Sekite naujienas

Verslas

Savivaldybių išlaidos kasmet auga: analitiniai duomenys atskleidė, kam išleidžiama daugiausiai

Paskelbta

-

Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finansų ministerija, kurios metu buvo vertinami pastaraisiais metais įvykę savivaldybių pajamų, išlaidų bei gyvenimo kokybės pokyčiai.

„Savivaldybių išlaidų analitiniame modulyje pateikta išlaidų atotrūkių analizė ne tik parodo modeliuojamų ir faktinių išlaidų atskirose savivaldybėse skirtumą, bet ir leidžia joms įsivertinti, kurioms funkcijoms skiriamų išlaidų skirtumai yra didžiausi. Išnagrinėjus išlaidas, skiriamas atskiroms funkcijoms, ir pasitikrinus, ar jos ne per didelės, o gal per mažos, galima jas palyginti su modeliuojamu teoriniu išlaidų poreikiu. Taip atsirastų galimybė efektyviau nukreipti finansinius išteklius, siekiant gerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir mažinti atotrūkius tarp savivaldybių“, – sako CPVA ekspertas Viktoras Sirvydis.

Reklama:

Vasarinės padangos - Pirkitpadangas.lt

Mažesnės išlaidos nebūtinai rodo efektyvumą

Pašnekovas aiškina, kad atliekant analizę faktinės išlaidos buvo lyginamos su teorinėmis modeliuojamomis išlaidomis, kurios buvo apskaičiuots kiekvienai savivaldybės funkcijai parengus ekonometrinį modelį. Šiuo modeliu buvo siekiama nustatyti išlaidų poreikį, konkrečiai funkcijai skiriamas išlaidas lemiančius parametrus, pavyzdžiui, paslaugos gavėjų skaičių, naudojamos infrastruktūros apimtį, savivaldybės dydį bei jos ekonominius ir demografinius rodiklius.

Analizė parodė, kad nuo 2015 m. iki 2021 m. tiek faktinės, tiek modeliuojamos savivaldybių tęstinės išlaidos augo. 2015 metais faktinės išlaidos siekė kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų, o 2021-aisiais – 4,07 mlrd. eurų. Beveik visu laikotarpiu faktinės savivaldybių išlaidos viršijo modeliuojamas, tik 2015 metais buvo mažesnės, o išlaidų deficitas sudarė 0,85 procento. 2016-2021 m. savivaldybių faktinės išlaidos buvo didesnės už modeliuojamas, o išlaidų perviršis svyravo nuo -1,77 proc. 2019 metais iki didžiausio per visą laikotarpį -4,77 proc. 2017 metais.

2021 m. didžiausią išlaidų perviršį savivaldybės patyrė komunalinių paslaugų, būsto ir aplinkosaugos srityje – buvo išleista 43,58 mln. eurų daugiau nei apskaičiuotos modeliuojamos išlaidos, o mažiausią – socialinių išmokų srityje, išleista 4,38 mln. eurų daugiau nei modeliuojamos išlaidos. Socialinių paslaugų srityje savivaldybės 2021 m. faktiškai išleido 37,86 mln. eurų daugiau nei modeliuojamas teorinis poreikis, švietimo srityje – 29,54 mln. eurų daugiau, bendroms valstybės paslaugoms – 14,25 mln. eurų daugiau.

Lietuvos savivaldybių asociacijos Finansų ir ekonomikos komiteto narės Jekaterinos Goličenko nuomone, tokią situaciją smarkiai nulėmė įvairios nenumatytos aplinkybės.


„Stebėjome spartesnį, nei buvo planuotas, infliacijos augimą, reikšmingą įtaką valstybės ir savivaldybių išlaidoms padarė COVID-19 pandemija. Be to, vyko valstybės socialinės sferos teisės aktų pakeitimai, kurie paveikė šildymo ir kuro kompensacijų mokėjimus – su tuo susiję nemažai savivaldybėse neplanuotų išlaidų“, – sako J. Goličenko.

Tam, kad skirtingas savivaldybes būtų lengviau palyginti tarpusavyje, jos buvo suskirstytos į keturis klasterius: didžiųjų miestų, kurortinių, kaimiškųjų ir kitų savivaldybių. Duomenys parodė, kad didžiųjų miestų, kaimiškose ir kurortinėse savivaldybėse faktinės išlaidos dažniau būna didesnės už modeliuojamas, o kitų savivaldybių klasteryje situacija atvirkštinė – faktinės išlaidos dažniau būna mažesnės už modeliuojamas.

Pasak V. Sirvydžio, optimalus ir siektinas išlaidų lygis yra tuomet, kai nėra reikšmingo atotrūkio tarp modeliuojamų ir faktinių išlaidų. Vis tik analizuojant išlaidas labai svarbu vertinti ne tik jų atotrūkį, kaip galutinį rezultatą, bet detaliau panagrinėti ir išlaidų lygį nulėmusius veiksnius bei jų poveikį gyvenimo kokybės augimui.

„Pavyzdžiui, kai kuriose savivaldybėse trūksta vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir šią problemą savivaldybė sprendžia pirkdama paslaugas iš privačių ikimokyklinių įstaigų. Tačiau kai kurios privačios ikimokyklinių paslaugų teikimo įstaigos yra registruotos kituose miestuose ir jas lankantys vaikai į statistines ataskaitas yra įtraukiami kaip kitų miestų mokiniai, nors už suteiktas ugdymo paslaugas išlaidas patiria savivaldybė, kurioje registruotas vaikas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai savivaldybė išleidžia daugiau dėl to, kad teikia ne tik bazines paslaugas, kaip kitos savivaldybės, bet ir papildomas, atsižvelgus į vietos gyventojų poreikius“, – komentuoja jis.

J. Goličenko, paklausta, ar galima sakyti, kad efektyvesnės yra tos savivaldybės, kuriose faktinės išlaidos yra mažesnės nei modeliuojamos, o ne tos, kuriose matome išlaidų perviršį, išlaidų deficito privalumu neįvardina: „Aplinkybės gali būti labai skirtingos, be to, mažesnės išlaidos gali reikšti, kad galbūt pilnai netenkinamas socialinių paslaugų, programų poreikis, nevykdoma įvairių finansuojamų programų, tokių kaip sporto, kultūros, švietimo, jaunimo užimtumo, ilgalaikių bedarbių užimtumo ir panašiai, plėtra“.

Išlaidos siejasi su gyvenimo kokybe

V. Sirvydis teigia, kad savivaldybių išlaidų atotrūkių įrankis yra naudingas pačioms savivaldybėms, nes leidžia pamatyti, ar jos turi išlaidų perviršį, ar deficitą, rezultatus palyginti su panašiomis klasterio savivaldybėmis, pasitikrinti, kuriais metais ir kokioje srityje faktinės išlaidos atitiko modeliuojamas, o kuriais metais jos buvo viršytos ar mažesnės, pasinagrinėti to priežastis ir, įvertinus visus išlaidų atotrūkį lemiančius rodiklius bei aplinkybes, siekti pažangos bei geresnių rezultatų.

„Išlaidų lygis turėtų būti gretinamas su gyvenimo kokybės indeksu savivaldybėje. Pavyzdžiui, jeigu yra išlaidų deficitas ir gyvenimo kokybės indeksas auga lėčiau nei kitose savivaldybėse, gali būti, kad nagrinėjamoje savivaldybėje yra skiriamas per mažas finansavimas tam tikrose srityse, kuris galimai veikia gyvenimo kokybę“, – aiškina ekspertas.

Jeigu savivaldybės išlaidos yra nepakankamos arba viršijamos konkrečiose srityse, jas galima atitinkamai padidinti arba sumažinti. Toks išlaidų pakoregavimas turėtų būti siejamas su paslaugų kokybės gerinimu ar teigiamu poveikiu gyvenimo kokybei.

Savo ruožtu J. Goličenko savivaldybėms, kurių faktinės išlaidos nuolat viršija modeliuojamas, pataria atsakingai vertinti išlaidų poreikį, plečiant paslaugų spektrą, organizuojant renginius, siūlant ir įtvirtinant įvairias viešojo sektoriaus darbuotojų motyvacines priemones. Tai leistų efektyviau užtikrinti savivaldybės finansinį tvarumą.

Savivaldybių tyrimas, vertinant savivaldybių pajamų, išlaidų bei gyvenimo kokybės, įskaitant sveikatos ir švietimo paslaugų, rodiklių pokyčių tendencijas, atliktas CPVA įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“.

Savivaldybių išlaidų atotrūkius įvertinti galima interneto svetainėje www.lietuvosfinansai.lt.

Naujienos

Verslo Vikingai

Technologijos2 savaitės prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai4 savaitės prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas2 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |