Sekite naujienas

Verslas

Tvarumo ataskaitų reikalavimai palies ne tik dideles, bet ir mažas įmones

Paskelbta

-

Praėjusiais metais Europos Sąjungoje (ES) pristatyta įmonių Tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. CSRD) netrukus įsigalios ir Lietuvoje, ją perkeliant į šalies nacionalinę teisę iki šių metų liepos – pakeitimai jau aktyviai svarstomi Seime. Įsigaliojus direktyvos nuostatoms, verslas bus įpareigotas atskleisti su tvarumu susijusią informaciją tvarumo ataskaitose, kurias taip pat reikės rengti pagal europinius standartus. Ekspertai perspėja – pokyčiai palies visas įmones.

„Iki šiol įmonės rengė ataskaitas naudodamos nevienodus standartus ir rodiklius, todėl jų pateikiamą informaciją buvo sunku palyginti, kaip ir įvertinti tvarumo ataskaitų patikimumą. Nors tvarumo ataskaitų rengimą reglamentuojančias nuostatas galima rasti keliuose šiuo metu galiojančiuose įstatymuose, vis dėlto, nebuvo bendrų nuostatų, kokie yra peržiūros ar audito kriterijai, nebuvo vieno šaltinio, kur galima su tokiomis ataskaitomis susipažinti. Dėl šios priežasties CSRD direktyva suteiks daugiau aiškumo tiek patiems verslo subjektams, tiek valstybinėms institucijoms, finansuotojams bei visuomenei“, – komentuoja „Vesta Consulting“ vyresnioji tvarumo konsultantė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.

CSRD perkėlimas į nacionalinę teisę turėtų apimti pagrindinius informacijos tvarumo klausimais rengimo, teikimo ir skelbimo reikalavimus įmonėms, taip pat nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo akreditavimo ir priežiūros sistemą bei numatyti kontrolės mechanizmus.

ES šalys skirtingu tempu perkelia direktyvos nuostatas. Pavyzdžiui, Prancūzija, viena pirmųjų Tvarumo direktyvos nuostatas perkėlusi į nacionalinę teisę, numatė itin griežtas baudas įmonėms ir vadovams už atsisakymą pateikti informaciją audito metu: įmonės vadovui gali būti skirta bauda nuo 75 tūkst. eurų iki 5 metų įkalinimo, juridiniams asmenims – iki 37,5 tūkst. eurų.

Tvarumo atskaitomybė svarbi visoms įmonėms

Tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos įsigaliojimas reikšmingas visam šalies verslui – ne vien didelėms, bet ir mažoms įmonėms, pabrėžia A. Alijošiutė-Paulauskienė. Įsigaliojus direktyvai ES tvarumo ataskaitas turės rengti apie 50 000 įmonių, Lietuvoje – keletas šimtų.

„Tvarumo direktyva per artimiausius ketverius metus tiesiogiai palies dideles įmones ir visas viešo intereso, tarp jų – biržoje listinguojamas įmones bei dideles įmonių grupes patronuojančias įmones. Vis dėlto, mažos įmonės taip pat neišvengs naujų reikalavimų – tiekimo grandinėje dalyvaujančiam smulkiam verslui taip pat teks pateikti duomenis apie aplinkosaugos, socialinius poveikius, jų valdyseną bei pastarųjų įtaką bendrovės finansinei veiklai“, – aiškina „Vesta Consulting“ konsultantė.

Su tvarumu susijusios informacijos atskleidimas didelėms ir mažoms įmonėms nebus identiškas. Europos Sąjungos ekspertai ruošia papildomą metodiką, skirtą mažoms ir vidutinėms įmonės, siekdami, kiek įmanoma, mažinti biurokratinę ir finansinę naštą tokio verslo atstovams.

„Mažoms įmonėms nebus taikoma prievolė rengti tokio pat detalumo ir apimties tvarumo ataskaitas, bet duomenų tikslumas, savalaikiškumas, patikimumas, palyginamumas turės būti užtikrintas. Tvarumo atskaitomybė tampa lygiai taip pat privaloma ir net audituojama, kaip ir finansinė atskaitomybė“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Pradėti nuo audito ir kompetencijų stiprinimo

Pagal Tvarumo direktyvą (CSRD), pirmąsias tvarumo ataskaitas pagal naujus reikalavimus jau kitąmet už 2024-uosius metus privalės teikti didelės viešojo intereso įmonės, turinčios daugiau nei 500 darbuotojų. Tuo tarpu smulkioms ir vidutinėms ES listinguojamoms įmonėms ši prievolė įsigalios tik 2027 m., atsiskaitant už praėjusių metų laikotarpį ir gali būti dar trumpam atidėta. Visgi, pasak A. Alijošiutės-Paulauskienės, laukti neverta. Net jei pagal teisės aktus įmonei dar liko dar keleri metai iki tvarumo atskaitomybės privalomo taikymo, šį laikotarpį derėtų skirti pasiruošimo darbams.

„Įmonės, kurios anksčiau pradėjo analizuoti savo aplinkosaugos, socialinės ir valdysenos (ESG) sričių poveikius, sekti jų rodiklius, turės daugiau patirties, daugiau duomenų, galbūt jau net bus pradėję pokyčius ir verslo modelio kaitą. Tvarumo reikalavimai tik didėja – kuo anksčiau įmonė pradeda ruoštis, tuo jai bus lengviau prisitaikyti. Tarkime, tam tikrose rinkose bus galima pardavinėti tik labai žemo arba iš vis nulinio balanso CO2 pėdsako prekes arba daryti tik teigiamą poveikį ekosistemoms – tokiems pokyčiams reikia ruoštis iš anksto“, – sako ji.

Ekspertė pataria įmonėms pradėti nuo ESG sričių audito: kaip įmonė šiuo metu valdo savo poveikius, kokius rodiklius seka tvarumo srityje. Svarbu įtraukti suinteresuotąsias šalis: sužinoti, ko jos tikisi iš įmonės, atlikti reikšmingų poveikių analizę, išsiaiškinant, kas svarbiausia tvarumo aspektu – tiek įmonės veiklos daromi poveikiai aplinkai ir visuomenei, tiek kokias rizikas sudaro ir galimybes įmonei atveria tvarumo iššūkiai.

„Ką gali padaryti įmonės, tai stiprinti tvarumo kompetencijas. Svarbu suprasti, kad tvarumas versle – tai visuminis požiūris į savo veiklą, visą vertės grandinę ir sąsajas su supančia aplinka tiek veiklos vietoje, tiek visame pasaulyje. Įmonė turi žinoti viską apie savo produktą ar paslaugą: kaip užauginta ar pagaminta žaliava, kaip elgiamasi su tiekėjo darbuotojais, kokios yra tiekėjų etinės nuostatos bei kas vyksta, kai produktas tampa atlieka“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Pagrindinė šio teisės akto kritika – per didelė biurokratinė našta verslui. Pašnekovė pabrėžia, jog vertėtų susimąstyti, nes tvarumo reikalavimai tik stiprės, todėl kuo anksčiau įmonė pradės analizuoti savo verslą iš tvarumo perspektyvos, tuo greičiau pasirengs pokyčiams, atlieps visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių lūkesčius, ras galimybes įgyti konkurencinį pranašumą. Tvarumo ataskaitų direktyva svarbi ir vartotojams – jos įgyvendinimas sudarys galimybes skaidriau pamatyti įmonių veiklą, jų poveikius bei požiūrį į jų valdymą ir lengviau pasirinkti rinkoje atsakingą gaminį ar paslaugą.

Naujienos

Verslo Vikingai

Technologijos3 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas5 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai6 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai6 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |