„Pensions Europe“ vadovas siūlo receptą Lietuvos pensijų sistemai: trūksta darbdavių įsitraukimo

Didžiausios Europoje pensijų organizacijos „Pensions Europe“, vienijančios apie 110 mln. kaupiančiųjų turtą valdančius investuotojus, vadovas teigia, kad daugiapakopės pensijų sistemos padeda diversifikuoti riziką, tačiau kalbat apie Lietuvos atvejį, yra vienas niuansas, kurį būtų verta tobulinti.

Matis Lepala (Matti Leppälä) atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pensijų sistema yra ir labai panaši į kitų Europos šalių pensijų sistemas, ir kartu pastebi, jog pasaulyje nėra dviejų tokių pačių valstybių su identiškomis pensijų sistemomis, kurių visi parametrai būtų vienodi. Vis dėlto, jo nuomone, sąlyginai mažas kaupimo procentas neleidžia Lietuvos II pakopos dalyviams išnaudoti viso jos potencialo, kokiu pasižymi Šiaurės šalys ar Nyderlandai.

„Turite asmeninę, skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto, bet ne darbdavių įmokų dalį. Manau, kad tai yra vienas iš tobulintinų dalykų – šalia jau egzistuojančių įmokų mokėtojų – turi atsirasti ir darbdaviai. Geriausiai vertinamose pensijų sistemose darbdavio įmokos yra labai svarbios, jos leidžia pasidalinti įmokas į asmenines gyventojų pensijų sąskaitas per pusę ar kitokiu santykiu. Pavyzdžiui, Suomijoje darbdavys moka didžiąją dalį įmokos, darbuotojai – daug mažesnę. Lietuvoje tokios profesinės sistemos neturite, nors tai būtų įmanoma“, – pastebi „Pensions Europe“ vadovas.

Pasak jo, stipriausiose pensijų sistemose darbdavio dalyvavimas ir darbdavio įmoka yra pagrindinis elementas. Juo labiau, kad patys darbuotojai Lietuvoje pensijai kaupia mažu įmokų tarifu.

M. Lepala pastebi, jog Skandinavijos valstybėse pensijų įmokų tarifai sudaro apie 20-25 proc. darbo užmokesčio, kaip Lietuvoje – vos 3 procentus. Jo nuomone, didesnis darbdavių įsitraukimas padėtų spartinti pensijų turto augimą, kartu augs ir Lietuvos pensijų sistemos tvarumas. Jei bus didesnis santaupų lygis ir jų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP): demokratijos požiūriu yra labai svarbu turėti tvarią pensijų finansavimo sistemą.

„Žvelgiant į Lietuvą, kaupimo įmokų tarifai vis dar yra labai maži. Tai ir yra priežastis, kodėl privačiai kaupiama pensijos dalis negali atlikti tokio vaidmens, kokį ji atlieka Šiaurės šalyse, Nyderlanduose ar Vokietijoje. Sakyčiau, jog be didesnio įmokų lygio, kurį iš esmės gebėtų pakeisti darbdavių indėlis, bus sunku pasiekti didesnes pensijas ir finansuoti pensininkus taip, kaip paminėtose šalyse“, – sako jis.

Pasak europinės organizacijos vadovo, paprastai kiekvienoje šalyse valstybinės socialinio draudimo sistemos yra labai stiprios, tačiau pačias stipriausias ir efektyviausias šalių sistemas išskiria tai, kad jos turi ir papildomas pensijų pakopas. Anot M. Lepala, Lietuvoje esanti pakeitimo norma, arba gauto darbo užmokesčio bei pensijos santykis, sudaro apie 45 proc. ir tai nėra blogas rodiklis. Vis dėlto, skurdo rizikos lygis išlieka aukštas, tai kelia nerimą ir Europos Komisijai.

„ES lygmeniu reguliariai rengiama pensijų adekvatumo ataskaita turėtų pasirodyti 2024 metais. Buvusiose ataskaitose matome, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai kelia susirūpinimą ES, prisideda tikrai dideli demografiniai iššūkiai, su kuriais galite susidurti gana greitai. Žinoma, esu įsitikinęs, kad einamųjų mokėjimų modelio (angl. pay as you go), kuriuo yra paremta pirmoji pensijų pakopa (Sodros pensija) Lietuvoje, kuomet dabar dirbančiųjų sumokėtos socialinio draudimo įmokos yra panaudojamos dabartinių pensininkų pensijų mokėjimui, dalis išliks kritiškai svarbi, tačiau geresnė savarankiško finansavimo dalis gali padėti spręsti problemą“, – tvirtina jis.

Jo vertinimu, vis svarbesniu klausimu tampa mokesčių dydis, kuris yra iki 0,5 proc. gyvenimo ciklo fondams ir 0,2 proc. išsaugojimo fondams, yra pagrįstas ir konkurencingas net ir tarptautiniu mastu.

„Pensions Europe“ vadovas neabejoja, kad bet kurios pensijos sistemos sėkmės formulę lemia sistemos ir jos finansavimo stabilumas, investicijų rezultatai bei kaupimo įmokų dydis, dėl ko susitaria kaupiantieji ir sprendimus priimantys politikai.

„Gera pensijų sistema turi būti pagrįsta ilgalaikiu planu. Žinoma, daugumoje šalių yra sudėtinga tai atsieti nuo kasdieninės politikos, tačiau šalies lygmeniu turi būti suvokiama, koks yra tikslas ir kaip siekti to, kad gyventojai gautų padorią pensiją. Mano nuomone, labai svarbu, kad šiais klausimais būtų pasiektas tvirtas politinis sutarimas ir pensijų sistemos netaptų rinkimų žaislais“, – sako M. Lepala.