Sekite naujienas

Verslas

MTEP veikla – smulkioms įmonėms be valstybės pagalbos per daug rizikinga

Paskelbta

-

Pasaulyje investicijos į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų veiklas įvairiuose sektoriuose yra vienos labiausiai augančių dėl verslo skaitmenizavimo ir didėjančio elektronikos produktų poreikio. Pavyzdžiui, vaizdo skambučiai, konferencijos, nuotoliniai susitikimai bei seminarai jau tapo neatsiejama mūsų kasdienos dalimi, ypač tai pasireiškė COVID-19 pandemijos metu ir po jos. Lietuvos bendrovė „Gluk Media“ ėmėsi kurti sistemą, kuri per atstumą leistų bendrauti su trimačiu pašnekovu. Tiesa, kaip pripažįsta bendrovės vadovas Simas Chomentauskas, be valstybės pagalbos tai būtų per didelė rizika.

Inovacijos – rizikinga sritis

„Inovacijos – labai rizikinga sritis, kur niekada negali būti tikras ar pataikysi. Žinoma, mes galėtume kurti tokį produktą savo jėgomis, tačiau rizikuotume viskuo. Ir jei produktas neturėtų finansinio pasisekimo, bendrovei būtų galas. Dabar mes taip pat rizikuojame, nes gauname ne subsidiją bet paskolą. Tačiau gauname geromis sąlygomis, tad tokią riziką galime prisiimti, o ar vertėjo – sužinosime tik sukūrę produktą“, – pasakoja S. Chomentauskas.

Jo vadovaujama bendrovė „Gluk Media“ specializuojasi unikalių technologinių sprendimų kūrime ir inovacijų pritaikymu pramogų, kultūros ir kūrybinėse industrijose, įskaitant virtualią realybę, papildytą realybę, 360 laipsnių filmavimą bei įvairius interaktyvius, įtraukiančius sprendimus.

Bendrovė jau kartą naudojosi bendra Lietuvos ir Norvegijos fondų parama ir sukūrė modernią hologramų rodymo sistemą. Dabar laukia naujas iššūkis – inovatyvi nuotolinio bendravimo platforma.

„COVID-19 mus pripratino prie nuotolinio bendravimo ir, panašu, ši bendravimo forma išliks. Tačiau bendraujant per nuotolį jau norisi kokybiškesnio bendravimo, kai kalbi ne su dviejų matmenų pašnekovu. Visų detalių kol kas atskleisti nenoriu, tačiau mes ketiname pasiūlyti kokybiškesnį vaizdo perdavimo būdą, kuris nuotolinį bendravimą priartins prie gyvo bendravimo pojūčio“, – pasakoja S. Chomentauskas.

Šiam tikslui bendrovė kreipėsi į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir pasinaudojo finansine priemone „Perspektyva“, finansuojama iš Inovacijų skatinimo fondo.

Inovacijos – šių dienų auksas

Pasak Sigitos Rutkauskaitės, INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vyriausiosios projektų vadovės, „Perspektyva“ – tai finansinė priemonė, skirta padėti vykdyti MTEP ir inovacijų veiklas.

„MTEP veikla šiuolaikinėje ekonomikoje yra labai svarbi. Lietuvoje turime tikrai aukšto lygio mokslininkų, jų vystomų technologijų, pasaulinio pripažinimo sulaukusių įmonių, kurios dirba mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Tačiau nuo ES vidurkio dar atsiliekame“, – pabrėžė S. Rutkauskaitė.

Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 1000 įmonių, kurios deklaruoja, jog užsiima MTEP veikla.

2019-aisiais mokslo tiriamąja veikla užsiėmė 24,6 tūkst. darbuotojų, 8,3 tūkst. iš jų turėjo mokslo laipsnį. Tačiau didžioji jų dalis veikė valstybiniame sektoriuje: aukštojo mokslo ir valdžios institucijose MTEP dalyvavo apie 17,6 tūkst. darbuotojų (7,8 tūkst. – tyrėjai, turintys mokslo laipsnį), o verslo sektoriuje – tik 7 tūkst. darbuotojų (492 – tyrėjai, turintys mokslo laipsnį).

„Vertinant investicijas, situacija kiek kitokia. 2021-aisiais į MTEP veiklą Lietuvoje investuota 622 mln. eurų. Apie pusę šios sumos investavo verslo įmonės. Ši suma gali būti dar didesnė, nes dalis finansiškai pajėgių įmonių nedeklaruoja MTEP veiklos ir investuoja savo lėšomis. Tačiau skaičiai rodo, jog verslas gerokai imlesnis, tikslingesnis ir labiau linkęs investuoti, o svarbiausia ne tik investuoti, bet ir monetizuoti šias investicijas. Tokio tipo veikla gyvybiškai svarbi bet kuriai šiuolaikinei valstybei, nes būtent inovacijos, modernios technologijos ir moksliniai pasiekimai yra šios dienos auksas ir nafta”, – sako INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vyriausioji projektų vadovė.

Didžiausia problema – finansavimas

Viena didžiausių problemų vystant mokslu ir technologijomis paremtą verslą – šioje srityje dažnai dirbti nori jauni mokslininkai, mažos perspektyvios įmonės, kurios dar neturi sukaupusios pakankamai kapitalo, kad galėtų pačios vykdyti MTEP veiklą, investuoti į tyrimus ir inovacijas, kurti naujus produktus, kurie nežinia, ar pasiteisins.

Skolintis tokioms veikloms įmonės dažniausiai turi labai apribotas galimybes, nes finansų įstaigos nenoriai teikia paskolas bendrovėms, negalinčioms įkeisti likvidaus turto.

„Būtent tokioms įmonėms labiausiai ir skirta priemonė „Perspektyva“. Bendrovėms, kurių darbuotojai turi puikių idėjų, tačiau neturi resursų jas įgyvendinti. Galbūt ne visi išradimai pasiteisins, tačiau visi pasiteisinę stumtels Lietuvos ekonomiką aukštyn ir darys mūsų šalį pažangesne bei konkurencingesne tame pasaulyje, kuris gyvena iš aukštos pridėtinės vertės produktų“, – teigia S. Rutkauskaitė.

Svarbi pagalba perspektyviai idėjai ir produkto vystymui

Pagal priemonę „Perspektyva“ paskolos arba kelių paskolų suma gali siekti 1 mln. eurų, o naujas produktas ar paslauga rinkai turi būti pristatyta per 5 metus nuo paskolos sutarties pasirašymo. Paskolos laikotarpis – iki 10 metų, tačiau paskolos gavėjui tinkamai įgyvendinus projektą, iki 20 proc. likusios grąžinti paskolos sumos galės būti skirta kaip papildoma subsidija. Pagal priemonę „Perspektyva“ gauta paskola gali būti panaudota personalo išlaidoms, pastatams, įrangai, moksliniams tyrimams ar kitoms tiesioginėms projekto išlaidoms.

Pasak S. Chomentausko, tokio tipo valstybės pagalba įmonėms kartais būtina, nes neturint vertingo turto, finansų įstaigos atsisako finansuoti idėjas. Todėl tokia pagalba labai svarbi kuriant pradinę produkto versiją. Be šios paramos įmonėms yra daug sunkiau išvystyti produktą.

„Pradinės produkto formos kūrimo išoriniai investuotojai nenori finansuoti, nes jie mato labai daug rizikų. Tačiau be produkto prototipo mes negalime pritraukti investuotojų, nes neturime ko jiems parodyti. Gaunasi toks uždaras ratas, iš kurio išeiti padeda valstybės pagalba. Be jos procesai vyktų daug lėčiau“, – sako „Gluk Media“ vadovas S. Chomentauskas.

Naujienos

Verslo Vikingai

Technologijos3 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas4 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai5 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai5 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |