Specialistė pataria, kaip tinkamai valdyti finansus

Asmeninio ar šeimos biudžeto valdymas – neatsiejamas procesas kiekvieno iš mūsų gyvenime. Nesvarbu, ar tai bendros išlaidos mėnesio pradžioje, apsipirkimas parduotuvėje, ar lėšų atidėjimas juodai dienai – visa tai lemia asmens finansinį stabilumą ir gerovę. Dėl įtempto gyvenimo tempo žmonės dažnai pamiršta, kad norint sėkmingai valdyti asmeninius finansus svarbu sistemingai ir stabiliai planuoti išlaidas. Taigi Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, dalijasi keliais praktiniais patarimais, kurie padės tinkamai parengti asmeninio biudžeto planą ir priimti finansinius sprendimus.

„Norint priimti tinkamus sprendimus, kurie pagerintų finansinę padėtį, reikia žinoti, kokio dydžio jūsų mėnesio išlaidos. Tikslūs skaičiavimai padeda nustatyti leistiną mėnesio išlaidų normą, išlaikyti finansinį balansą bei sekti, ar nustatytas biudžetas nėra viršytas“, – teigia R. Ežerskienė.

Biudžeto valdymo pradžia: nuo ko pradėti?

Pirmiausia R. Ežerskienė pataria išsikelti konkrečius tikslus – lėšas norite atidėti ateities planams, pavyzdžiui, būstui ar vaikų išsilavinimui, siekiate sutaupyti „finansinę pagalvę“, ar norite stabilizuoti savo finansus? Nustačius tikslą privalu įvertinti dabartinę finansinę padėtį, tai padaryti padės išlaidų žymėjimas, „MS Excel“ skaičiuoklė arba biudžeto sudarymo mobilioji programėlė.

Specialistė rekomenduoja žymėtis visas gaunamas mėnesio pajamas: darbo užmokestį, papildomas pajamas, gaunamos pašalpos sumą, ar kitus priedus. Lygiagrečiai išskirkite ir pasižymėkite mėnesio išlaidas: finansinius įsipareigojimus (paskola, nuoma, komunaliniai mokesčiai), taip pat, kiek apytiksliai per mėnesį išleidžaite maistui ir transportui, laisvalaikio pramogoms (restoranai ir kavinės, kino teatras, koncertai), hobiams (treniruotės, užsiėmimai) ir kt. Norint tiksliai surašyti savo išlaidas ir sužinoti, kam skiriami pinigai, galite peržiūrėti praėjusio mėnesio (ar mėnesių) banko sąskaitos išrašą, o kai kurie bankai jau turi ir biudžeto valdymo programėlę.

„Išgirdus apie išlaidas, pirmiausia pagalvojame apie įvairius finansinius įsipareigojimus, tokius kaip mėnesio sąskaitos už paslaugas, tačiau daugiausiai išlaidų reikalauja maisto produktai ir namų priežiūra. Dėl to analizuojant savo kasdienius įpročius svarbu pagalvoti, kiek mokame už kavą ir kur ją perkame, ar dažnai išmetame pasibaigusio galiojimo maistą, kiek išleidžiame hobiams ir pan. Tokiu būdu galima apskaičiuoti, kiek pinigų galima sutaupyti. Pinigai daro pinigus, o skolos daro skolas“, – kalba specialistė.

Apskaičiuojant finansinę padėtį svarbu nepamiršti ir tokių išlaidų kaip „Netflix“, „Spotify“, „iTunes“ prenumeratos, „Microsoft“ programų mėnesio išlaidos. Pasak R. Ežerskienės, svarbu apgalvoti, ar šiomis paslaugomis naudojatės pakankamai dažnai, galbūt verta nutraukti ar kuriam laikui sustabdyti nereikalingas prenumeratas. Tik peržiūrėję savo mėnesio išlaidas galėsite pamatyti, kur išleidžiate daugiau, nei turėtumėte.

Veiksmų plano rengimas

Dažnai tikrąjį biudžeto vaizdą pamatome tik tada, kai išlaidos yra pateikiamos vienoje vietoje. Išryškėja visos mažos išlaidos, kurios nepastebimos tarp didesnių pirkinių, taip pat matomos biudžeto spragos. Specialistė pataria pradėti rengti veiksmų planą ir peržiūrėti, kurias išlaidas galima sumažinti, kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas.

„Norint išvengti nereikalingų pirkinių, patariu maistą pirkti kartą savaitėje. Sudarykite pirkinių sąrašą arba apsipirkite internetu, tokiu būdu prekės bus apgalvotos, išvengsite emocionalių ir neapgalvotų pirkinių. Kiekvienas pirkinys turėtų būti laikomas investicija į gerovę. Toks požiūris padės laikytis minimalizmo principo – pirkti tik būtiniausius daiktus. Šį įgūdį galima praktikuoti skirtingais būdais, pavyzdžiui, atėję prie kasos, krepšelyje randame vieną ar du daiktus, kurių galime atsisakyti ir išimti juos iš pirkinių krepšelio arba naują daiktą perkame tik tada, kai kitą išmetame“, – pasakoja R. Ežerskienė.

Specialistė pataria nepulti į kraštutinumus ir nebūti per daug kategoriškiems: „Šis procesas panašus į dietos laikymąsi. Žmonės gana dažnai ir greitai pasiduoda, nes negali greitai ir efektyviai pakeisti savo kasdienės rutinos. Todėl siūlome nepulti į kraštutinumus, raskite aukso vidurį. Apskaičiavę savo pajamas ir išlaidas, žiūrėkite, kur galite sutaupyti ir kiek lėšų galite atidėti savo tikslams. Tikslai turi būti aiškūs, turite suprasti, kur investuosite: norite patogiai gyventi, rūpinatės savo bei artimųjų ateitimi, ar siekiate svajonės“.

Finansinė apsauga

Viena svarbiausių biudžeto dalių, į kurią dažnai neatsižvelgiama – juodai dienai skirtos santaupos. Jų dydis priklauso nuo to, kiek pinigų asmuo ar šeima išleidžia kiekvieną mėnesį, rekomenduojama sutaupyti mažiausiai trijų mėnesių darbo atlyginimo sumą. Pasak specialistės, taupymas juodai dienai ar nelaimingiems įvykiams yra itin svarbus, planuojant finansus nereiktų pamiršti atidėti dalies sumos, reguliarus santaupų atidėjimas leis jaustis užtikrintai ir saugiai.

Planuodami savo išlaidas įvertinkite ir galimas neplanuotas išlaidas susirgus, netekus pajamų šaltinio ir pan. Todėl įpraskite atsidėti santaupoms, kas leis jaustis saugiau. Ypač svarbus reguliarumas, todėl pasirinkite tinkamą taupymo priemonę, kuri užtikrins ateities gerovę. Taupyti galima pradėti nuo mažesnės sumos, vėliau ją galima didinti, arba atidėti didžiausią sumą, kurią galite investuoti ir motyvuoti save, kad žengiate didelį žingsnį asmeninės gerovės link. O klasikinė taisyklė kaip paskirstyti savo pajamas – 50 % būtiniausioms išlaidoms, 30 % laisvalaikiui, 20 % santaupoms – padeda kiekvienam tiek pradedančiajam, tiek pažengusiam savo finansų planuotojui“, – rekomenduoja R. Ežerskienė.