praėjusiais metais, padidėjo penktadaliu – 19 proc. (iki 734,3 mln. eurų), o vežėjų įmonės ir toliau buvo vienos iš aktyviausių lizingo sandorių šalių.
„Lietuvos ūkis kilo ir sudarė palankias sąlygas vežėjams plėsti verslą: naujų sudarytų krovininio transporto lizingo sutarčių vertė 2018 metais siekė 230 mln. eurų – buvo dešimtadaliu (12 proc.) didesnė negu 2017 metais. Pernai krovininio transporto priemonių naujų lizingo sutarčių vertė sudarė daugiau negu 50 proc. visų per metus sudarytų lizingo sutarčių. Tai rodo, kad šalies vežėjų bendrovės yra išsikovojusios tvirtas pozicijas Europos Sąjungos rinkoje, geba efektyviai valdyti savo transporto parkus, pritraukti vietos ir užsienio šalių vairuotojus, naudodamosi inovatyviais technologiniais sprendimais ir tobulindamos procesus, todėl kartu su Lenkijos ir kitų Rytų Europos šalių vežėjais atsiriekia vis didesnę tarptautinių vežimo paslaugų rinkos dalį iš senbuvių. Tai viena svarbiausių jų augimą lemiančių priežasčių”, – teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.
Visgi, lyginant 2018 metus su 2017-aisiais, transporto sektoriaus augimo tempas lėtėjo. Tai rodo, kad vežėjams vis sunkiau išlaikyti tą patį vežamų krovinių kiekio augimą, kuris pastaruosius kelerius metus nuolat sparčiai kilo aukštyn. Statistikos departamento duomenimis, šalies kelių transporto sektoriaus 2018 metų trijų ketvirčių rezultatai tonkilometrėmis buvo beveik dešimtadaliu (9 proc.) didesni negu užpernai. Žinoma, plėtra nebebuvo tokia sparti kaip 2017 metais, kai augimas atitinkamu laikotarpiu siekė net 27 procentus. Nepaisant to, Lietuvos vežėjų finansiniai rezultatai (pelnas ir geras balansas) ir toliau yra geri, nors jaučiamas spaudimas pelno maržoms. Šiam spaudimui didžiausią įtaką turi tebeaugantis darbo užmokestis ir degalų kainos, kurios augo visus metus ir ėmė mažėti tik pernai spalį.
„Praėjusiais metais labiausiai augo didžiosios transporto įmonės, kurios daugiausia krovinių gabeno Vakarų Europoje. Įmonių dydis vežimų sektoriuje yra labai svarbus, nes padeda optimizuoti maršrutus ir mažinti vieno nuvažiuoto kilometro fiksuotąsias sąnaudas, taip pat didelės įmonės gali teikti įvairesnes ir didesnės pridėtinės vertės paslaugas, pavyzdžiui, sudaryti galimybę savarankiškai planuoti maršrutus, teikti vienkartinio ar dalinio krovinių vežimo paslaugą. Dirbančių asmenų skaičius transporto sektoriuje per metus padidėjo beveik dešimtadaliu (9 proc.). Tai buvo labiausiai darbuotojų skaičių didinęs sektorius Lietuvoje. Darbo imigrantai tapo vienu iš Lietuvos verslo konkurencingumą tarptautinėje erdvėje didinančių veiksnių”, – sako V. Juzikis.
SEB analitikų teigimu, 2019-ieji Lietuvos kelių transporto sektoriui taip pat turėtų būti geri. Vis tik augimo tempas ir toliau lėtės – dėl lėtėjančio ekonomikos augimo Europoje ir didėjančio neapibrėžtumo pasaulyje. Be to, nerimą kelia ir didėjanti kietojo „Brexit” tikimybė. Pastebima, kad mažesnės vežėjų įmonės šiuo metu atsargiau vertina ateitį ir didesnės plėtros planų neturi.
V. Juzikis pastebi, kad šiuo metu vienas iš svarbiausių neapibrėžtumų transporto sektoriuje yra reguliacinė aplinka – Europos Parlamente svarstomas mobilumo paketas, kuriuo norima didinti saugumą Europos keliuose, gerinti vairuotojų darbo sąlygas ir mažinti oro taršą. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrus Vakarų šalių tikslus, siekiant apsaugoti jų nacionalines transporto įmones nuo tolimesnio vidaus rinkos perleidimo Rytų Europos šalių vežėjams. Sunku prognozuoti, kokie pakeitimai bus priimti ir kada, tačiau neabejotinai šio paketo įtaka bus didelė. Tai palies visos Europos vežėjus, tačiau labiausiai Vidurio ir Rytų Europos, įskaitant Lietuvos, vežėjus, kurie yra priklausomi nuo tarptautinių vežimų. Dėl įgyvendinamos naujos reguliacijos gali smarkiai padidėti įmonių išlaidos ir sumažėti įgytas konkurencinis pranašumas prieš Vakarų Europos vežėjus. Akivaizdu, kad sudėtingiausia prisitaikyti bus mažesnėms įmonėms.
Pažymėtina, kad transporto sektorius yra vienas jautriausių bendros ekonominės aplinkos rodiklių, galintis greitai įspėti apie artėjančius nepalankius ekonomikos pokyčius. Todėl reikia nepamiršti, kad rinka yra dinamiška, tad netikėtumų rizika visuomet išlieka. Vien degalų kainų pakilimas gali turėti didelę įtaką finansiniams rodikliams. Dėl šių priežasčių vežėjams visada patartina turėti iki šešių mėnesių likvidumo atsargą.
