Sekite naujienas

Verslas

Lietuvoje dirba tik trečdalis žmonių su negalia, situaciją imasi keisti darbdaviai

Paskelbta

-

Lietuvoje gyvena apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau vos trečdalis jų yra aktyvūs darbo rinkoje. Socialinės įdarbinimo agentūros „Sopa“ teigimu, darbo ilgai nerandantiems žmonėms tai padaryti darosi vis sudėtingiau. Tačiau laužyti stereotipus ir skatinti žmones su negalia lengviau įsilieti į darbo rinką imasi darbdaviai, įsitikinę, kad to nepadarius greitu metu, situacija dar labiau komplikuosis.

Nuo ugdymo iki baimės

Reklama:

Organizacijos „Sopa“ direktorė Jurgita Kuprytė sako, kad priežasčių, kodėl tiek daug negalią turinčių žmonių nedirba, spektras yra labai platus ir įvairus. Visgi, daugelis jų prasideda dar švietimo sistemoje.

„Lietuvoje turime jau gan ilgą neigiamą tradiciją, kai žmonės su negalia buvo laikomi kitokiais. Ši segregacija atsispindėjo ir mokykliniame ugdyme, ir bandant patekti į aukštąsias mokyklas. Nors situacija keičiasi, šios tradicijos pasekmės išlieka, tad švietimo sistemai tikrai yra kur pasitempti“, – sako J. Kuprytė.

Specialistė taip pat pastebi, kad ilgai įsidarbinti negalintys ir nuolat neigiamus atsakymus gaunantys žmonės su negalia vis labiau tolsta nuo darbo rinkos, o tai atsiliepia jų ryžtui, motyvacijai dirbti ir pasitikėjimui savimi.

„Kai žmogus daug kartų bando ir vis nepatenka į darbo rinką, sulaukia neigiamų atsakymų arba iš viso negauna jokio grįžtamojo ryšio, jis gali pasidaryti savo išvadas, kad žmonių su negalia niekam nereikia“, – teigia J. Kuprytė.

Pasak „Sopa“ direktorės, didinant žmonių su negalia įtrauktį darbo rinkoje svarbios ir darbdavių pastangos atsisakyti vis dar vyraujančių baimių, stigmų.

Abipusė nauda

J. Kuprytės teigimu, nors statistika pozityviai kol kas nenuteikia, Lietuvoje pastebima vis daugiau darbdavių, kuriems svarbi įvairovė ir žmonių su negalia įtrauktis. Vieno tokių darbdavių – telekomunikacijų bendrovės „Telia“ Įvairovės ir įtraukties partnerė Julija Markeliūnė išskiria edukacijos svarbą ir supratimą, kad žmonių su negalia įtraukimas į darbo rinką yra laimėjimas abiem pusėms.

„Labai svarbu nustoti galvoti, kad verslas daro paslaugą samdydamas žmones su negalia. Tai yra tikrų tikriausia abipusė nauda, atrasti arba ne talentai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, žmonių, turinčių negalią tik daugėja, tad jei nerasime būdų, kaip užtikrinti jų visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime, darbo rinkoje, jau netolimoje ateityje turėsime labai didelių problemų“, – sako J. Markeliūnė.

J. Markeliūnė pastebi, kad tiek darbdaviai, tiek žmonės su negalia turi išmokti atvirai kalbėtis ir veikti kartu, kol tai taps norma. Tai ypač svarbu ir tokiuose procesuose, kaip darbuotojų atranka, kandidatavimas į darbą ar darbo pokalbiai.

„Bendrovėje stengiamės tikrinti žmogaus gebėjimus, o ne socialinius įgūdžius. Pavyzdžiui, kandidatui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą verčiau pateikti daugiau testo tipo užduočių, o ne įprastų, prie kurių esame pripratę. Vėlgi čia susiduriame su atvirumu ir poreikiu kalbėtis vienas su kitu – nors įstatymiškai į atvirą darbo poziciją kandidatuodamas žmogus neprivalo pateikti informacijos apie savo negalią, tai žinodamas darbdavys gali lengviau būti lankstus, padėti kandidatui susitvarkyti su patiriamais iššūkiais“, – pasakoja „Telia“ Įvairovės ir įtraukties partnerė.

Siekia būti pavyzdžiu

Nuo 2019 m. su socialine įdarbinimo agentūra „Sopa“ bendradarbiaujanti „Telia“ vykdo ne vieną reikšmingą projektą, tačiau neketina tuo apsiriboti. Pradėjusi nuo „DUOday“ iniciatyvos, kurios metu žmonės su negalia pačioje darbo vietoje gali semtis žinių iš bendrovėje dirbančių žmonių, „Telia“ darbuotojai nuo šio rudens apmoko 14 žmonių su negalia grupę kompiuterinio raštingumo ir kitų įgūdžių, reikalingų norint grįžti į darbo rinką.

Dar spalio mėnesį „Telia“ pradėjo ir viso savo verslo transformaciją, pritaikydama savo paslaugas, produktus ir klientų aptarnavimą žmonėms su negalia. Bendrovė nusprendė nelaukti Europos Sąjungos prieinamumo direktyvos įsigaliojimo ir ragina kitus verslus įgyvendinti būtinus pokyčius kuo anksčiau.

Bendradarbiaudama su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) profesionalais ir pačiais neįgaliaisiais, „Telia“ išbandė savo interneto svetainę ir „Telia Play“ programėlę, nustatė prioritetus, ką reikia pakeisti. Tuo pačiu pradėjo vidinius mokymus, kaip aptarnauti žmones su skirtingomis negaliomis, įskaitant inžinierius, skambučių centro bei salonų darbuotojus.

Naujienos

Verslo Vikingai

Verslo vikingai1 mėnuo prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai1 mėnuo prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Nekilnojamas turtas3 mėnesiai prieš

NT agentūrą Ispanijoje įkūrusi lietuvė: „Svajokite, planuokite, veikite ir jums pavyks. Po saule vietos yra visiems”

Dirbti ir vystyti verslą saulėtoje Ispanijoje gali būti ne vieno lietuvio svajonė. Ją prieš šešerius metus įgyvendino Sonata Norkienė, šiuo...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

SPA trenerė, grožio terapeutė Deimantė Gelgutienė: „Tu gali būti tik pavyzdžiu kitiems“

Grožio pasaulyje dirbanti Deimantė Gelgutienė atlieka SPA ritualus veidui ir kūnui, konsultuoja kosmetologes ir SPA centrus. Trenerė savo veiklas derina...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

„SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas: „Šiuo metu finansavimo galimybės – beribės“

„SME Finance“ įmonė šiuo metu didžiausia Baltijos šalyse nebankinio finansavimo technologijų platforma, suteikusi finansavimą už daugiau nei 1,5 mlrd. eurų,...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |