Sekite naujienas

Verslas

Lietuviai imasi lyderystės spartinti krovinių gabenimo skaitmenizavimą ir mažinti taršą

Paskelbta

-

Spartus ekonomikos augimas yra neatsiejamas nuo transporto vystymo ir augimo, o tai neišvengiamai daro įtaką aplinkai ir klimatui. Visgi transporto sektoriuje slypi ir didžiulis potencialas mažinti taršą, todėl šiame sektoriuje tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, itin daug dėmesio skiriama skirtingiems tvarųjį transportą skatinantiems sprendimams. Mažinti taršą padeda ne tik elektros naudojimas kelių transporto pramonėje, bet ir inovatyvūs transporto skaitmenizacijos procesai.

Krovinių vežimo skaitmenizacija: daugiau medžių ir gryno oro – mažiau klaidų ir sugaišto laiko

Reklama:

Skamba neįtikimai? Pamėginkime susieti. Krovininiam automobiliui kertant sienas kiekvienoje muitinėje tenka sustoti ir atlikti popierinių dokumentų pasirašymo procedūras, naudojamas popierius (viena iš miškų kirtimo priežasčių), duomenis fiksuojant ranka atsiranda klaidų, užvedant transporto priemones ir joms pajudant iš vietos dar labiau teršiamas oras, susidaro spūstys ir pan. Skaitmenizavus dokumentų pasirašymą mažėja popierinių dokumentų skaičiai, popieriaus gamybai naudojamos medienos poreikis, dokumentacija vykdoma sklandžiau, išvengiama žmogiškųjų klaidų, o kroviniai pervežami ir sparčiau, ir tvariau.

Tarkime, sprendimas naudoti nuskenuojamus kodus prie valstybių muitinių ir vieninga informacinė sistema padėtų mažinti vadinamąjį popierizmą, vairuotojams nebereikėtų atlikti tiek dokumentų administravimo veiksmų, mažėtų darbo krūvis, gerėtų darbo sąlygos, pažangi automatika ir robotika padidintų operatyvumą ir sumažintų dėl pasikartojančių rankinių užduočių ir duomenų įvedimo padaromas klaidas.

„Daugiausiai problemų logistikos srityje siejame su dokumentais: dauguma jų iki šiol turi būti pateikiami „popieriuje“ vietoje paprastų ir lengvai pasiekiamų skaitmeninių versijų, – sako Transporto Inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius. – Vairuotojai priversti važiuoti papildomus kilometrus bei turėti prastovas, o esama dokumentų pateikimo muitinei tvarka neleidžia vystytis autonominiam krovinių vežimui ir stabdo bendrą transporto rinkos efektyvumo didinimą. Neturime kito kelio, tiesiog privalome pajudėti iš mirties taško, kurti inovatyvius sprendimus ir siekti pokyčių.“

J. Adomavičiui antrina ir modernias technologijas savo veikloje taikančios logistikos įmonės „cargoGo Logistics“ vykdomasis direktorius Osvaldas Švitra.

„Šiandieniniame pasaulyje be skaitmenizacijos verslo sėkmė praktiškai neįmanoma, todėl tam skiriame daug dėmesio, – sako jis. – Optimizavę procesus sutaupome savo darbuotojų, vadybininkų darbo laiką, kurį jie gali paskirti prioritetiniams projektams. Įdiegti sprendimai leidžia planuoti maršrutus, taupyti nuvažiuojamus kilometrus ir sumažinti taršos kiekį. Be abejo, naudą pajunta ir klientai: jie gali tiesiogiai sekti krovinio kelionę, matyti tikslius kainos paskaičiavimus ir jos dedamųjų pokyčius. Logistikoje šis žinojimas suteikia klientams pasitikėjimo ir užtikrintumo, kad kroviniai tikslą pasieks saugiai ir laiku.“

Lietuvos lyderiaujamos sprendimų paieškos – tarptautinėms pajėgoms

Reklama:

Transporto inovacijų forumą ne vienerius metus organizuojančios asociacijos valdybos pirmininkas J. Adomavičius sako, kad mintį 2023 m. rengti tarptaupinį hakatoną (programinės įrangos kūrėjų maratoną, kuriame kuriami programavimo produktai, generuojamos idėjos) paskatino siekis transporto sektoriuje įdiegti daugiau skaitmenizuotų procesų, padaryti šį sektorių efektyvesniu ir draugišku aplinkai. „Tikiu, kad logistikoje ir transporto sektoriuje turime diegti inovacijas, skaitmenizuojant efektyvinti procesus ir mažinti žemės resursų švaistymą. Taip sukursime galimybes krovinius pristatyti greičiau ir paprasčiau“, – idėją grindžia J. Adomavičius.

Šis hakatonas ne tik atliepia pagrindinius Lietuvos transporto inovatorių tikslus, bet ir yra viena iš bendradarbiavimo iniciatyvų, kuriomis ruošiamasi Europos elektroninės krovinių informacijos reglamento (ang. European Electronic Freight Information Regulation, EFTI) įgyvendinimui.

2022 m. birželio mėnesį Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos atstovai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą bei sukūrė konsorciumą „Ready4eFTI“, kurio tikslas – Baltijos, Šiaurės ir Lenkijos šalyse skatinti pasiruošimą EFTI reglamento įgyvendinimui. Europos Komisija skaičiuoja, kad įgyvendinus reglamentą ir skaitmenizavus procesus, popierinės dokumentacijos keliama administracinė našta regione per 20 metų sumažėtų 27 milijardais eurų.

„Matome, kad logistikos sektoriaus problemos kelia iššūkius ne tik mums, bet ir kaimyninėms šalims, kad vis dar nėra atrasti sprendimai šiuos iššūkius įveikti. Tad imamės lyderystės ir kviečiame kolegas diskutuoti bei aktyviai veikti, kad kuo greičiau pasiektume rezultatų visame Baltijos regione ir visoje Europoje, – sako J. Adomavičius. – Nebegalime laukti, jei norime išlaikyti sektoriaus konkurencingumą – privalome transformuotis jau dabar. Bendradarbiaudami tiek tarptautiniu mastu, tiek Lietuvoje, turime aktyviai diegti skaitmenizacijos sprendimus, kad galėtume efektyvinti veiklą, trumpinti logistikos procedūras ir įgyvendinti žaliojo kurso reikalavimus.“

Į kovo 24–26 dienomis Vilniuje pirmąkart organizuojamą tarptautinį hakatoną „DigiLogistics Hack“ jau registruojasi komandos iš Estijos, Suomijos, Latvijos ir kitų šalių. Komandoms talkins patyrę skirtingų šalių mentoriai, kurie turi teorinių ir praktinių žinių kuriant sprendimus skaitmeninėse transporto grandinėse. Tikimasi, kad komandoms pavyks sukurti konkrečių produktų (programų), problemos sprendimo schemų ar išryškinti problemas bei galimus jų sprendimų būdus.

„Įvairių sričių verslai su tam tikrais iššūkiais susiduria nuolatos. Ne išimtis ir logistikos sektorius, todėl dalyvavimas hakatonuose leidžia į situacijas pažvelgti plačiau, – renginio aktualumą pabrėžia „cargoGo Logistics“ vykdomasis direktorius O. Švitra. – Kaip įmonė esame atviri naujovėms ir ypač skaitmeninėms inovacijoms, todėl hakatone galime įvertinti daug technologijomis grįstų sprendimų, pamatyti, kaip logistikos iššūkius mato kitų sričių specialistai, praktikai, studentai ir kokias gerąsias patirtis, idėjas ar inovacijas galime adaptuoti kasdienėje veikloje.“

Naujienos

Startuoliai

Verslo vikingai

Verslo idėjos

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |