Sulčių gamybos lyderė „Eckes-Granini Baltic“: ar ateityje galėsime gerti sultis, priklauso nuo bičių ir biologinės įvairovės

Auganti sulčių rinka skatina sulčių gamintojus skirti daugiau dėmesio tvaresnei veiklai: ne tik plėtoti atsakingą gamybą, mažinti energetinių išteklių sąnaudas, bet ir siekti biologinės įvairovės išsaugojimo. Tai itin aktualu dideliems vaismedžių sodams, kur ilgą laiką naudotus pesticidus ir kitus cheminius preparatus vis dažniau pakeičia natūralūs kenkėjų priešai, o pasitelkti tvarūs ūkininkavimo sprendimai leidžia padidinti ir auginamų vaisių derlių.

Rinkos tyrimų bendrovės „IMARC Group“ duomenimis, 2022 m. pasaulinės vaisių sulčių rinkos vertė sudarė 147,5 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad rinka per artimiausius penkerius metus augs 4,52 proc. ir 2028 m. pasieks 189,9 mlrd. JAV dolerių.

„Augant sulčių rinkai neišvengiamai didėja ir produkcijos mastas, tad iš principo poreikis užauginti kuo daugiau vaisių, uogų ar daržovių turėtų skatinti ir vaismedžių sodų bei ūkių plėtrą. Vis dėlto, šiuo metu sulčių gamintojams aktualu, kad kuriant naujas ar plečiant esamas augavietes būtų išsaugota biologinė įvairovė, o jau veikiančiuose ūkiuose nebūtų aklai siekiama didinti priskinamų vaisių kiekybę, paminant jų kokybę“, – komentuoja didžiausios šalyje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamintojos „Eckes-Granini Baltic“ vadovas Marius Gudauskas.

Pasak jo, siekiant paskatinti aplinkai draugišką, tvarų ūkininkavimą vis daugiau sulčių gamintojų savo produkcijai renkasi tvariai užaugintus vaisius. Prie 2017 m. sulčių sektoriaus lyderių įkurto Tvarių sulčių pakto (SJC) iniciatyvos 2019 m. prisijungė ir „Eckes-Granini Group“.

„Tvariai auginamų vaisių sultys siejamos su visos įmonių grupės išsikeltu tikslu mažinti netiesioginėje veikloje generuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai reiškia, kad pirmenybę teikiame mažesnį anglies dvideginio (CO2) pėdsaką turintiems ūkiams, mažai naudojantiems arba visai nenaudojantiems trąšų ir pesticidų, taip pat savo veikloje taikantiems tvaresnius sprendimus tiek sandėliuojant, tiek perdirbant vaisius“, – sako M. Gudauskas.

Tvarių sulčių pakto iniciatyvos dalyviai planuoja iki 2030 m. pereiti vien prie tvariai užaugintų vaisių naudojimo sulčių gamybai. Naujausiais duomenimis, 2021 m. prie iniciatyvos prisijungusių sulčių gamintojų produkcija, iš tvariai užaugintų vaisių, sudarė 43 proc. visos produkcijos arba 4,3 mln. tonų. Tokį rodiklį pavyko pasiekti vos per kelerius metus – 2017 m. tvariai auginamų vaisių sultys sudarė tik 7 proc. visos produkcijos.

Atsigręžiama į gamtą vardan didesnio derliaus

Tvarus ūkininkavimas apima ne tik vaismedžių tręšimą aplinkai draugiškomis organinėmis medžiagomis, bet ir kitus sprendimus – tarp kurių ir tinkamų sąlygų sudarymas biologinei įvairovei užtikrinti.

Šiuo metu kaimyninėje Lenkijoje vykdomas projektas, kurio metu tvariai auginamų obuolių sodus plėtojantys ūkininkai raginami taikyti papildomus sprendimus, kurie leistų padidinti biologinės įvairovės lygį. Tai apima ne vien dėmesį paukščiams jiems keliant inkilus ar apsaugant juos nuo atsitrenkimo į stiklą, kai šis klijuojamas specialiais paukščius atbaidančiais lipdukais, bet ir papildomas priemones patiems mažiausiems sodų gyventojams – vabzdžiams bei vabalams.

Tarp rekomendacijų ūkininkams yra didesnių žaliųjų plotų soduose užtikrinimas: paliekami laukiniai krūmai, nešienaujama žolė prie tvorų ar pastatų, vietomis leidžiant augti piktžolėms, senai žolei bei sėjant daugiau daugiamečių gėlių bei kitų augalų. Taip pat siūloma obuolių soduose palikti nupjautos medienos: rąstų ar malkų, nukirstų medžių kelmų ar šakų, kuriose galėtų apsigyventi įvairūs vabalai bei vabzdžiai. Tarp lengviausiai diegiamų priemonių – ir papildomos smėlio ar dirvožemio krūvos, vabzdžių viešbučiai. Skaičiuojama, kad vien per 2 metus šios priemonės leidžia padidinti biologinę įvairovę 25 proc.

„Iš principo tai yra grįžimas prie natūralaus ūkininkavimo, kai vaismedžių soduose nebesiekiama maksimalaus sterilumo, o atkuriamas gyvosios ir negyvosios gamtos balansas: čia skraido ir peri paukščiai, sudaromos sąlygos veistis vabzdžiams ir vabalams, o svarbiausia – sukuriama palanki aplinka bitėms, kurių atliekama vaismedžių žiedų apdulkinimo funkcija yra itin svarbi siekiant gausesnio derliaus. Tokio natūralaus ūkininkavimo pavyzdžių vis daugiau galima pastebėti ir Lietuvoje“, – pastebi „Eckes-Granini Baltic“ vadovas, teigiantis, kad Žiežmariuose gaminamiems „Gimtinės“ sulčių gėrimams naudojamos lietuviškų obuolių sultys.

Bitės gali padidinti ir apelsinų derlių

Natūralaus sodo privalumus įrodo Ispanijos obuolių ir apelsinų soduose 2022 m. atliktas eksperimentas, kai tarp vaismedžių buvo specialiai sėjamos įvairios vienmetės bei daugiametės gėlės – bičių lankymosi soduose rodiklis išaugo net 67 proc. Tai turėjo teigiamos įtakos ir skinamo derliaus kokybiniams parametrams: obuolių saldumui, išvaizdai bei dydžiui.

Panašus tyrimas atliktas Brazilijoje, vertinant, kiek bitės prisideda prie apelsinų derliaus rodiklių. Nustatyta, kad bičių aktyvumas apdulkinant apelsinmedžių žiedus gali padidinti derlių iki 20 proc.

„Turint omenyje, kad Brazilijoje užauginama 34 proc. pasaulio apelsinų produkcijos, kuri patenkina net 61 proc. pasaulio apelsinų sulčių gamybos poreikių, tokie derliaus padidėjimai yra itin reikšmingi ne tik apelsinmedžių augintojams, bet ir sulčių gamintojams. Tik plėtodami tvarius vaisių sodus galime užtikrinti ne tik aukščiausią sulčių kokybę, bet ir išsaugoti biologinę įvairovę“, – sako M. Gudauskas.

Skaičiuojama, kad iš 5 pasaulyje suvartojamų apelsinų sulčių stiklinių 3 yra pagamintos iš Brazilijoje auginamų apelsinų. Tvariai užaugintus apelsinus šimtaprocentinėms apelsinų sultims „Elmenhorster“ naudoja ir „Eckes-Granini Baltic“.