Tvarumo kursas: be smulkaus ir vidutinio verslo pokyčiai nebus įmanomi

Lietuvoje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas (SVV), kurį sudaro daugiau nei 95 proc. visų šalyje veikiančių įmonių. Šios įmonės yra pagrindiniai darbo vietų kūrėjai ir svarbūs ekonominės veiklos dalyviai daugelyje sektorių. Europai žengiant tvarumo keliu, SVV vaidina svarbų vaidmenį ne tik kurdamos ekologiškesnį verslą, bet ir skleisdamos apie šios krypties svarbą savo darbuotojams.

Tyrimai rodo, kad SVV aktyviai dalyvauja tvarumo ir ekologiškų praktikų diegime. Pavyzdžiui, Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos „Eurochambres” ir asociacijos „SMEunited” užsakymu atlikti tyrimai atskleidžia, kad 60 proc. ES veikiančių SVV per pastaruosius dvejus metus investavo į tvarumo tikslus. Tarp šių iniciatyvų yra energijos taupymo technologijų diegimas, atliekų mažinimas ir perdirbimas, ekologiškesnių transporto priemonių įmonės veikloje panaudojimas, draugiškesnių aplinkai produktų kūrimas.

Valdžios ir bankų dėmesys

Lietuvos institucijos kuria paramos programas, kaip „Expo galimybės verslui”, APVA ir kitas, tačiau vien to dažniausiai nepakanka. Nuosekliam augimui reikia lanksčių sprendimų. Subsidijos gavimas tvarių sprendimų diegimui užtrunka laiko, todėl verslui neretai reikia papildomos pagalbos ir čia svarbų vaidmenį vaidina finansų partneris – bankas.

Europai judant tvarumo link, bankai neatsilieka. Vis dažniau bankai atsižvelgia į tai, kokiam verslo poreikiui bus skolinamos lėšos. Taip pat bankai neteikia finansavimo verslui, kurio veikla yra žalinga aplinkai. Paprasčiau tariant, verslui atsiranda poreikis ne tik deklaruoti tvarias įmonės vertybes ir tikslus bei ir imtis realių veiksmų.

Pasaulėžiūra keičiasi

Pasaulyje verslo požiūris į ekologijos svarbą sparčiai auga. Pagal „IMD Business School” duomenis, šiuo metu maždaug 13 tūkst. įmonių Europoje pereina prie tvaresnės veiklos. Tuo metu daugiau nei 6 tūkst. įmonių pasaulyje nusistatė arba įsipareigojo nusistatyti moksliškai pagrįstus tikslus taršos mažinimui. Paprasčiau tariant, pačios įmonės nusistatė tikslą, kurio sieks.

Tai patvirtina ir įmonių vadovų pozicija. „IMD Business School” duomenys parodė, kad maždaug 45 proc. vadovų iš viso pasaulio mano, kad didesnis dėmesys aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos programoms pagerino įmonių rezultatus. Tai yra trys pagrindiniai veiksniai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant investavimo į įmonę ar verslą tvarumą ir poveikį visuomenei, todėl natūralu, kad šių veiksnių vaidmuo tik stiprės ir ateityje.

Pastebima, kad verslai investuoja ne tik į technologijų plėtrą, bet ir komandą. „Linkedin’s Economic Graph” duomenys rodo, kad 2023 metais daugiau nei 15 proc. išaugo darbo skelbimų kiekis, kuriuose prie pareigybės aprašymo išreikštas poreikis, kad kandidatas turėtų kvalifikacijų dirbti su bendrovės tvarumo strategija ir įgyvendinimu. Panašu, kad toks poreikis tik didės, o tai įrodo ir tai, kad ne visos įmonės dar yra pasirengusios vadinamąsias žaliąsias strategijas.

Tuo metu žaliųjų technologijų ir tvarių sprendimų rinkai prognozuojamas įspūdingas augimas. Bendrovė „TravelPerk” skaičiuoja, kad ši rinka artimiausius 5 metus kasmet augs apie 20 proc. Tai reiškia, kad 2030 metais rinkos vertė galėtų pasiekti beveik 60 mlrd. eurų.

Pasaulinės tendencijos parodo, kad verslai šiuo metu gyvena virsmo nuotaikomis. Investicijos į tvarumą ir socialinę atsakomybę prisideda ne tik prie įmonių patrauklumo, bet ir didina jų galimybes pritraukti investuotojų ar vykdyti plėtrą. Turime visas galimybes ne tik neatsilikti, bet ir būti tarp lyderių.

Aurelijus Šveikauskas, „European Merchant Bank | EMBank” valdybos narys