Sekite naujienas

Verslas

Paaiškėjo, kokį atsiperkamumą turi namų ūkyje naudojamos, elektros energiją kaupiančios baterijos

Paskelbta

-

Elektros energiją kaupiančių baterijų, kurias gyventojai naudoja siekdami sutaupyti ar tam, kad galėtų naudotis elektra net esant elektros tiekimo trikdžiams, atsiperkamumas, priklausomai nuo baterijos kainos, gali užtrukti 10 ar daugiau metų. Tačiau valstybės parama ir dalyvavimas elektros energijos balansavimo procese gali ženkliai pagreitinti atsiperkamumą. Tokį rezultatą parodė „Inion Software” mokslininkų komandos atliktas tyrimas, kuriuo remiantis, trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, atsiperkamumas yra praktiškai vienodas.

Tyrimui, kurio periodas siekė nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlikti, „Inion Software” mokslininkai pasirinko 10 kilovatvalandžių (kWh) talpos ir 5 kilovatų (kW) galingumo bateriją, kuri yra bene dažniausiai vartojama namų ūkyje.

Reklama:

Vasarinės padangos - Pirkitpadangas.lt

Buvo remiamasi ir modeliuojama su tokiais duomenimis kaip energijos skirstymo operatoriaus (ESO) pateikiamas vidutinio namų ūkio, nuosavo namo Vilniaus regione energijos suvartojimas.

Tyrimą atliko su trimis scenarijais

Kaip pasakoja „Inion Software” technologijų vadovas Robertas Janickas, atliekant tyrimą buvo pasitelkti trys skirtingi scenarijai, trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apžvelgiant, kurioje iš šių šalių būtų galima sutaupyti daugiausia.

Pirmasis scenarijus – kiek baterija sugeneruotų naudos, prijungta be nieko. Kai nėra nei saulės elektrinės, nei energijos suvartojimo. Kai į bendrą namo elektros tinklą prijungiama baterija ir bandoma uždirbti iš bendro elektros tinklo perkant elektrą, kuomet ji yra pigi ir parduodant, kai yra brangi.

Antrasis scenarijus – kiek baterija sugeneruotų naudos, kai neturima saulės elektrinės, bet esama energijos vartotojų. Trumpai tariant, kai baterija prijungiama ir norima pabandyti bent kažkiek sutaupyti ties kainos skirtumu. Tokiame scenarijuje baterija dažniausiai kraunama iš bendro tinklo, bet vėliau į tinklą nieko neatiduodama, nes suvartojama.

Trečiasis scenarijus – kiek baterija sugeneruotų naudos, kai turima saulės elektrinė ir turimas energijos suvartojimas. Trumpai tariant, kai energiją padeda sugeneruoti saulės elektrinė ir kai energija yra vartojama.

„Visų pirma, verta pabrėžti, kad tyrimą atlikome pagal „Nord Pool” – didmenines elektros energijos kainas. Be papildomų administravimo, persiuntimo ir kitų mokesčių.

Paskaičiavome, kad pirmuoju scenarijumi Lietuvoje ir Latvijoje per metus galima sutaupyti apytiksliai iki 407 eurų, Estijoje – iki apytiksliai 413 eurų. Antruoju scenarijumi Lietuvoje ir Latvijoje galima sutaupyti apytiksliai iki 266 eurų, Estijoje – iki apytiksliai 270 eurų. Trečiuoju

scenarijumi, Lietuvoje ir Latvijoje galima sutaupyti iki apytiksliai 294 eurų, Estijoje – iki apytiksliai 292 eurų”, – tyrimo rezultatais dalijasi R. Janickas.

Parama ir dalyvavimas elektros energijos balansavimo procese

Su konkrečiomis baterijos kainomis tyrimo nesusieję „Inion Software” specialistai skaičiuoja, kad baterijos atsiperkamumas bene labiausiai priklausys nuo to, kokia kaina bus įsigyta pati baterija.

„Remiantis tyrimo duomenimis bei skirtingomis baterijų kainomis, galima daryti prielaidą, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis, be jokios paramos, baterija gali atsipirkti per dešimt ar šiek tiek daugiau metų. Pavyzdžiui, jei 10 kWh baterija kainuos kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų, o per metus sutaupysite apie 300 eurų, tuomet ji atsipirks po maždaug 13 metų”, – sako R. Janickas.

Kita vertus, „Inion Software” technologijų vadovas pastebi, kad bateriją savo namuose įsirengti norintis vartotojas, gali pasinaudoti jai įsigyti teikiama valstybės parama. Taip pat gali dalyvauti elektros sistemos gamybos ir vartojimo balanso užtikrinime.

„Šiuo metu bateriją įsirengti labiau apsimoka tiems, kurie gali pasinaudoti parama elektros energijos kaupimo įrenginių – baterijų įsirengimui. Kas dvigubai sutrumpintų atsipirkimo laiką. Ją kaip tik Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pernai pradėjo teikti gyventojams, kurie įsigyja ir įsirengia geležies fosfato elektros energijos kaupimo įrenginį ar ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginį, kurio galia nuo 0.5 kWh iki 10 kWh ir naudoja jį savo elektros energijai kaupti. Be to, turint elektros kaupimui pritaikytą bateriją, žmogus gali nemažai sutaupyti ir pagreitinti jos atsiperkamumą, dalyvaudamas elektros energijos balansavimo procese. Pavyzdžiui, atsiperkamumo laikas galėtų sutrumpėti iki 4 metų”, – teigia R. Janickas.

 

Naujienos

Verslas14 val prieš

Lietuviai su partneriais sukūrė unikalią išmaniąją bateriją, aprūpinančią verslą energija net atšiauriausiomis sąlygomis

Išmaniųjų elektros energijos baterijų rinkoje vis garsiau skamba lietuvių vardas. „Omnispower Europe” drauge su partneriais sukūrė unikalią bateriją, galinčią dirbi...

Verslas20 val prieš

Nuo idėjos iki rinkos: pristatytos inovacijų ir technologijų plėtros finansavimo programos Baltijos šalims

Balandžio 16 d., Vilniuje vykusiame Europos inovacijų tarybos informaciniame renginyje baltijos šalims įmonių, startuolių bei mokslo ir tyrimų organizacijų atstovams...

Startuoliai2 d. prieš

Naujas pretendentas į startuolių sostinę? Iš Kauno – didelės ambicijos vystyti pažangią startuolių ekosistemą

Kaunas – startuoliams patrauklus miestas: toks siekis įvardytas praėjusią savaitę Kauno technologijos universitete (KTU) vykusiame „Išmanaus miesto“ hakatone. Jame, po...

Verslas2 d. prieš

„EMBank” vadovas: paskolų atsigavimo visose srityse reikės palaukti, bet pozityvūs ženklai matomi

Europoje paskolos fiziniams asmenims po truputį atsigauna, o verslų veiksmuose matomi laukimo ženklai. Taip būtų galima reziumuoti Europos Centrinio Banko...

Verslas2 d. prieš

Po įvykusių pokyčių VIAMATIKOJE – rekordiniai metai

Susisiekimo infrastruktūros statybinių medžiagų kokybės tyrimų ir techninės priežiūros bendrovei VIAMATIKA praėję metai buvo itin sėkmingi – tai įrodo keli...

Verslo Vikingai

Technologijos2 savaitės prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai4 savaitės prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas2 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |