Lietuvos banko žalumo strategijoje – pagrindinės darbų kryptys 2023–2025 m.

Lietuvos banko žalumo strategijoje įvardintos penkios pagrindinės centrinio banko žalumo darbų kryptys 2023–2025 m. Strategijoje numatyti žingsniai, padėsiantys didinti žalumą ir mažinti su klimato kaita susijusias rizikas visose Lietuvos banko veiklos srityse. Šių tikslų sieks neseniai įsteigtas Lietuvos banko Klimato kaitos centras kartu su kitais banko padaliniais.

„Aktyviai imamės priemonių kovai su klimato kaita visose Lietuvos bankui patikėtose atsakomybės srityse. Būtina laikytis plano A (šiuo atveju Žalumo strategijos), nes planetos B nėra“, – pabrėžia Lietuvos banko Klimato kaitos centro vadovas Tomas Garbaravičius.

Pagrindinė Žalumo strategijos kryptis yra užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą ir atsparumą su klimato kaita susijusioms rizikoms. Dar šiemet Lietuvos bankas planuoja atlikti bankų klimato kaitos rizikos testavimo nepalankiomis sąlygomis jautrumo analizę ir pradėti reguliarią klimato kaitos rizikų stebėseną.

Antra, bus siekiama, kad finansų rinkos dalyviai tinkamai atskleistų privalomą žalumo informaciją. Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tiek finansų sektoriaus dalyviams, tiek jų verslo klientams trūksta ne tik viešų duomenų, bet ir metodologinio aiškumo, kad būtų galima apskaičiuoti palyginamus su klimato kaita susijusius rodiklius.

„Kovoje su klimato kaita duomenys ir skaidrumas turi ypatingą reikšmę – kuo daugiau ir kuo kokybiškesnė bus su žalumu susijusi informacija, tuo geresnius sprendimus galėsime priimti, sparčiau ir efektyviau žalėsime ir būsime geriau pasirengę klimato netikėtumams“, – sako Tomas Garbaravičius.

Siekiant efektyvaus bendradarbiavimo su finansų sektoriaus dalyviais žalumo klausimais, planuojama steigti tam skirtą forumą. Forume bus aptariami ir nagrinėjami duomenų trūkumo, žalumo informacijos atskleidimo ir kiti finansų sektoriui aktualūs klausimai.

Trečia, Lietuvos bankas siekia mažinti grynųjų pinigų poveikį aplinkai, pasisakydamas už tai, kad būtų įvestas galutinės pirkinių krepšelio sumos, mokant grynaisiais pinigais, apvalinimas, ir mažėtų 1 ir 2 euro centų monetų kiekis apyvartoje. Šių monetų gamybai, pakavimui, transportavimui ir administravimui eikvojami įvairūs ištekliai ir sąnaudos, išskiriamas CO2, susidaro papildomas plastiko atliekų kiekis, o mūsų aplinkoje kaupiasi vis didesni kiekiai monetų, kurios nesuyra.

Ketvirta, Lietuvos bankas jau ketvirtus metus iš eilės vertina savo kaip organizacijos kasdienės veiklos generuojamą CO2 pėdsaką ir sieks, kad šis poveikis klimatui būtų kuo mažesnis. Nuo 2019 m. liepos 1 d. centrinis bankas naudoja elektrą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Planuojama, kad jau šiemet visi Lietuvos banko viešieji pirkimai bus žalieji.

Penkta, bus ieškoma būdų, kaip padidinti Lietuvos banko finansinio turto žaliąsias investicijas. Šių metų kovo mėn. Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku ir kitais Eurosistemos centriniais bankais pirmą kartą paskelbs su pinigų politika nesusijusio finansinio turto žalumo informaciją, t. y. investicijų vertinimą pagal jų poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai.