Sekite naujienas

Verslas

Lietuvoje daugėja skirtingų maisto papildų: ar tikrai žinote, ką perkate?

Paskelbta

-

Maisto papildų rinka plečiasi, siūlydama daugybę produktų – žadama, kad jie pagerins savijautą ar palėtins senėjimą. Tarp tokių ir papildai su NAD, NMN, CBD ar ašvaganda. Tačiau, jei tokius maisto papildus perkate Lietuvoje ar užsisakote iš užsienio, ar pasidomite jų saugumu ir teisėtumu? Ar žinote, kuo skiriasi maisto papildas nuo vaisto? Pasak teisininkų, praktikoje daugėja atvejų, kai ši trapi riba lengvai peržengiama, o pavojus pirmiausia kyla vartotojui.

Lietuvoje maisto papilduose draudžiamų naudoti augalinės kilmės sudedamųjų dalių sąraše, kuris yra pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakyme Nr. V-432 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2016 „Maisto papildai“ patvirtinimo“, šiuo metu yra 166 sudedamosios dalys, kurias yra draudžiama naudoti maisto papilduose. Tarp jų yra nurodyta ir migdomoji vitanija (lot. Withania somnifera (L.) Dunal), kuri vartotojams yra žinoma kaip ašvaganda. Tad gali kilti natūralus klausimas – kodėl parduotuvių ir vaistinių lentynose papildų su šiuo augalu galima rasti?

Galvosūkis vartotojams – ir draudžiama, ir galima?

„Formaliai maisto papildų su ašvaganda tiekimas mūsų šalyje yra draudžiamas, tačiau yra taikomos tam tikros išimtys – jeigu jie yra teisėtai pagaminti ir (arba) pateikti rinkai kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse – tokie maisto papildai gali būti teisėtai tiekiami ir Lietuvos vartotojams“, – paaiškina advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas Dovydas Gudžiūnas.

Ar konkretus maisto papildas su ašvaganda atitinka šią išimtį ir ar jį Lietuvoje galima įsigyti kaip saugų vartoti produktą, galima lengvai patikrinti viešame Notifikuotų maisto papildų sąraše, kuris pasiekiamas adresu https://www.vet.lt/maisto-papildai/. Į šį sąrašą įtraukti visi teisėtai į Lietuvos rinką tiekiami maisto papildai.

Padaugėjo pranešimų apie nesaugius maisto papildus

Pasak teisininko, ES galioja vienos griežčiausių maisto saugos taisyklių pasaulyje. Didžioji dalis reikalavimų, keliamų maistui ir maisto papildams yra nustatomi ES, o ne nacionaliniu lygiu. Tačiau valstybės narės turi tam tikrą diskreciją (nors ir nelabai plačią), kai kuriuos klausimus reguliuoti nacionaliniu lygiu. Pavyzdžiui, nuspręsti, ar maisto papildai galės patekti į rinką be išankstinio maisto papildų notifikavimo, ar priešingai – valstybėje bus taikoma išankstinė maisto papildų notifikavimo sistema (tokia kaip Lietuvoje).

„Pastaruoju metu rinkoje auga kai kurių produktų pasiūla, tačiau yra palikta daug teisinių spragų, vengiant klausimus išspręsti iš esmės ir nustatyti konkrečias produktų saugumo ir tiekimo į rinką sąlygas. Deja, tačiau dažniausiai yra pasirenkamas lengviausias būdas – pirmiausia drausti šių produktų tiekimą į rinką“, – sako teisininkas.

Lietuvą D. Gudžiūnas priskiria prie valstybių, kurios ganėtinai griežtai reguliuoja prekybą maisto papildais. O rinkoje ryškėjančią tendenciją patvirtina ir viešai prieinami duomenys: vien 2024 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 17 pranešimų apie nesaugius maisto papildus (dėl sudėties reikalavimų neatitikimo ir kt.), kurie turėjo būti atšaukti iš rinkos. 2023 m. tokių pranešimų skaičius buvo 7. Anot D. Gudžiūno, griežtas požiūris, viena vertus, padeda užtikrinti rinkoje esančių maisto papildų saugumą, antra vertus – apsunkina verslą ir daro rinką mažiau patrauklią investicijoms.

Čekai draudžia melatoniną, latviai leidžia beveik dvigubai daugiau nei lietuviai

Kadangi ES valstybės narės turi kompetenciją nustatyti ar konkretus produktas toje šalyje yra maisto papildas ar vaistas, yra tokių atvejų, kai vienoje ES valstybėje tas pats produktas kvalifikuojamas kaip maisto papildas, o kitoje – kaip vaistas. „Pavyzdžiui, Lietuvoje galima prekiauti maisto papildais su melatoninu, kurių paros norma neviršija 1 mg, tačiau Čekijoje, bet koks melatonino kiekis yra draudžiamas maisto papilduose, ir tokie produktai būtų vertinami kaip vaistai“, – paaiškina teisininkas.

Pasak jo, taip pat dažnai ribą tarp maisto papildo ir vaisto lemia ir konkrečios veikliosios medžiagos kiekis, kuris gali būti skirtingas priklausomai nuo konkrečios valstybės narės. „Lietuvoje produktai, kurie turi daugiau nei 1 mg melatonino (rekomenduojamo suvartoti per parą) yra vertinami kaip vaistai, tačiau kaimyninėje Latvijoje, maksimali melatonino (rekomenduojamo suvartoti per parą) riba maisto papilduose yra beveik du kartus didesnė, t. y., paros norma negali viršyti 2 mg“, – skirtumus vardina D. Gudžiūnas.

Pagal Lietuvos teisės aktus, esminis skirtumas tarp maisto papildų ir vaistų yra toks, kad maisto papildai, priešingai nei vaistai, nėra pagaminti ligoms gydyti ir profilaktikai, o skirti įprastam racionui papildyti. Tai maisto produktas, kuris yra koncentruotas vienos arba kelių maistinių arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.

Populiarėjantis NMN yra draudžiamas

Šiuo metu ES sparčiai populiarėja naujo maisto (angl. novel food) vartojimas, kuris dažnai tampa ir maisto papildų sudedamąją dalimi. Naujas maisto produktas – bet kuris maisto produktas, kuris ES nebuvo plačiai vartotas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d. Pateikti naujus maisto produktus rinkai arba juos naudoti maisto produktuose kaip sudėtinę dalį galima tik tais atvejais, kai tokie nauji maisto produktai yra įtraukti į Sąjungos naujų maisto produktų sąrašą. Šios taisyklės, taikomos tiek Lietuvoje, tiek visoje ES. Pagrindinis šio teisinio reguliavimo tikslas yra ES vartotojų sveikatos apsauga, kadangi naujo maisto poveikis žmonių sveikatai gali būti nežinomas.

„Puikus pavyzdys būtų šiuo metu itin populiarūs nikotinamido adenino dinukleotido (NAD) darinių maisto papildai. Ši medžiaga, nors ir atrodo nauja, tačiau teisine prasme nėra laikoma nauju maistu, kadangi buvo naudojama maisto papilduose dar iki 1997 m. gegužės 15 d. Todėl NAD galima naudoti maisto papilduose ir jeigu konkretus maisto papildas yra notifikuotas Lietuvoje, jis vartotojams prieinamas teisėtai. Kardinaliai skiriasi situacija, susijusi su nikotinamido mononukleotidu (NMN). Ši medžiaga yra naujas maistas ir šiuo metu jos naudojimas maisto papilduose dar nėra autorizuotas, todėl ji negali būti vartojama kaip maistas ar kaip maisto papildų sudedamoji dalis“, – aiškina teisininkas.

Pasitaiko, kai draudimas tiekti maisto papildus – apeinamas

Rinkoje yra atvejų, kai produktas yra registruojamas ir paženklinamas kaip kosmetikos gaminys, tačiau siūlomas įsigyti ir vartoti kaip maistas/maisto papildas. Tai neteisėta, nes skiriasi šių produktų rūšių teisinis reglamentavimas. D. Gudžiūnas pateikia pavyzdį – tai kanabidiolis (CBD), išgautas ekstrahavimo būdu. Nurodyta medžiaga yra pripažįstama kaip naujas maistas ir šiuo metu jos panaudojimas maisto produktuose bei maisto papilduose nėra autorizuotas, todėl draudžiamas. Tačiau nėra draudimo CBD naudoti kosmetikos gaminiuose, todėl kosmetikos gaminiai turintys CBD yra teisėtai registruojami ir gali būti tiekiami į rinką.

„Būtent tokiu būdu yra apeinamas draudimas tiekti maisto papildus su CBD į Lietuvos rinką, tokius produktus autorizuojant kaip kosmetikos gaminius ir tiekiant Lietuvos vartotojams. Ši situacija yra ne tik neteisėta, tačiau ir ydinga, kadangi tiekiant CBD produktus, skirtus žmonėms vartoti per burną kaip maistą / maisto papildus, yra išvengiama teisinių reikalavimų, kurie yra taikomi maisto produktų / maisto papildų saugai, tokiems produktams sunku vykdyti efektyvią kontrolę ir tokių produktų vartojimas gali pakenkti žmonių sveikatai“, – sako pašnekovas.

„Ellex Valiunas“ asocijuotas teisininkas D. Gudžiūnas pataria, prieš perkant maisto papildus, pasikonsultuoti su gydytoju ir visada savarankiškai patikrinti, ar perkamas maisto papildas yra notifikuotas Lietuvoje.

Naujienos

Verslo Vikingai

Technologijos3 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas5 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai6 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai6 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |