Sekite naujienas

Verslas

Mažėja besirenkančių energetikos krypties studijų programas – kas dirbs jūrinio vėjo parkuose Baltijos jūroje?

Paskelbta

-

Augant atsinaujinančios energetikos rinkai neišvengiamai didėja ir šioje srityje galinčių dirbti specialistų poreikis. Rinktis jau dabar paklausią energetikos specialisto specialybę studentus skatina ne tik papildomos stipendijos, bet ir su švietimo įstaigomis bendradarbiaujantys energetikos projektų vystytojai. Nuogąstaujama, kad reikiamų darbuotojų Lietuva gali ir pritrūkti, jei nebus imtasi pokyčių švietimo srityje.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pabaigoje šalyje elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo srityje dirbo 13,3 tūkst. šalies gyventojų – 28 proc. daugiau nei 2021 m. pabaigoje.

Vis dėlto vertinant naujų specialistų ruošimą šalies ugdymo įstaigose, skaičiai yra kur kas mažiau įspūdingi. Vilniaus Gedimino technikos universitetas kasmet parengia vos apie 80 energetikų, kituose universitetuose ar kolegijose situacija ne ką geresnė – pastaruosius metus energijos inžinerijos studijų krypties programų populiarumas ženkliai mažėja, surenkamos vis mažesnės pirmakursių auditorijos.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovo Edgaro Maladausko, augant atsinaujinančios energetikos rinkai naujų specialistų ruošimas yra ypatingos svarbos klausimas.

„Vien vystant pirmąjį jūrinio vėjo parką Baltijos jūroje reikės įrengti iki 50 vėjo elektrinių – jų bokštams suprojektuoti, įrengti, pastatyti, o vėliau eksploatuoti bus reikalingi energetikos srities specialistai. Be to, sausumos vėjo parkų taip pat daugėja, tad darbuotojų poreikis šioje srityje kasmet tik dar labiau auga“, – komentuoja E. Maladauskas.

Pašnekovo teigimu, jau dabar trūkstant vietinių specialistų atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai yra priversti kviestis montuotojų brigadas iš užsienio šalių: „Ši situacija gali eskaluotis iki tokio lygio, kad darbuotojų trūkumas gali iš esmės stabdyti ir atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje. Turint omenyje, kad Lietuva iki 2030 m. planuoja iki 100 proc. elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių, būtina jau dabar didinti šioje srityje dirbančių specialistų skaičių.“

Verslas linkęs bendradarbiauti

Energetikos ministerija ir privatus sektorius jau kurį laiką skatina studentus rinktis energetines bei inžinerines specialybes jiems skiriamomis stipendijomis. 2022 m. studijuoti pradėjusiųjų stipendijoms ministerija buvo numačiusi skirti 24 tūkst. eurų. Dosnios stipendijų klausimu buvo ir energetikos sektoriaus įmonės: energetikos įmonių grupei „EPSO-G“ priklausančios bendrovės „Amber Grid“, „Litgrid“ ir „Tetas“ skyrė daugiau kaip 100 tūkst. eurų inžinerinės pakraipos studentų stipendijoms, tuo tarpu „Ignitis“ atseikėjo 150 tūkst. eurų paramą pirmakursiams. Stipendijos dydis vienam studentui siekė 200-300 eurų per mėnesį.

Vis dėlto skatinant studentus rinktis energetikos pakraipos studijas reikalingos ne tik finansinės paskatos, bet ir žinios, kurias gali suteikti šioje srityje dirbantis verslas. Ypač tai aktualu formuojant studijų programas, kad ruošiami specialistai ne tik įgytų darbo rinkos poreikius atitinkančias kompetencijas, bet ir galėtų jas pritaikyti praktiškai.

„Jau šiandien glaudus bendradarbiavimas tarp vystytojų ir švietimo įstaigų yra labai svarbus, nes daugelyje regiono valstybių jūrinio vėjo projektai statybos etapą pasieks panašiu laiku, tad specialistų poreikis regione ženkliai išaugs. Negana to, visos Baltijos jūros regiono valstybės turi išsikėlusios ambicingus tikslus jūrinės vėjo energetikos sektoriaus vystyme iki 2030 m. Atsižvelgdami į tai, praėjusį gruodį pasirašėme bendradarbiavimo sutartis su Vakarų Lietuvos švietimo institucijomis“, – komentuoja „RWE Offshore Wind“ projekto Lietuvoje vadovas Matas Anužis.

Pasak jo, pradiniame bendradarbiavimo etape didžiausias dėmesys yra sutelktas į švietimo institucijų supažindinimą su jūrinės vėjo energetikos sektoriumi, būtinų specialistų ir kompetencijų poreikiu. Tokiu būdu institucijos išsigrynina ir apsibrėžia savo vaidmenį bei tikslus. Tikimasi, kad tai paskatins ir energetikos sektoriui aktualių specialybių patrauklumą.

LVEA narė „RWE Offshore Wind“ pasirašė ketinimų protokolus su Klaipėdos universitetu, Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, Klaipėdos valstybine kolegija ir Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centru.

Į ugdymo įstaigas užsuka ir kita LVEA narė – vėjo parkų vystytoja „Inikti“.

,,Glaudžiai bendradarbiaujame su mokymo įstaigomis, supažindindami mokinius, studentus su atsinaujinančios energetikos ypatumais ir svarba mūsų visų ateičiai. Šiuo metu sparčiai augant įmonės veikloms apimtims, ženkliai išaugo ir darbuotojų poreikis „Inikti“. Šiuo metu rinkoje nesant pakankamam specialistų kiekiui, prisijungti prie komandos kviečiame ir mažiau patyrusius darbuotojus, kuriuos apmoko mūsų specialistai“, ­– sako įmonės vadovas Aivaras Stumbras.

Nori ruošti jūrinio vėjo energetikos specialistus

Savo ruožtu švietimo įstaigos, reaguodamos į augantį energetikos specialistų poreikį, yra suinteresuotos plėsti turimų studijų krepšelį ir pasiūlyti studentams galimybę įgyti jau šiuo metu paklausias profesijas.

„Puikiai suprantame, kad jei neturėsime savų specialistų, jų vietą užims iš trečiųjų šalių ar Europos Sąjungos atvykę darbuotojai. Darbo rinka energetikos sektoriuje jau dabar yra labai mobili – lietuvių vietą gali užimti lenkai, danai, vokiečiai ir kiti. Šių šalių, jau plėtojančių jūrinio vėjo parkus, specialistams darbo galimybės Lietuvoje irgi yra patrauklios – jie atvyks čia dirbti ne todėl, kad yra geresni, o kad mes patys neturėsime savų darbuotojų“, – teigia Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius Egidijus Skarbalius.

Praėjusiais metais saulės elektrinių montuotojus pradėjęs ruošti mokymo centras šiuo metu aktyviai domisi galimybe parengti mokymų programą jūrinio vėjo elektrinių specialistams.

„Kol kas daug nežinomųjų, kaip ši mokymų programa gali atrodyti – kokios kompetencijos bus reikalingos specialistams, nes vieni dirba iki jėgainių paleidimo, kiti – prie jėgainių eksploatacijos ir priežiūros. Mano supratimu, jūrinės energetikos specialistai privalo turėti ne tik energetikos, inžinerijos kompetencijas, bet ir laivininkų – šie žmonės vis dėlto dirbs jūroje esančiuose objektuose. O kadangi tokių specialybių Lietuvoje dar neturime, kurtume mokymų programas praktiškai nuo nulio“, – vardija E. Skarbalius.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu jau vyksta diskusijos su Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat laukiama pirmojo jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje konkurso pabaigos – su konkurso laimėtoju būtų derinamas ir naujos studijų programos turinys. Tačiau, kad startuotų, naujos mokymų programos reikės gauti ir licencijas.

„Naujai mokymų programai turi pritarti ir sektoriniai komitetai, kurie yra profiliuoti. Norint užtvirtinti jūrinio vėjo elektrinių specialistų ruošimą kaip tik trūksta vieno komiteto kuris kurtų ir tvirtintų Jūrų energetikos standartą . Tad kyla klausimas – ar bus kuriamas naujas tarpsektorinis komitetas, ar sudaroma sektorinė komisija. Šis sprendimas nuo mūsų nepriklauso, viskas – kuruojančių institucijų rankose. Tad norint kuo greičiau pradėti ruošti jūrinio vėjo energetikos specialistus, reikėtų jau dabar priimti tam būtinus sprendimus“, – sako Klaipėdos P. Lindenau mokymo centro direktorius.

Reikia aukštos kvalifikacijos specialistų

Nuogąstaujama, kad norint kuo greičiau užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, bus imtasi skubotų priemonių – jėgainių montavimo jūroje imtųsi reikiamos kvalifikacijos neturintys specialistai arba vyktų mokymasis darbo metu (angl. learning by doing). Vis dėlto šiuo atžvilgiu svarbus ir saugumo klausimas, nes jūrinio vėjo elektrinių parkas yra Lietuvai strategiškai svarbus objektas.

„Jei vėjo parkas Baltijos jūroje patenkins dalį Lietuvos energetinių poreikių, jis turės būti ne tik nuolat prižiūrimas, kad neįvyktų gedimai, sąlygojantys elektros energijos trūkumą, bet ir saugomas nuo diversijos. Bet kokiu atveju tokiame objekte turi dirbti tik licencijuoti, aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys kompleksines žinias ir galintys užtikrinti saugumą bei darbų atlikimo kokybę“, – sako E. Skarbalius.

Jam pritaria ir LVEA atstovas E. Maladauskas – energetikos srityje itin svarbus saugumo aspektas, tad čia dirbantiems specialistams yra ne tik keliami dideli reikalavimai, bet ir mokami solidūs atlyginimai: „Žvelgiant į šiuo metu Lietuvoje vėjo elektrinių parkus aptarnaujančių įmonių atlyginimų vidurkius, dažnu atveju matysime apie 3 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus.“

Naujienos

Verslo Vikingai

Technologijos3 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas4 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai5 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai5 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |