Sekite naujienas

Verslas

Naujausiame Europos patentų indekse Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių

Paskelbta

-

Naujausiame, 2022 m. Europos patentų indekse, paskelbtame Europos patentų tarnybos (EPT), Lietuva užima 24 vietą iš 39 Europos valstybių, kurios yra Europos patentų organizacijos narės. Per metus Lietuvos pareiškėjai pateikė 10 proc. daugiau paraiškų dėl naujų išradimų patentavimo, dažniausiai norima patentuoti medicinos technologijų ir biotechnologijų išradimus.

2022 m. Lietuvos pareiškėjai EPT iš viso pateikė 78 paraiškas patentams gauti. Palyginimui, Estija pateikė 66 paraiškas ir užėmė 26 vietą, Latvija su 22 paraiškomis liko 33-ia.

Lietuvos išradėjų aktyvumas pastebimas jau ne pirmus metus – 2021 m. EPT buvo pateikta 42 proc. daugiau paraiškų nei 2020 m. Pasak Valstybinio patentų biuro direktorės Irinos Urbonės, tai rodo, kad mūsų šalies išradėjų kūrybingumas, siekis prisidėti prie pasaulinių iššūkių sprendimo nesenka ir yra kryptingos inovacijų skatinimo, paramos kūrėjams, mokslui, smulkiam ir vidutiniam verslui politikos atspindys.

„Patentavimo aktyvumui didelę įtaką daro bendra ekonominė situacija, švietimas, intelektinės nuosavybės kūrimo, apsaugos ir naudojimo skatinimo mechanizmai, verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Patento paraiškų skaičius neatspindi tikrojo Lietuvos inovacijų kūrimo potencialo, nes ne visos inovacijos yra patentuojamos kaip išradimai. Vis dėlto tik patentu apsaugotas išradimas suteikia verslui konkurencinį pranašumą rinkoje, garantuoja išradimo kūrimo sąnaudų grąžą ir pelną, teisių gynimą, tad svarbu ne tik patentuoti, bet ir rūpintis patentuotų išradimų komercializavimu ir apsauga“, – sako I. Urbonė.


Daugiausia paraiškų – medicinos technologijų srityje

Europos patentų indekso duomenimis, per 2022 m. iš viso gauta beveik 84 tūkst. paraiškų iš 39 Europos valstybių. Daugiausia paraiškų gauta iš Vokietijos (beveik 27 tūkst.), Prancūzijos (11 tūkst.) ir Šveicarijos (9 tūkst.). Mažiausiu pateiktų paraiškų skaičiumi išsiskyrė Šiaurės Makedonija (2 paraiškos), Albanija (3 paraiškos) ir San Marinas (6 paraiškos).

Didžiausią 2022-aisiais pateiktų paraiškų dalį sudarė skaitmeninių komunikacijų (8,6 proc.), medicinos bei kompiuterių technologijų (po 8 proc.), elektronikos bei energetikos (7 proc.), farmacijos (5 proc.) sričių išradimams patentuoti skirtos paraiškos.

Lietuvos pateiktos paraiškos pasiskirstė kiek kitaip. Apie 15 proc. paraiškų buvo pateikta siekiant patentuoti medicinos technologijų išradimus, antroje vietoje buvo biotechnologinių išradimų patentavimas – 14 proc., trečioje – chemijos inžinerijos sektoriaus išradimai (10 proc.).

I. Urbonė sako, kad išradimo patentavimas nėra privaloma procedūra, išradimas gali būti naudojamas rinkoje ir tuo atveju, jeigu jis nėra patentuotas. Tačiau išradimo sukūrimas dažniausiai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ilgalaikių mokslinių ir finansinių investicijų, todėl yra naudinga jį užpatentuoti ir gauti patentu suteikiamą teisinę apsaugą.

„Patentas suteikia išimtinę teisę į išradimą (naują įrenginį, produktą ar procesą). Tik patento savininkas turi teisę gaminti, parduoti ar kitaip naudoti savo išradimą. Konkurentai neapsaugotą naują produktą gali nukopijuoti ir jį vėliau parduoti, o patento suteikiama išimtinė teisė suteikia galimybes nuo to apsisaugoti. Vadinasi, patentas yra priemonė užtikrinti verslo konkurencingumą. Patentą taip pat galima licencijuoti, jis gali palengvinti komercinių partnerių paiešką, būti rinkodaros veiksmų dalimi“, – teigia pašnekovė.

Patentuoja ir nacionaliniu lygiu

Patentus išradimams išduoda ne tik regioninė EPT, kurios išduodamas patentas gali galioti 39 Europos patentų konvencijos valstybėse narėse, įskaitant ir Lietuvą, bet ir nacionalinė tarnyba – Valstybinis patentų biuras (VPB). Pasak I. Urbonės, skirtumas yra tas, kad į VPB išradėjai kreipiasi tuomet, kai nori savo išradimą apsaugoti Lietuvoje ir gauti nacionalinį patentą. Per metus VPB gauna apie 100 nacionalinių patentų paraiškų, o į Lietuvą išplečiama apie 1000 Europos patentų. Regioninis ir nacionalinis išradimo patentavimas turi ir procedūrinių skirtumų, iš kurių pagrindinis – Lietuvoje galioja pareikštinė patentų sistema, kuomet nagrinėjant paraiškas netikrinamas išradimo naujumas ir neakivaizdumas, o EPT atliekama gilesnė ekspertizė.

„Verta paminėti, kad padavę nacionalinio patento paraišką, pareiškėjai papildomai gali pateikti prašymą atlikti paiešką EPT ir taip pasitikrinti, ar jų išradimas atitinka keliamus reikalavimus, t. y., yra naujas ir neakivaizdus. Pagal dvišalį EPT ir VPB susitarimą, Lietuvos pareiškėjams, kurie yra fiziniai asmenys, mažos ir vidutinės įmonės, mokslo ir studijų institucijos, pelno nesiekiančios organizacijos, 2336 eurus siekiančiam paieškos mokesčio dydžiui pritaikoma 80 proc. nuolaida“, – sako VPB vadovė.

Be to, kai patentas yra išduodamas VPB, jis galioja Lietuvos teritorijoje, o EPT išduotas patentas gali įsigalioti bet kurioje iš Europos patentų konvencijos valstybių, jeigu per 3 mėn. po patento išdavimo yra kreipiamasi į nacionalines tarnybas dėl patento įsigaliojimo, pateikiamas jo vertimas ir sumokami mokesčiai.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. pradės veikti Bendro galiojimo Europos patentas ir įsigalios pakeitimai, kuomet atsiras galimybė padavus vieną paraišką EPT ir jai išdavus Bendro galiojimo Europos patentą, įgyti vieningą išradimo apsaugą tose ES valstybėse narėse, kurios yra prisijungusios prie Bendro galiojimo patentų sistemos pagal 2012 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, ir ratifikavusios Bendro patentų teismo susitarimą.

VPB 2022 m. išdavė 93 patentus – 12 proc. daugiau nei 2021 m. (83). Daugiausia jų buvo išduota išradimams chemijos/metalurgijos, fizikos ir žmogaus poreikių tenkinimo srityse.

Anot I. Urbonės, kasmet gerėjantys Lietuvos rodikliai Europos patentų indekse džiugina, tačiau visada norisi siekti dar aukštesnių rezultatų. Tuo tikslu VPB užsakymu šiuo metu atliekama Intelektinės nuosavybės paskatų studija, kuri padės išgryninti Lietuvoje taikomas intelektinės nuosavybės kūrimo skatinimo priemones, iniciatyvas, kurios prisidėtų prie intensyvesnio intelektinės nuosavybės galimybių išnaudojimo, patento paraiškų skaičiaus augimo, kuriamų išradimų patentų kokybės gerinimo.

Naujienos

Verslo Vikingai

Technologijos3 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas5 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai6 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai6 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |