Sekite naujienas

Verslas

Svarbiausi aviacijos maršrutų planavimo principai: kaip parenkamos naujos kryptys ir kas lemia esamų atšaukimą

Paskelbta

-

Rodos dar visai neseniai galėjote tiesiogiai nuskristi į tam tikrą šalį ar miestą, o šiandien tokio skrydžio neberandate. Kodėl vienus maršrutus keičia kiti ir kas priverčia oro bendroves nutraukti arba laikinai sustabdyti skrydžius? Atsakymus į šiuos klausimus pateikė Lietuvos oro uostų (LTOU) maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.

„Oro bendrovės visuomet atsižvelgia į keleivių paklausą, orlaivių užimtumą, konkretaus oro uosto pasiekiamumą, operacinius kaštus, rinkos perkamąją galią, jautrumą kainai. Jei tai naujas skrydis, oro bendrovė remiasi prognozėmis, o jei prognozės nepasiteisina, jai labiau apsimoka perkelti skrydį į kitą miestą. Šie aviacijos maršrutų planavimo principai yra universalūs ir galioja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – komentavo T. Zitikis.

Reklama:

Vasarinės padangos - Pirkitpadangas.lt

Vienas veiksnys – lemiamas

Vienas iš svarbiausių veiksnių, į kuriuos atsižvelgia oro bendrovės planuodamos naujus maršrutus, yra paklausos prognozė. Bendrovės įvertina, kiek keleivių galėtų pritraukti siūlomos kryptys ir kiek jie sutiktų mokėti už bilietą.

„Spręsdamos, ar nauji maršrutai atsipirks, oro bendrovės remiasi turimais duomenimis ir įprastu skrydžių užimtumu. Į skaičiavimus įtraukiami ir tokie aspektai kaip rinkoje jau veikiančių oro bendrovių rezultatai, maršruto pelningumas vykdant jį iš panašios rinkos, jau siūlomos kryptys. Labai svarbu ir tai, kiek keliautojų iš kitos šalies norės skristi verslo ar atostogų reikalais, tarkime, į Lietuvą – kitaip tariant, svarbi abiejų šalių, tarp kurių vyktų skrydžiai, keleivių paklausa. Pastarajam faktoriui labai didelę įtaką turi ir šių šalių patrauklumas, žinomumas, turizmo skatinimo priemonės“, – aiškino Lietuvos oro uostų atstovas.

Ekspertas pridūrė, kad, pavyzdžiui, tradicinės oro bendrovės itin atidžiai vertina galimybes pasiūlyti jungiamuosius skrydžius naudojant mažesnius lėktuvus, bet dažniau. Taip keleiviams sudaroma galimybė patogiai atvykti į tarpinį oro uostą (angl. hub), iš kurio vėliau jie gali pasiekti tolesnes lokacijas.

Šie veiksniai lemia ir tai, kokie orlaiviai bus naudojami konkretiems skrydžiams. Tačiau net nedideli lėktuvai pustuščiai neskraido. Kaip rodo LTOU statistika, tradicinių oro bendrovių vidutinis lėktuvų užpildymas siekia 49–65 proc., žemų kaštų oro bendrovių – apie 80 procentų.

„Kartais gali atrodyti, kad skrydžiai buvo pilni keleivių, o maršrutą oro bendrovė vis tiek nutraukė. Viena iš galimų priežasčių – keleiviai nebuvo pasiryžę už bilietus mokėti tiek, kad skrydžiai taptų pelningi. Pavyzdžiui, skrydžio pristatymo pradžios metu pigūs bilietai buvo kaipmat išperkami, tačiau pakėlus kainą paklausa sumažėjo. Ilgainiui bilietų kainos vis tiek turi pasiekti būtiną vidurkį, kad skrydis neštų pelną“, – komentavo T. Zitikis.

Lėktuvai pinigus uždirba ore

Oro bendrovės laikosi paprasto principo: orlaivis uždirba pajamas tada, kai yra ore, o ne tada, kai stovi ant žemės. Todėl planuodamos maršrutus oro bendrovės atsižvelgia į tai, kaip geriausia paskirstyti resursus, kad turimas transportas būtų kuo ilgiau įdarbintas.

„Jeigu numatoma, kad orlaivis ilgą laiką stovės ant žemės, oro bendrovė bus linkusi planuoti naujus, papildomus maršrutus. Tam tikrais atvejais net labiau apsimoka vykdyti trumpus, regioninius skrydžius. Pavyzdžiui, mažesni orlaiviai gali atlikti iki šešių tokių skrydžių per dieną. Tai suteikia galimybę pasiūlyti papildomus jungiamuosius skrydžius. Tuo tarpu didesni orlaiviai naudojami ilgesniems, pavyzdžiui, transatlantiniams skrydžiams“, – komentavo T. Zitikis.

Ne mažiau svarbus veiksnys yra ir konkrečios šalies ar regiono rinkos užimtumas. Tam tikrais atvejais oro bendrovės gali pasiūlyti jau egzistuojančias, populiarias skrydžių kryptis. Tiesa, tai sukelia papildomų iššūkių, pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad net pasiūlius mažesnę kainą, keleiviai toliau rinksis pamėgtą, patikimą oro bendrovę, nes jausis jai lojalūs.

Skrydžių pasiūlos pokyčiams įtakos taip pat turi sezoniškumas, ekonominiai veiksniai, net gamtos reiškiniai. Pavyzdžiui, populiarų turistinį regioną supurčius žemės drebėjimui ar išsiveržus ugnikalniui, dalis žmonių gali nuspręsti pakeisti savo atostogų planus.

Išimtiniais atvejais nauji maršrutai gali atsirasti tik dėl to, kad oro bendrovei paprasčiausiai reikia įdarbinti orlaivį tikintis, jog pasiūla stimuliuos paklausą. „Prognozės dažnai nebūna visiškai tikslios. Gali būti, kad išbandžiusios rinką, skyrusios biudžetą maršruto rinkodarai, oro bendrovės po kelių mėnesių skrydžius nutrauks, nes jie nenešė pakankamai pajamų. Vėlgi, tai normali praktika“, – sakė T. Zitikis.

Naujienos

Verslas22 val prieš

„Planas Chuliganas” tapo „Ignitis” klientų aptarnavimo partneriais

Laimėjęs viešą pirkimą teikti klientų aptarnavimo paslaugas, kontaktų centras „Planas Chuliganas” oficialiai tapo sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis” klientų aptarnavimo...

Verslas22 val prieš

„Vienaragis vienaragyje”: „Saily” kūrėjų patarimai

Vykintas Maknickas,„Nord Security” produktų strategijos vadovas, dalinasi svarbiausiais patarimais, padėsiančiais kuriant naują produktą. 1. Sekti rinkos tendencijas „Nord Security” mes...

Verslas1 d. prieš

Priimtas Poveikio klimatui neutralizavo pramonės aktas: atvers naujas galimybės Lietuvos žaliosioms technologijoms

Šių metų balandžio 25 d. Europos Parlamentas priėmė Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą (angl. Net-Zero Industry Act – NZIA). Tikimasi,...

Startuoliai2 d. prieš

Startuoliai Lietuvoje: daugiausiai mokesčių sumokėjo „Nord Security“, didžiausias algas moka „Game Insight“, daugiausiai darbuotojų įdarbina „Vinted“

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje veikiantys startuoliai sumokėjo 91,5 mln. eurų mokesčių – 8 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau...

Verslas2 d. prieš

Remigijus Pečiulis. Verslas internete – kaip sukurtą produktą apsaugoti nuo kopijavimo?

Šiais laikais, kai elektroninė prekyba vis labiau populiarėja, kone automatiškai daugėja ir produktų kopijavimo atvejų. Ypatingai tų, kurie yra gerai...

Verslo Vikingai

Technologijos2 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai2 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas3 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |