kaip ir anksčiau, didžiausią nerimą mūsų ūkio plėtrai kelia nepalankūs ekonominiai pokyčiai Vakarų Europoje. Pirmą pusmetį mūsų šalies pramonė augo, tačiau vargu ar antras pusmetis bus toks sėkmingas. Beje, Europos Centrinis Bankas jau rugsėjį veikiausiai nuo -0,4 iki -0,5 proc. sumažins palūkanų normą už naudojimąsi indėlių Centriniame banke paslaugomis, t. y. bankams teks dar daugiau primokėti už Centriniame banke laikomus vienos nakties indėlius. Tai reiškia, kad tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR bus neigiama bent kelerius artimiausius metus, o tai yra gera žinia dabartiniams būsto paskolų savininkams. Galima priminti, kad Lietuvoje daugiau negu 90 proc. visų būsto paskolų palūkanų norma yra kintama. Beje, birželio pabaigoje būsto paskolų portfelis bankuose buvo 8,5 proc. didesnis negu prieš metus ir toliau auga gana panašiu tempu kaip ir gyventojų pajamos, todėl kreditai neperkaitina gyvenamojo būsto rinkos. Vidutinė naujų būsto paskolų kintama palūkanų norma birželį buvo 2,32 proc., arba 0,04 proc. punkto didesnė negu praėjusių metų pabaigoje.

 

Antrą 2019 metų pusmetį gyvenamojo būsto rinka ir toliau bus aktyvi, tačiau sandorių skaičius pirminėje rinkoje bus šiek tiek mažesnis – tai perspėja, kad bent jau Vilniuje neparduotų naujų būstų skaičius neturėtų mažėti. Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių bus panašūs kaip ir dabar. Labai svarbu, kiek dar ilgai Lietuvos ekonomika sugebės atsispirti prastėjančioms pasaulio ekonomikos tendencijoms ir kaip ilgai sparčiai augs gyventojų pajamos. Pirmą pusmetį atsargūs lūkesčiai dėl ekonomikos pokyčių nepasiteisino, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsipalaiduoti – netgi priešingai, nepalankių pokyčių tikimybė tik didėja.

 

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 metų birželio pabaigoje SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1010 15-74 metų gyventojų 118-oje šalies vietovių.

Skaitykite

Verslas

Kaip atsitiesti po nesėkmės? Nauja „Proto Industrija“ laida

Paskelbta

-

Skaitykite

Auto

Lietuvis iš „Youtube“ uždarbio nusipirko Lamborghini

Paskelbta

-

Skaitykite

Verslas

Kaip turi atrodyti įmonės komunikacija?

Paskelbta

-

Skaitykite

Verslas

Tyrimas atskleidė: darbuotojų produktyvumo didinimas tampa pagrindiniu įmonių prioritetu

Paskelbta

-

Technologijos atlieka reikšmingą vaidmenį formuojant netolimos ateities darbo aplinką, tačiau dauguma įmonių vis dar nėra tinkamai pasiruošusios susidoroti su laukiančiais iššūkiais.
„Dell Technologies“ ir „VMware“ atlikto tyrimo duomenimis, įmonės, siekiančios kuo sparčiau prisitaikyti prie naujų rinkos taisyklių, turėtų susitelkti į naujausias technologijas ir darbo sampratos pokyčius. Vis dėlto tam pakankamai dėmesio skiria tik mažiau nei trečdalis tyrime dalyvavusių įmonių (29 proc.).
Daugiau nei pusė iš šiam avangardui priklausančių įmonių mokymus laiko svarbiausiu prioritetu – kvalifikacijos kėlimas leidžia darbuotojams įgyti pažangiausius skaitmeninius įgūdžius ir neatsilikti nuo rinkos diktuojamo tempo. 48 proc. įmonių sukūrė arba kuria bendradarbiavimo sistemas, leidžiančias darbuotojams dirbti lanksčiu grafiku arba ne savo darbo vietoje. 46 proc. įmonių biuro erdvių pertvarką taip pat laiko būtina adaptacijos proceso dalimi.
Tyrime dalyvavo visą darbo dieną dirbantys darbuotojai iš mažų, vidutinių ir didelių įmonių Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kokį poveikį technologijos daro organizacijų kultūrai, darbiniams santykiams, naujų darbuotojų atrankai, darbo erdvei ir darbuotojų lūkesčiams. Europoje daugiausiai dėmesio šioms problemos skiria Didžioji Britanija: du trečdaliai šios šalies kompanijų tvirtina aktyviai besistengiančios prisitaikyti prie sparčiai kintančių Europos darbo jėgos poreikių.
„Darbo aplinka turėtų būti sukurta taip, kad atitiktų ne tik įmonės, bet ir joje dirbančių asmenų poreikius. Mes turime apmokyti darbuotojus ir suteikti jiems sąlygas įgyti reikiamas kompetencijas, naudotis naujausiomis technologijomis ir užtikrinti saugią ir atvirą darbo aplinką, kuri leistų jiems tobulėti, skatintų bendradarbiavimą, produktyvumą ir lankstumą“, – sako „Dell Technologies“ klientų skyriaus viceprezidentė Therese Cooney.
Atskleisti 4 pagrindiniai prioritetai
Saugumas.
Dėl tokių teisės aktų kaip Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (GDPR) saugumas tapo svarbiu Europos įmonių rūpesčiu. Daugiau nei trečdalis organizacijų pripažįsta, kad duomenų saugumas ir apdorojimas yra viena didžiausių kliūčių diegiant inovacijas darbovietėje ir verslo kultūroje.
Kartų problema.
Kartų įvairovė yra vienas iš faktorių, kodėl Europos įmonės susiduria su sunkumais prisitaikydamos prie ateities darbovietės poreikių. Nustatyta, kad Europos įmonėse šiuo metu dirba 38 proc. Y kartos, 35 proc. X kartos ir 7 proc. Z kartos darbuotojų. Ši įvairovė lemia trintį tarp skirtingų kartų ir jų lūkesčių, o tai tampa kliūtimi, stabdančia adaptacinius procesus. Įmonėms labai svarbu užtikrinti darnų ir pasitikėjimu grįstą skirtingų kartų bendradarbiavimą darbinėje erdvėje.
Produktyvumas.
Pažangios technologijos automatizuoja užduotis ir leidžia darbuotojams maksimaliai išnaudoti savo potencialą. Išmanios skaitmeninės asistavimo sistemos ir vis didesnė žmogaus ir dirbtinio intelekto sąveika sudaro sąlygas spartesniam ir kokybiškesniam procesų valdymui.
Lanksti darbo aplinka.
Daugumai šiuolaikinių darbuotojų lanksčios darbo sąlygos yra svarbiausias kriterijus renkantis darbovietę, kadangi tai padeda išlaikyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Vos 2 proc. įmonių mano, kad lankstus požiūris į darbą neduoda jokios naudos, tačiau net 56 proc. neabejoja, kad patenkinus darbuotojų poreikius kartu padidinamas jų našumas bei efektyvumas. Be to, net 46 proc. įmonių yra įsitikinusios, kad lanksčios darbo sąlygos ne tik padidina įmonės efektyvumą, bet ir užtikrina darbuotojų lojalumą ir pastovumą.
Naujų technologijų diegimas – debesų pagrindu veikiančios platformos, duomenų saugumą užtikrinanti programinė įranga ir mobili prieiga prie darbo įrankių – taip pat yra reikšmingos iniciatyvos, padėsiančios sukurti efektyvią ateities darbo kultūrą ir padidinti darbuotojų produktyvumą.

Skaitykite

Verslas

Аудиокнига „“Богатый папа, Бедный папа““ – Роберт Кийосаки – 7 valandos!

Paskelbta

-

Богатый папа, Бедный папа - Роберт Кийосаки

Skaitykite

Verslas

Verslo paskola be užstato

Paskelbta

-

Богатый папа, Бедный папа - Роберт Кийосаки

Viena svarbiausių dedamųjų versle yra finansai. Be finansų trūksta galimybių padengti išlaidas kasdieninėms veikloms ir viskas sustoja. Tokiu atveju verslas ieško finansavimo būdų, kuriuos neretai sudėtinga surasti. Ypač dažnai taip nutinka jauniems ir smulkiems ar vidutiniams verslams.

Bankai į juos žiūri įtartinai ir nenoriai išduoda paskolas, kurias reikia grąžinti su nemažomis palūkanomis. Todėl Lietuvoje atsirado nebankinio finansavimo sfera. Nebankiniu finansavimu naudojasi vis daugiau verslų ir džiaugiasi padidėjusiu efektyvumu iškart.

Verslo paskolos be užstato

Augant ekonomikai ir didėjant prekybos mastams didėja ir finansinė atsakomybė. Verslas nori greičiau plėstis ir didinti gamybą, kad galėtų aprėpti vis daugiau projektų. Čia labai praverčia verslo paskola be užstato. Jos gali padėti gauti papildomų apyvartinių lėšų ar finansuoti gautinas pinigų sumas.

Vienas populiariausių nebankinių finansavimo rūšių yra faktoringas. Tai nuolat auganti sfera, kuri plėsis kol bankai nepradės skolinti geresnėmis sąlygomis. Tačiau kas yra faktoringas ir kodėl reikėtų juo naudotis?

Faktoringas

Faktoringas yra priimtiniausias kiekvienai įmonei dėl savo lankstumo ir nedelsiant gaunamų lėšų. Neįkeičiant turto, įmonė perleidusi savo klientams išrašytas sąskaitas trečiajai įmonei, dar tą pačią dieną gauna išankstinį apmokėjimą. Vėliau trečioji įmonė susirenka pinigus iš klientų, kurie turi apmokėti sąskaitas už jiems suteiktus produktus ar paslaugas.

Veikiant tokiu būdu, verslas neįšaldo savo lėšų ir gali nesustodamas vykdyti naujus užsakymus. Taip pat tai leidžia turėti daugiau apyvartinių lėšų ar investuoti į verslo plėtrą. Faktoringas leidžia įmonei žiūrėti į finansus lanksčiau ir nesustoti vietoje.

Taigi, faktoringas ir verslo paskolos be turto įkeitimo yra dvi populiariausio finansavimo rūšys. Tačiau tai nereiškia, kad jos tinka visiems. Kiekvienas verslas, turi atkreipti dėmesį į savo prioritetus, ateities perspektyvas ir turimas galimybes.

Skaitykite

Verslas

Ilja Laurs: Startuoliai: galimybės ir iššūkiai. Lietuvos ekonomikos konferencija 2019

Paskelbta

-

Skaitykite

Lietuvoje

Butai Vilniuje ar namas Vilniuje?

Paskelbta

-

Butai Vilniuje

Tikriausiai, kiekvienam vienas iš svarbiausių dalykų yra būstas, juk nepriklausomai nuo to, ką veikiame gyvenime, kokio amžiaus esame ar kokiame mieste gyvename, reikia būsto. Sostinė – didžiausias Lietuvos miestas, tad logiška, kad ir būstų šiame mieste ieško daugiausiai žmonių. Taip pat reikėtų paminėti ir tai, kad į Vilnių pastoviai atvyksta naujų gyventojų, nemaža dalis jų yra studentai, atvykstantys į mokslus, kiti atvyksta dirbti ir daugumai jų bent jau kažkurį laiką reikia būsto Vilniuje. O kadangi įsigyti namą ar kotedžą yra gerokai brangiau, negu rinktis butą, todėl pastarųjų paklausa Vilniuje ir yra didžiausia. Dar svarbu nepamiršti, kad didelė ne tik perkamą, bet ir nuomojamų butų paklausa sostinėje, kadangi tikrai ne visi iškart atvykę gali nusipirkti sau butą.

Butai Vilniuje

Renkantis butą naudotis brokerių paslaugomis ar ieškoti pačiam

Dauguma gyvenime tam tikru etapu susiduria su būsto paieškos klausimu, o tada jau reikia nuspręsti, viskuo užsiimti pačiam ar pasinaudoti šios srities profesionalų paslaugomis. Daug priklauso nuo to, kiek laiko bei pastangų galite skirti būsto paieškai, taip pat svarbus faktorius yra ir asmeniniai lūkesčiai – kokio buto ieškote, kurioje vietoje, kadangi butai Vilniuje yra labai skirtingi. Taigi, jeigu neieškote kažko išskirtinio ir turite laiko, kurį galite skirti paieškai, tuomet tuo galima užsiimti ir pačiam, vienintelis to privalumas yra finansinė nauda, kadangi brokerių, kaip ir bet koks kitas darbas, kainuoja. Tad jeigu tai nėra problema, tikrai galima pasinaudoti šios srities profesionalų paslaugomis.

Butai Vilniuje skirtinguose rajonuose, kurį pasirinkti?

Manau, dauguma sutiktų, jog renkantis būstą vietą yra vienas iš svarbiausių faktorių. Ir, pirmiausia, reikėtų atsižvelgti į asmeninius poreikius, kokioje vietoje norėtumėme gyventi, kur būtų patogus mums susisiekimas. Čia svarbu ir finansinė situacija, kadangi butas prestižiniuose rajonuose, pačiame miesto centre bus tikrai brangus, tad net jeigu tai ir būtų jums strategiškai patogi vieta, gali tekti paieškoti būsto truputį tolėliau. Norint dar labiau sutaupyti galima rinktis būstą miegamiuosiuose rajonuose, ten jų ir pasiūla yra didžiausia, tačiau išskirtinumo tokioje vietoje bus daug mažiau. O jeigu ieškote naujos statybos buto, tuomet reikėtų žvalgytis ir naujesnius rajonus, kai kurie iš jų dar tik kuriasi ir galite rasti tikrai gerą variantą būtent ten.

Skaitykite

Lietuvoje

Kotedžai Vilniuje: prabanga ar kasdienybė?

Paskelbta

-

kotedzai Vilniuje

Dauguma žmonių rinkdamiesi naują būstą sostinėje susiduria su dilema, ką rinktis: butą, namą, o gal kotedžą? Ir nors daug kas šiuo atveju priklauso nuo asmeninių žmogaus poreikių, tačiau net ir žinant, ko norėtųsi, apsispręsti gali būti nelengva. Juk tikrai būna, kad gyventi bute nesinori, trūksta to, kad ir nedidelio, plotelio, kur galima išeiti ir praleisti šiltą vasaros vakarą neinant kažkur toli nuo savo namų. Tuomet nuosavas namas galėtų išspręsti šią problemą, tačiau tada galima susidurti su finansiniais sunkumais, kadangi kainuoja tiek pats namas, tiek ir sklypas. Tokioje vietoje labai gera išeitis yra rinktis kotedžą. Prie jo tikrai bus jums priklausantis žemės plotelis, o ir kaina jo gali būti gerokai mažesnė, negu nuosavo namo.

kotedzai Vilniuje

Naudotis brokerių paslaugomis, pirkti pačiam ar statytis?

Norintys turėti naują būstą susiduria su šiais klausimais, kaip geriau pasielgti ir kokie privalumai yra kiekvienu atveju. Jau pastatyti kotedžai Vilniuje yra tas variantas, jeigu nenorite užsiimti statybomis, tuomet galite rinktis ar ieškoti pačiam, ar šį reikalą patikėti brokeriams. Tikėtina, kad savo srities profesionalai greičiau galės pasiūlyti tinkamiausią sprendimą, negu jo ieškotumėte patys, tačiau jiems už šį darbą teks sumokėti, tad čia svarbus ir finansinis klausimas: ar norite, ar galite skirti papildomus pinigus už tinkamiausio sprendimo suradimą. Taip pat yra variantas statyti pačiam, pagrindinis jo privalumas, kad galėsite susikurti būstą pagal savo norus, tačiau statybos užima nemažai laiko ir jeigu norite jau greitu metu gyventi naujame būste, šis variantas bus nelabai patogus.

Kotedžai Vilniuje ir praktiniai jų pasirinkimo patarimai

Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į vietą, juk tikrai svarbu ar reiks į darbą vykti kitame miesto gale, ar nuvykti bus galima pėsčiomis, taigi, vieta strategiškai turi būti patogi. Aišku, nereikėtų pamiršti ir asmeninių poreikių, galbūt norite tam tikro kambarių skaičiaus ar vietos lauke, galbūt reikia garažo, o gal jums tai visai nereikalinga, visa tai ne ką mažiau svarbu. Taip pat galite pasidomėti išlaikymo kaina, juk kotedžo neužtenka vien nusipirkti vėliau jį reiks dar ir išlaikyti, kaip ir bet kokį kitą būstą, tad šis klausimas irgi gali tapti aktualus.

Skaitykite

Verslas

Perspėjimas norintiesiems investuoti į Paysera vertybinius popierius

Paskelbta

-

Lietuvos bankas perspėja investuotojus – platinant Paysera vertybinius popierius pateikiama klaidinga informacija.

„Viešai skelbta, kad vertybinius popierius išleidžia „Paysera LT“, UAB, kuri turi Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, tačiau iš tikrųjų vertybinių popierių emitentas yra Lietuvos banko neprižiūrima įmonė – neseniai įsteigta Paysera Investment, UAB. Taip galimai klaidinami investuotojai“, – sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.

Lietuvos bankas nustatė, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus UAB „Finansų bitė verslui“ valdomoje DESICO interneto svetainėje (www.desico.io) siūloma investuoti į Paysera plėtros planus ir nurodoma, kad Paysera yra nuo 2004 m. veikianti elektroninių pinigų įstaiga. Pateikiama ir su „Paysera LT“, UAB, susijusi informacija (finansinės ataskaitos, veiklos istorija, informacija apie vadovus ir pan.), taip sudarant klaidinantį įspūdį, kad projekto savininkas yra „Paysera LT“, UAB.

„Paysera LT“, UAB, interneto svetainėje www.paysera.lt, kurioje pateikiama informacija apie šią įmonę, taip pat siūloma investuoti į Paysera projektą, vėlgi sudarant klaidinantį įspūdį, kad investuotojas įsigys „Paysera LT“, UAB, o ne Paysera Investment, UAB, išleidžiamus vertybinius popierius.

Lietuvos bankas perspėja investuotojus – prieš priimdami sprendimą dėl investavimo į vertybinius popierius, išsamiai susipažinkite su visa pateikta informacija ir įvertinkite visas su investicija susijusias rizikas.

https://www.lb.lt

Skaitykite

Verslas

Apklausa: naujų butų kainų kilimo tikimasi tik Vilniuje

Paskelbta

-

Tarp nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių daugėja manančiųjų, kad per ateinančius 12 mėn. naujų butų kainos Vilniuje kils, o Kaune mažės – tai rodo naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa.

Vilniuje ir Kaune vis pastebimiau kyla naujų butų kainos. Naujausia mūsų apklausa atskleidė, kad dėl tolesnės NT rinkos raidos jos dalyvių lūkesčiai šiuose miestuose skiriasi. Vilniuje teigiamas nuotaikas lemia istorines aukštumas siekianti naujo būsto paklausa ir gerėjančios gyventojų galimybės įpirkti naujus butus, o Kaune nuotaikos yra santūresnės dėl to, kad šiame mieste naujų butų kainos per pastaruosius porą metų pastebimai pakilo ir NT rinkos dalyviai šiuo metu nėra įsitikinę, jog naujų butų kainų augimo sparta išliks“, – sako Vaidotas Šumskis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Naujų butų kainų kilimo per artimiausius 12 mėn. sostinės gyvenamuosiuose rajonuose tikisi 38 proc. apklaustųjų – tai penktadaliu daugiau nei prieš pusmetį. Vertindami Kauno būsto rinkos perspektyvas per artimiausius 12 mėn., 41 proc. rinkos dalyvių prognozavo, kad naujų butų kainos miesto gyvenamuosiuose rajonuose sumažės, o prieš pusmetį besitikinčiųjų, jog jos kris, nebuvo.

Lietuvos bankas reguliariai stebi situaciją NT rinkoje, vertina jos naujausias tendencijas. NT rinkos dalyvių apklausa yra papildoma NT rinkos stebėsenos priemonė. Apklausa atliekama du kartus per metus.

Lietuvos banko svetainėje skelbiama naujausia Nekilnojamojo turto rinkos dalyvių apklausos apžvalga

https://www.lb.lt

Skaitykite

Verslas

VIČIŪNŲ GRUPĖS BENDROVĖ GALĖS ĮSIGYTI „BALTIC FOOD PARTNERS“

Paskelbta

-

Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją Nyderlandų bendrovei „RREI Holding B.V.“ įsigyjant 99,7 proc. įmonės „Baltic food partners“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios kontrolę.

Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją gautas 2019 m. balandžio 5 d. Suinteresuoti asmenys turėjo teisę pateikti argumentuotą nuomonę dėl šios koncentracijos galimų pasekmių konkurencijai, tačiau tokių nebuvo sulaukta. Įvertinusi su sandoriu susijusias aplinkybes, Konkurencijos taryba konstatavo, kad dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose.

Vičiūnų įmonių grupei priklausanti „RREI Holding B.V.“ yra kontroliuojančioji bendrovė. Su ja susiję ūkio subjektai veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos bei Azijos šalyse: gamina žuvies ir jūros gėrybių, žemės ūkio (grūdų, pašarų, kiaušinių, vištienos) bei kitus maisto produktus (picas, koldūnus, surimio, duonos ir konditerinius gaminius) ir užsiima jų didmenine prekyba, taip pat perka ir platina žuvies žaliavas, teikia įmonių valdymo, maitinimo, patalpų nuomos ir nekilnojamojo turto, transporto ir logistikos, sporto bei kitas paslaugas.

Bendrovė „Baltic food partners“ Lietuvoje užsiima sūdytos, rūkytos, marinuotos žuvies ir kitų žuvies, jūros gėrybių bei jų gaminių (salotų, paštetų, užtepėlių, surimio produktų) gamyba ir didmenine prekyba.

Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 20 mln. Eur ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 2 mln. Eur.

https://kt.gov.lt

Skaitykite

Verslas

LVAT: MAKSIMALIOS NUOLAIDOS NETAIKIUSI „PIGU.lt“ KLAIDINO VARTOTOJUS

Paskelbta

-

Šiandien Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė apeliacinį bendrovės „Pigu“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė įmonei 5 400 Eur baudą už klaidinančios reklamos skleidimą.

Konkurencijos taryba nustatė, kad 2015 m. liepos 29 d. internete ir naujienlaiškyje bendrovės skleista reklama „Didysis vidurvasario išpardavimas; Kvepalų ir buitinės technikos super pasiūlymai vienai dienai!; iki – 80 %“; „SUPER pasiūlymas! Kvepalai ir buitinė technika iki – 80 % pigiau!“ klaidino pirkėjus. Vartotojams buvo siūloma įsigyti dviejų skirtingų kategorijų prekių pigiau, tačiau paaiškėjo, kad su maksimalia 80 proc. nuolaida akcijos metu buvo siūlomi tik vieni kvepalai iš 171 skirtingo pavadinimo šių prekių, o buitinei technikai aukščiausia taikyta nuolaida (pagal www.pigu.lt tinklalapyje nurodytą informaciją) siekė tik 58 proc.

LVAT teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokią reklamą pamatę vartotojai galėjo tikėtis rasti pakankamai prekių su nurodomomis 80 proc. nuolaidomis, kurios bus taikomos tiek kvepalams, tiek buitinei technikai. Pripažinta, jog vartotojų atžvilgiu nėra teisinga skleisti informaciją  apie taikomą nuolaidą iki 80 proc., jei ši galioja tik vienai prekei, arba vos 0,58 proc. į akciją įtrauktų kvepalų asortimento, o buitinei technikai – apskritai netaikoma, todėl „Pigu“ pagrįstai nubausta už Reklamos įstatymo pažeidimą.

LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

https://kt.gov.lt

Skaitykite

Paslaugos

Kiek kainuoja SEO paslaugos?

Paskelbta

-

Kaip ir daugumos bet kokių paslaugų, taip ir šių kaina gali labai svyruoti priklausomai nuo keleto veiksnių. Kadangi tai yra specifinės paslaugos, kurių tikslą nusistatote patys, tuomet ir kaina priklauso nuo to, koks yra jūsų siekis naudojantis SEO specialistų pagalba. Taip pat kaina gali priklausyti ir nuo jūsų verslo rinkos konkurencinės aplinkos, kuo ji labiau konkurencinga, tų daugiau pastangų turės įdėti šios srities profesionalai, kad pasiektų norimų rezultatų, todėl tuomet ir paslaugų kaina bus didesnė. Aišku, ji priklausys atitinkamai ir nuo paslaugų teikėjo žinomumo, profesionalumo bei patirties, tačiau nereiškia, kad brangiausios paslaugos bus geriausios, o pigiausios – prasčiausios.

SEO, kas tai?

Daugumai tai gali būti visiškai nežinoma sritis, aišku, tie kurie dirba su internetinėmis svetainėmis arba skaitmenine rinkodara, tikriausiai, žinios šio trumpinio reikšmę. Todėl mes paprastai paaiškinsime, kas tai yra. Jeigu išverstume šį trumpinį iš anglų kalbos, tuomet jis reikštų paieškos sistemos optimizavimas, tačiau ir toks apibrėžimas gali skambėti pakankamai sudėtingai. Bet, tikriausiai, dauguma žino Google paieškos sistemą ir žino, kad įvedus norimą informaciją, visi rezultatai pateikiami iš eilės per kelis puslapius. Ši paieškos sistema naudoja sudėtinga algoritmą, kuris analizuoja kiekvienos svetainės turinį ir pagal kiekvienos iš jų aktualumą atitinkamai temai jas klasifikuoja ir pateikia, kai mes ieškome kažkokios informacijos. Daugumai svetainių aktualu, kad jie būtų kuo pirmesni šiame sąraše, todėl būna pasitelkiamos SEO paslaugos, kas leidžia tai pasiekti.

Kaip veikia SEO paslaugos?

Tikriausiai, dauguma internetinių svetainių valdytojų bei verslininkų yra girdėję apie SEO paslaugas, tačiau prieš pradedant jomis naudotis įdomu sužinoti ir tai, kaip jos veikia. Tad specialistai pabandys trumpai paaiškinti tai. Pirmiausia, nusprendžiama, į kokią temą ir kokius paieškos žodžius orientuojasi jūsų verslas ir pagal kuriuos jūsų svetainė turėtų tapti žinomesne. O tuomet jau periodiškai talpinama informacija svetainėje su susijusia tema. Tą pastebi ir Google paieškos algoritmai, todėl jie jūsų svetainę parodo aukščiau, kadangi taip ji tampa aktualesnė vartotojams, kurie domisi konkrečia tema. Būtent toks yra supaprastintas SEO paslaugų veiklos modelis.

Skaitykite

Paslaugos

Kas yra greitos paskolos?

Paskelbta

-

Tikriausiai, daugumai yra tekę girdėti apie tokias paskolas, tačiau ar tikrai žinome, kas tai yra, ypač, jeigu niekada nėra tekę su tuo susidurti. Nemažai išduoda ir pats pavadinimas, kuris sako, kad tokios paskolos yra greitos. Taigi, tokias paskolas galima gauti per sąlyginai trumpą laiką. Tai ir yra pagrindinis kriterijus, kuo jos skiriasi nuo kitų. Neretu atveju tokias paskolas galima gauti per keliasdešimt minučių ir šis laikas priklauso tik nuo to, kiek užtrunka sutvarkyti formalius dalykus, kitaip sakant, kiek laiko reikia pasirašyti bei užpildyti įvairius dokumentus. Ir būtent dėl to tokio tipo paskolos tampa dažniausiu pasirinkimu, kai prireikia greitų pinigų.

Paskolos internetu ar įprastoje jų teikimo vietoje?

Šiais laikais, kaip ir renkantis praktiškai bet kokį daiktą, susiduriame su dilema – įsijungti internetą ar vykti į parduotuvę. Ne išimtis ir greitos paskolos. Jeigu susidūrėte su finansiniais sunkumais ir pinigų reikia kaip įmanoma greičiau, labai rimtai reikėtų pagalvoti apie tokios paskolos paėmimo internetu galimybę, kadangi taip galite sutaupyti nemažai laiko. Taip yra todėl, kad niekur nereikia vykti iš namų. Be to, tai gali padėti sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų. Kadangi internete labai greitai galima apžiūrėti daugybę tokias paslaugas siūlančių kompanijų ir tuomet jau palyginus visų pasiūlymus galima pasirinkti tinkamiausią bei geriausią. O tai dažnu atveju leis ir sutaupyti.

Greitos paskolos ir į ką atkreipti dėmesį jas imant

Viskas, kas susieję su finansais, dažniausiai turi būti gerai apsvarstoma ir sprendimai daromi atsakingai. Ne išimtis ir paskolos, tad pasidalinsime keletu patarimų, į ką privalu atkreipti dėmesį imant tokias paskolas. Pirmiausia, labai svarbu turėti kuo platesnį pasirinkimą. Tad rekomenduojame pasinaudoti internetu ir Google paieškos sistema ir surasti kuo daugiau tokias paskolas teikiančių kompanijų. O tuomet jau derėtų atidžiai panagrinėti kiekvienos iš jų pasiūlymas. Svarbu atkreipti dėmesį į palūkanas, kadangi nuo šio dydžio priklauso, kiek papildomai pinigų reikės sumokėti grąžinant paskolą. Ne ką mažiau svarbus dalykas yra ir grąžinimo terminas, čia reikėtų įsivertinti ir paskaičiuoti ar galėsite grąžinti paskolą per nurodytą terminą, kadangi to nepadarius gali tekti nemažai sumokėti papildomai.

Skaitykite

Paslaugos

Paskolos internetu ar eiti į jas teikiančią kompaniją?

Paskelbta

-

Šiais laikais, kai internetas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, vis dažniau susimąstome, ar verta eiti į parduotuvę. Lygiai taip pat yra ir su paskolomis, kadangi daugybė įmonių siūlo pasinaudoti jų paslaugomis ir pasiimti paskolą internetu. Tačiau kokie yra to pliusai. Pirmiausia, jūs galite sutaupyti nemažai laiko, kadangi niekur nereikia išeiti iš namų. Tačiau galima sutaupyti ne tik laiko. Taip yra todėl, jog internete galite labai greitai apžvelgti įvairius skirtingų kompanijų pasiūlymus ir juos palyginti, o tuomet jau išsirinkti tinkamiausią bei taip sutaupyti netgi pinigų. Kadangi einant į įprastą paskolas teikiančią kompaniją dažnu atveju jūs rinktumėtės tik iš vieno varianto ir būtų tik atsitiktinumas ar pavyks padaryti gauti geriausią pasiūlymą.

Paskolų rinkos tendencijos

Dar visai neseniai oficialiai gauti paskolą buvo galima tik pasinaudojus banko paslaugomis, tačiau žmonės skolindavosi iš savo pažįstamų arba tokias paslaugas teikiančių žmonių. Tačiau šiais laikais paskolų rinka kiek pasikeitusi, aišku, bankinės paskolos išliko ir vis dar yra populiarios, kadangi dažniausiai tik jos gali suteikti didesnę pinigų sumą. Tačiau jeigu prireikė mažesnės paskolos, dažnu pasirinkimu tampa paskolos internetu arba greitieji kreditai, kurie yra lengvai prieinami, o juos gauti nėra keliama didelių sąlygų.

Paskolos internetu ir kaip išsirinkti geriausią variantą

Renkantis paskolos tiekėja teisingas pasirinkimas yra be galo svarbus, kadangi tai gali padėti sutaupyti tikrai daug pinigų. Tad patarsime, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis paskolą internete. Pirmiausia, galite pasinaudoti Google paieškos sistema ir susirasti kuo daugiau paskolas teikiančių kompanijų. Taip jūs turėsite tikrai platų pasirinkimą. Tuomet reikėtų įdėmiai perskaityti kiekvienos iš jų pasiūlymus bei paskolų sąlygas. Ir čia labai svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Vienas svarbiausių yra palūkanos, kadangi būtent jos parodo, kiek papildomai pinigų jums reiks sumokėti grąžinant paskolą, tad kuo palūkanos mažesnės, tuo labiau pavyks sutaupyti. Taip pat ne ką mažiau svarbus kriterijus yra grąžinimo terminai. Reikėtų įsivertinti, ar pavyks suspėti ir grąžinti paskolą per nurodytus terminus, kadangi to nepadarius gali tekti nemažai sumokėti papildomai. Ir tik įvertinus šiuos du kriterijus, reikėtų rinktis paskolos tiekėją.

Skaitykite
Reklama

Naujienos

Reklama
Reklama

Sekite naujienas

Kino naujienos

Reklama
Reklama

Ekspertai

Verslo idėjos

Reklama
Reklama

Populiariausia