Lietuvos vairuotojai pažeidėjus keliuose drausmina dažniau nei latviai ir estai

Lietuvos vairuotojai, lyginant su latviais ir estais, yra mažiausiai pakantūs kitų eismo dalyvių nusižengimams keliuose. Didžioji dalis mūsų šalies vairuojančių žmonių eismo taisyklių pažeidėjus drausmina garso signalu, gestais parodo apie netinkamą elgesį kelyje arba apie pastebėtą pažeidimą praneša policijos pareigūnams.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Tyrimo duomenimis, tik 21 proc. Lietuvos gyventojų yra abejingi eismo taisyklių pažeidimams keliuose, tai yra niekaip nereaguoja, pastebėję pažeidimą. Latvijoje tokių gyventojų yra bemaž ketvirtadalis, o Estijoje – net trečdalis.

„Skaičiai rodo, kad Lietuvos vairuotojų, lyginant su latviais ir estais, požiūris į eismo kultūrą yra atsakingiausias. Jiems labiausiai rūpi keliuose sudrausminti pažeidėjus ir atkreipti jų dėmesį į netinkamą elgesį prie vairo“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Tyrimo duomenys rodo, kad pažeidėjų įspėjimui Lietuvos vairuotojai (34 proc.) dažniau nei latviai (31 proc.) ir estai (27 proc.) naudoja automobilio garso signalą. Tuo tarpu Estijos vairuotojai (14 proc.) dažniau nei mūsų šalies (9 proc.) ir Latvijos (6 proc.) vairuojantys gyventojai apie pastebėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą praneša policijai.

„Būtent šis reagavimo į Kelių eismo taisyklių pažeidimus būdas yra tinkamiausias, pranešant policijos pareigūnams e-policijos platformoje arba paskambinus trumpuoju skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Jei pavyko Kelių eismo taisyklių pažeidimą užfiksuoti vaizdo registratoriumi, šią medžiagą taip pat būtų svarbu perduoti pareigūnams“, – pabrėžia V. Katilienė.

Apklausos duomenimis, 23 proc. Lietuvos vairuotojų pastebėję pažeidimą, bando atkreipti kito vairuotojo dėmesį ir parodyti, kad jis yra neteisus. Taip elgiasi 18 proc. Estijos ir 14 proc. Latvijos vairuotojų.

Psichologė Inga Būdvytytė sako, kad eismo kultūrą mūsų keliuose šiuo metu formuoja jau vakarietiškomis vertybėmis besivadovaujanti vairuotojų karta. „Esame nepriklausomi trisdešimt trejus metus, todėl per šį laikotarpį spėjo užaugti nauja karta, turinti visiškai kitokias vertybes nei ankstesnioji, o sovietinio gyvenimo ragavusieji taip pat keičia požiūrį į tinkamo elgesio standartus“, – kalba psichologė.

I.Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai daugelyje sričių rodo atsakingumą ir pilietiškumą. „Jie nesidrovi pranešti apie netinkamą kitų asmenų elgesį, ar jis būtų pastebėtas viešumoje, ar kaimynų aplinkoje, ar pažeidėjai automobilių eisme. Didžioji dalis žmonių jau atsikratė įpročio išsisukti, „prasukti“, „užsimerkti“ ar neteisėtais būdais išvengti bausmių už pažeidimus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad taip suvokdami teisingą elgseną žmonės to paties tikisi ir iš kitų“, – pabrėžia I. Būdvytytė.

Pasak psichologės, nurodydami pažeidėjams jų klaidas ar pranešdami apie pažeidėjus policijai, žmonės apsaugo save ir kitus nuo galimų nelaimių. „Įstatymai bei taisyklės galioja visiems, ir tik bendra visuotinė atsakomybė gali padėti palaikyti tvarką bei apsaugoti nuo galimų eismo įvykių. Žinoma, vieni parodo savo nepakantumą pažeidimams garso signalu ar gestais, o atsakingiausieji kreipiasi į policijos pareigūnus, praneša apie įtartinai vairuojančius ar nufilmuoja eismo įvykius“, – sako psichologė.

I.Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad pareigūnų informavimas apie kelių eismo pažeidimus yra teisingiausias dalykas, kurį gali atlikti eismo dalyviai. „Gestai, kurie ne visada gali būti mandagūs, ir garso signalo naudojimas kartais gali ne tik padėti ką nors sudrausminti, bet ir išgąsdinti suklydusį ar pradedantį vairuotoją arba net sukurti dar sudėtingesnę eismo situaciją. Garso signalas tarp mūsų vairuotojų dažnai būna ne tik drausminimo priemonė, bet būdas parodyti savo nepakantumą ar nekantrumą, o tuo pačiu ir ne itin aukštos vidinės kultūros parodymo būdas“, – pabrėžia psichologė.

Reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa atlikta apklausiant 4800 respondentų.