Sekite naujienas

Verslas

„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: liūdnieji kalneliai rūke

Paskelbta

-

„Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad dėl kilusios globalios pandemijos pasekmių pasaulio BVP trauksis 2 proc. Toks ekonomikos susitraukimas būtų didesnis nei pasaulinės krizės metu 2009-aisiais metais. Visgi gera žinia yra tai, kad šis nuosmukis bus trumpalaikis, o Lietuvos ekonomika šiuos iššūkius pasitinka subalansuota ir neperkaitusi, todėl turėtų išvengti itin didelio kritimo ir neigiamų išliekamųjų pasekmių. „Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet susitrauks 5 procentais, tačiau maždaug tiek pat ekonomika paaugs jau kitais metais.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad pandemijos pasekmės pasaulio ekonomikai priklausys nuo trijų veiksnių. Visų pirma nuo to, per kiek laiko pavyks suvaldyti viruso plitimą, antra − kokių karantino priemonių bus imtasi bei kiek ilgai jos bus taikomos, ir galiausiai, kokios bus ekonominės politikos priemonės, skirtos verslo ir gyventojų paramai.

„Nebuvo daug abejojančių, kad ekonomikos augimas lėtės, tačiau net ir didžiausi pesimistai neįsivaizdavo tokios niūrios šio dešimtmečio pradžios. Besitęsianti pandemija, žmogiškieji praradimai, griežtos karantino priemonės, sutrikusi prekių tiekimo grandinė bei paklausa – visa tai paliks nemažą pėdsaką Lietuvos ir viso pasaulio ekonomikai“, − sako N. Mačiulis.
Koks labiausiai tikėtinas scenarijus?
Modeliuodami įmanomus pandemijos pasekmių ekonomikai scenarijus, „Swedbank“ ekonomistai daro prielaidą, jog labiausiai tikėtinas scenarijus − viruso plitimas Europoje bus sustabdytas per artimiausius du mėnesius ir iki vasaros daugelis valstybių atšauks griežčiausias karantino priemones.

„Net ir esant tokiam gana optimistiniam scenarijui, antrąjį šių metų ketvirtį daugelio pasaulio šalių ekonomikos kris kaip nuo uolos. Vis tik tokios ekonominės pasekmės nublanksta prieš tai, kokių humanitarinių pasekmių sulauktume, jei jokios karantino priemonės būtų netaikomos, o virusas toliau plistų nevaržomas. Ekonomika stabdoma tam, kad būtų sustabdytas virusas“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ prognozuoja, kad euro zonos BVP šiemet susitrauks 4 proc., JAV ekonomika 3 procentais, o greta kitų problemų dar ir nuo naftos kainų kritimo kenčianti Norvegija – 6 procentais. Vis tik ekonomistai nemano, kad ši krizė bus tokia ilga ir turės tokių neigiamų pasekmių, kaip 2008-2009-ųjų pasaulinė finansų krizė. Prognozuojama, kad po didelio kritimo šiemet jau kitais metais seks nemažiau staigus ekonomikų atsigavimas.
Tiesa, „Swedbank“ ekonomistai neatmeta ir dar niūresnio scenarijaus galimybės – jei viruso plitimo sustabdyti nepavyktų, ir bent dalinis karantinas daugelyje šalių būtų pratęstas daugiau nei dviem mėnesiams, ekonomikos kritimas tęstųsi ilgiau, o pakilimas būtų lėtesnis. Tokiu atveju daugelio pasaulio šalių BVP susitraukimas būtų beveik dvigubai didesnis nei prognozuojama dabar.
„Vis tik šioje situacijoje guodžia tai, jog centriniai bankai ir vyriausybės sureagavo itin greitai ir pasitelkė iki šiol nematytas pagalbos priemones. Centriniai bankai neribotai didins pinigų pasiūlą, o valstybės yra pasiruošusios tuos pinigus įdarbinti sušvelninant trumpalaikius įmonių ir gyventojų nuostolius. Todėl galime tikėtis, kad jau antrąjį šių metų pusmetį daugelis valstybių pradės lipti iš duobės“, − mano N. Mačiulis.
Lietuvoje – žaizdų bus, bet randų galime išvengti
Nors „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP gali susitraukti 5 procentais, beveik visos bėdos bus koncentruotos pirmajame šių metų pusmetyje, ir vien antrąjį ketvirtį šalies BVP gali susitraukti dešimtadaliu.
„Šioje situacijoje galima pasidžiaugti, kad Lietuva praėjusį dešimtmetį baigė būdama itin geros ekonominės formos. Pernai buvo pasiektas rekordinis užsienio prekybos perteklius, būsto rinka neperkaito, valstybė turi nemažą finansinį rezervą, gyventojų bei įmonių santaupos rekordinės, o finansiniai įsipareigojimai – vieni mažiausių Europos Sąjungoje“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, priešingai nei 2008-aisais, išorinį šoką suvaldyti ir amortizuoti bus daug lengviau. Dėl to neprognozuojama, kad Lietuvos BVP susitraukimas labai skirsis nuo kitų labiau išsivysčiusių ES šalių.

„Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet valdžios sektoriaus biudžetas nebus perteklinis, kaip planuota, o deficitas gali siekti net 6 proc. BVP. Tačiau N. Mačiulis nemano, kad tai yra problema − priešingai, būtent anticiklinė fiskalinė politika gali leisti išvengti neigiamų ilgalaikių pasekmių.
„Šiemet gyventojai daugiau taupys – nes turės mažiau galimybių išleisti pinigus ir jaus nerimą dėl savo ateities. Įmonės taip pat atidės nebūtinas išlaidas ir kai kurias investicijas. Tokiame kontekste siekiant išvengti gilesnio BVP kritimo itin svarbus vaidmuo tenka valdžios sektoriui, galinčiam ir turinčiam didinti išlaidas. Bandymai didinti mokesčius arba karpyti išlaidas būtų skausminga klaida“, − pabrėžia N. Mačiulis.
Pasak jo, šiandien Lietuva susiduria su tomis aplinkybėmis, kurios atskleis, kodėl mūsų šaliai buvo tokia naudinga narystė euro zonoje. Krizės akistatoje finansų rinkose arba iš Europos Stabilumo Mechanizmo Lietuva galės skolintis už itin mažas ar net vis dar neigiamas palūkanas, taip išspręsdama laikinas problemas ir neužkraudama naštos ateities kartoms.
Ko tikėtis artimiausioje ateityje?
Būtent dėl to, kad karantinas nesitęs ilgai, o valstybės taikys precedento neturinčias ekonomikos skatinimo priemones, tikėtina, pavyks išvengti didelio bankrotų skaičiaus ir nedarbo šuolio. Vis tik „Swedbank“ prognozuoja, kad apie 25 tūkst. žmonių gali netekti darbo, o nedarbo lygis laikinai padidės iki 8 procentų.
Pasak N. Mačiulio, nepaisant didelio ekonominio šoko, atlyginimų mažėjimas neprognozuojamas. Nemažai įmonių šiemet nebeturės galimybių didinti atlyginimus, o ir kitais metais tai darys atsargiau. Tačiau padidintas minimalus atlyginimas bei suplanuotas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimas vidutinį darbo užmokestį šiemet pakels 3 procentais, panašus augimas turėtų išlikti ir kitąmet. Pigi nafta bei prislopinta paklausa lems tai, kad kainų augimas negąsdins – infliacija šiemet sieks vos 1 proc.
„Susiduriame su tikrai neeiline problema, šiandien viskas atrodo gana niūriai, o epidemiologai nėra nusiteikę optimistiškai. Tačiau panikuoti nereikėtų – susitelkimas, mokslas, žmonių išradingumas, milžiniški ištekliai bei koordinuotos pastangos, visa tai gali pasiūlyti pasauliui problemos sprendimą greičiau nei dabar atrodo. Kol kas gyventojams svarbiausia nepadėti viruso plitimui, valdžia turi plėsti šoką amortizuojančių priemonių ir potencialių gavėjų sąrašą, o įmonės – išsaugoti ilgalaikius ekonominius santykius“, – sako N. Mačiulis.

Reklama
Reklama

Naujienos

Reklama

Sekite naujienas

Video naujienos

Ekspertai

Verslo idėjos